Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovuams: V. Smirnovui ir V. Astrauskui, atsakovui T. N. ir jo atstovei adv. I. Mekienei, trečiojo asmens Šiaulių apskrities VPK Kuršėnų policijos nuovados atstovui E. Tarasevičiui, trečiojo asmens UAB ,,Kuršėnų komunalinis ūkis“ atstovei I. Žulpienei, neatvykus trečiųjų asmenų: AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, AB ,,Šiaulių energija“ atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių raj. savivaldybės ieškinį atsakovui T. N. dėl iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys: Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ŠAVPK), UAB ,,Kuršėnų komunalinis ūkis“ (toliau - KKŪ), AB ,,Energijos skirstymo centras“ (toliau - ESO), AB ,,Šiaulių energija“ (toliau - ŠE).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2015-11-06 raštu Nr. S-2182 pareikalavo T. N. išsikeldinti iki 2015 m. gruodžio 7 d., o 2015 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-1532 „Dėl 2014 m. sausio 31 d. Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo“ vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.

Ieškovas šiuo metu negali patekti į patalpas ir patikrinti jų būklės, o taip pat neturi duomenų apie galimai susidariusias skolas kitiems tretiesiems asmenims.

Atsakovui buvo išsiųstas 2015-12-09 raštas Nr. SG-505(3.3) „Dėl buto nuomos sutarties nutraukimo“. Šį laišką grįžus po neįteikimo pavyko įteikti tik 2016-02-25.

Savivaldybė socialinio būsto nuomos mokesčio administravimą yra pavedusi UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“. Atsakovas gali būti skolingas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, AB „Šiaulių energija“ Kuršėnų šilumos tinklų tarnybai, todėl šie asmenys yra nurodyti suinteresuotais asmenimis šioje byloje.

Vadovaujantis CPK 130 str., CK 6.610, 6.611 str. ieškovas teismo prašė:

1. Iškeldinti T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Daugelių g. 63-45, Kuršėnai, Šiaulių raj., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Laiko, jog atsakovas neturi teisės toliau gyventi išnuomotame bute, kadangi nuomos santykiai yra pasibaigę. Pripažino, kad dėl pastaruoju metu nesulaukė naujų atsakovo kaimynų nusiskundimų ar policijos pareigūnų pranešimų.

Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Su vartotoju T. N. 2014-10-17 buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Taisyklės), 56.5 p. vartotojas privalo - sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, už skolos padengimą atsako vartotojas T. N.. Bendrovė dėl skolos priteisimo į teismą nesikreipė.

Kadangi tiesioginio suinteresuotumo dėl ieškinio reikalavimo iškeldinti T. N. iš Šiaulių rajono savivaldybei priklausančio buto, Bendrovė neturi, prašė teismo spręsti savo nuožiūra.

Trečiasis asmuo ESO prašė teismo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

KKŪ (toliau tekste - Administratorius) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pavedimu vykdo Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas (CK 4.84 straipsnis apibrėžia administratoriaus funkcijas), o taip pat gyvenamojo būsto nuomos mokesčio administravimą, bei skaičiuoja ir renka mokesčius už komunalines paslaugas.

Informuojame, kad Administratorius dėl viešos tvarkos ar kitų pažeidimų iš daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojų skundų nėra gavęs.

Tai pat, papildomai informuoja, kad Atsakovas pagal pateiktas Administratoriaus sąskaitas - faktūras reguliariai mokėdavo nustatytus mokesčius. Šiai dienai yra likusi nesumokėta 26,13 Eur (dvidešimt šešių eurų 16 ct) susidariusi skola.

1. Ieškinio reikalavimą dėl T. N. iškeldinimo iš Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Taip pat pateikė papildomai pridėjimui prie bylos išrašą su istorija apie atsakovo sumokėtus mokesčius.

Trečiasis asmuo ŠE pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių raj. savivaldybė yra gyvenamojo buto, kurio unikalus Nr. 9198-0000-3012:0044, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė (3-4 b. l.) 2014 m. sausio 31 d. tarp ieškovo Šiaulių raj. savivaldybės (nuomotojo) ir atsakovo T. N. (nuomininko) buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 37,26 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). (5-10 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytame bute, gyvena atsakovas T. N. (15 b. l.). Nurodytu adresu deklaruota ir atsakovo gyvenamoji vieta.

