- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e1-1214-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28560-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- G. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 6 