Socialinio būsto nuoma yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Valstybės paramos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje socialinis būstas apibrėžtas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal šio įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą; kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą. Pagal Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį savivaldybėje, remiantis prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje data, sudaromi šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus; gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu (Valstybės paramos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatytos tokios sąlygos socialinio būsto nuomai: 1) asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą; 2) asmuo padavė savivaldybei prašymą suteikti socialinį būstą ir dokumentus, įrodančius teisę į socialinį būstą; 3) asmuo įtrauktas į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti; 4) atėjus eilei, įstatymų nustatyta tvarka sudaroma rašytinė socialinio būsto nuomos sutartis.

Nagrinėjamoje byloje svarbiausia, nustačius ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar iškeldinimas dėl netinkamo elgesio iš gyvenamosios patalpos yra proporcinga priemonė ją lyginant su asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemone, ar toks jo teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jo elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jam apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan. Teismui nustačius, kad su atsakovu gyvenamosiose patalpose gyvena ir nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesų apsaugai, nes tai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Pašajevienė, G. P. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-445/2010; kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turi, būtų išsaugotos. Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. Verbilienė, E. Verbilytė, bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.).

Teismo vertinimu, ieškovui neginčijant atsakovo teisės į socialinį būstą, tačiau reikalaujant išsikelti iš ginčo gyvenamosios patalpos CK 6.611 str. pagrindu, t. y. sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, kuomet ieškovas jau vienašališkai yra nutraukęs nuomos sutartį, savaime nėra tas faktas, kurio pagrindu būtų tenkintinas savivaldybės reikalavimas išsikelti atsakovui iš užimtų patalpų pagal CK 6.611 straipsnį. Išsikeldinimas tokiu atveju reiškia ir teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, todėl CK 6.611 straipsnis, reglamentuojantis iškeldinimą iš užimamų patalpų, nuomotojui vienašališkai nutraukus gyvenamosios patalpos sutartį, turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į būsto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis šiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, formuoja praktiką, pagal kurią, sprendžiant asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (patalpas užimančių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad pats patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr. 3K-3-410/2010 ir kt.), t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis. Tokiose bylose svarbiausia, nustačius ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar iškeldinimas yra proporcinga užimančių gyvenamąsias patalpas asmenų teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė, ar toks teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis būtinas demokratinėje visuomenėje (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas T. N. Šiaulių raj. savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno 2014-01-31. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad Nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš 1 mėnesį, kuomet nuomininkas padaro tam tikrus jos sąlygose nurodytus pažeidimus (sutarties 24 p.). Ieškovas 2015-12-09 pranešimu informavo atsakovą, kad vienašališkai administraciniu aktu nuo 2015-12-08 nutraukė šalių sudarytą nuomos sutartį ir pareikalavo iki nurodytos datos išsikelti iš užimamų patalpų (11-14 b.l.). Ieškovas pateikė atsakovui ir su sutarties nutraukimu susijusius rašytinius įrodymus (18-22 b.l.). Trečiojo asmens ŠAVPK tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad bus pradėta administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 182 str. procedūra, tačiau pagal teisme nagrinėjamų bylų programą LITEKO tokių duomenų nerasta (26 b.l.). Per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-10-01 atsakovui taikyta administracinė atsakomybė tik pagal LR ATPK 178 str. 3d. numatytus pažeidimus (121-122 b.l.). Daugiau jokių kitų veiksmų, susijusių su atsakovo administracine atsakomybe tretiesiems asmenis (materialine prasme) nenustatyta. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas neturi didelių įsiskolinimų komunalinių paslaugų tiekėjams (28-29, 36-38, 53, 84, 111 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kitos gyvenamosios vietos neturi, į šį butą įsikėlė dėl to, kad pasibaigė jo buvimo Kuršėnų vaikų globos namuose laikas, grįžti į tėvų namus jis neturi galimybės, nes jų iš vis nepažįsta. Šiaulių raj. savivaldybė, įtraukdama atsakovą į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašus, pripažino jo sunkią turtinę ir socialinę padėtį bei gyvenamojo būsto poreikį. Nors ieškovas dar 2015-11-06 įspėjo atsakovą dėl išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų iki 2015-12-07, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs atsakovui nėra taikytą jokių administracinių nuobaudų dėl jo netinkamo gyvenimo būdo išsinuomotame bute. Vis dėlto pripažintina, kad atsakovas yra padaręs viešosios tvarkos pažeidimų, dėl ko gretimų butų gyventojai yra išreiškę savo nepasitenkinimą (21-22 b.l.). Teismui 2016-07-04 atlikus vietos apžiūrą ir pabendravus su viena iš atsakovo kaimynių iš 42 buto, kuris yra aukštu žemiau už atsakovo butą, išsiaiškinta, kad pastaruoju metu jo elgesys yra gerokai pakitęs. Išsiaiškinta, kad anksčiau netinkamą atsakovo elgesį lėmė ne tiek jo paties, kiek jo brolio veiksmai, kuris dažnokai lankydavosi nuomojamame bute. Be to teismas įsitikino, kad atsakovas yra sutvarkęs nuomojamą butą ir investavo į jį pinigines lėšas, kurias gavo kaip našlaičio išmoką (50, 119-120 b.l.). Papildomai išsiaiškinta, kad atsakovui visokeriopą pagalbą pagal išgales teikia jo buvęs auklėtojas R. Š.. Atsakovas visai neseniai įsidarbino, kas tuo pačiu irgi laikytina aplinkybe turinčia įtakos ieškovo ieškiniui atmesti (108-110 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas visų aukščiau paminėtų aplinkybių nevertino, siekdamas apginti savo kaip buto savininko teises, kas laikytina asmens teisėtų lūkesčių bei kitų pagrindinių jo teisių apribojimu.

Dėl išdėstyto teismas sprendžia jog CK 6.611 str. straipsnio nuostatos, reglamentuojančias gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, turi būti aiškinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 ir 4 dalies nuostatomis, t. y. norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką tuo pagrindu, kad nuomininkas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, būtina nustatyti, ar toks sutarties pažeidimas yra esminis, kokios yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys. Teismui kol kas nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo nurodytais motyvais ir jiems patvirtinti pateiktais įrodymais, kad atsakovo elgesys visiškai neatitinka ir nuomos sutartyje nustatytų nuomininkui ir jo šeimos nariams pareigų (Sutarties 24 p.). Todėl laikytina, kad visi ieškovo nurodyti nuomos sutarties pažeidimai yra neesminiai, atsakovo T. N. tolesnis gyvenimas ieškovo išnuomotame bute nepažeidžia ne tik ieškovo, bet ir kitų namo gyventojų interesų. Socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamas butas įstatymo numatyta tvarka, tačiau ir tokiu atveju įstatymas numato pareigas nuomininkui ar jo šeimos nariams. Tik tuomet kada jo elgesys visiškai neatitinka įstatymo ir sutarties reikalavimų, tokiu atveju atsiranda esminis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimas, kuriuo yra daroma žala ne tik buto savininkui, bet ir aplinkiniams. Teismas sutinka, kad atsakovas yra pažeidęs sutartinę ir įstatyminę pareigą, tačiau juos įvertinus šie pažeidimai nelaikytini esminiais (21-22 b.l.). Teismui patenkinus ieškovo ieškinį atsakovui būtų sukurta situacija, kuomet asmeniui vėl reikėtų suteikti gyvenamąjį plotą nakvynei, gal net mokėti ir papildomas išmokas, kadangi pastarasis gali nebegauti pajamų susijusių su darbo santykiais ir pan. Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsakovo iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų laikytinas neadekvačiu padarytam sutarties ir įstatymo pažeidimui. Ieškovo nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą socialinio būsto sutarties pakeitimui, ją atnaujinus.

Pirmiausia, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos už naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių pažeidimus kaip teisinės atsakomybės forma taikomas tiktai esant dviem sąlygoms: a) CK 6. 611 str. numatyti pažeidimai daromi sistemingai ir b) už ankstesnius pažeidimus turėjo būti taikomos įspėjamosios arba visuomeninio poveikio priemonės. Sistemingas naudojimosi gyvenamąja patalpa taisyklių pažeidinėjimas yra tada, kai šios taisyklės pažeidžiamos dar galiojant nuobaudai ar visuomeninio poveikio priemonei už ankstesnį pažeidimą. Įspėjamųjų ir visuomeninio poveikio priemonių galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į organų, pritaikiusių šias priemones, priimamų teisės taikymo aktų galiojimo terminus. Tokias priemones gali taikyti policijos pareigūnai, teismas, ar gyvenamojo namo bendrijos valdymo organas ir kt. Paprastai įspėjamojo ir visuomeninio poveikio priemonės galioja vienus metus.

Antra, nustatant teisės pažeidimo, už kurį galima iškeldinti, sudėtį ieškovas privalo įrodyti, kad buvo atlikti šiame str. nurodyti neteisėti veiksmai arba neveikimas, kad juos atliko atsakovas ir kad šiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukeltos tam tikros neigiamos pasekmės. Atsakovo kaltės įrodinėti nereikia, nes čia skolininko kaltė turi būti preziumuojama, t. y. civilinės prievolės subjektas, neįvykdęs savo pareigų ar jas netinkamai įvykdęs, laikomas kaltu ir iki to laiko, kol jis pats neįrodys, kad prievolės neįvykdė ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, gali būti traukiamas atsakomybėn.

Trečia, atsakovo padaryti pažeidimai priskirtini bendrojo gyvenimo taisyklėms. Bendrojo gyvenimo taisyklės nėra atskiras norminis aktas. Šiuo terminu apibendrintai vadinama visumą socialinių normų (tiek teisės, tiek moralės bei papročių), kurios reglamentuoja žmonių bendravimo santykius buityje. Bendrojo gyvenimo taisyklių pažeidinėjimas yra ir tokie veiksmai, kurių teisės aktai nedraudžia, bet jie prieštarauja moralės normoms. Tai girtuokliavimas, gyventojų įžeidinėjimas, triukšmo kėlimas ir pan. Dažniausiai tai būna aktyvūs veiksmai, tačiau kartais toks pažeidimas gali būti padaromas ir neveikiant, kuomet tokius veiksmus atlieka ne nuomininkas, o kiti jo bute esantys asmenys.

Pagal bylos aplinkybes ir susiklosčiusią gyvenimo praktiką teismas, nagrinėdamas bylą dėl iškeldinimo, turi konstatuoti, ar atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių kiti asmenys negali kartu su pažeidėju gyventi. Jeigu tokios išvados teismas padaryti negali, iškeldinti pažeidėjo negalima.

Ketvirta, nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas nėra tapatūs nuomos teisės institutai. Nuomos sutarties nutraukimas - tai sutarties šalių veiksmai, dėl kurių baigiasi teisiniai nuo­mos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteisėtai įsikėlė į gyvenamąją patalpą), atsisako ją patuštinti. Iškeldinama gali būti tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kol kas nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš jo užimamos gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovės baigiamojoje kalboje nurodyti argumentai dėl ieškovo vienašališkai išreikštos valios nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį su atsakovu bei faktiškai susiklosčiusių nuomos santykių, taip pat nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė savarankiško reikalavimo dėl ieškovo įpareigojimo atnaujinti su juo nuomojamos gyvenamosios patalpos sutartį (86-90 b.l.). Todėl atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio dalyką ir pagrindą suformuluoti yra ieškovo pareiga, o atsakovas jam suteikta teise irgi tinkamai nepasinaudojo, todėl teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų ir dėl kitų atsakovų teisinių argumentų nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad šiuo sprendimu yra konstatuojama asmens teisė į būsto neliečiamybę, tuo tarpu šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Socialinio būsto nuomos sutarties galiojimas gali būti atnaujintas ir dėl to sprendžia vietos savivaldybės vykdomoji institucija priimdama atitinkamą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovo. 2016-05-02 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo Šiaulių raj. savivaldybės valstybei nepriteistinos. Teismui priteisiant iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, susidarytų situacija, kuomet pinigai iš vienos valstybės ,,kišenės“ būtų ,,perkelti į kitą“. Taip pat nepriteistinos valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui T. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jo iškeldinimo su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Šiaulių raj. savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teisme.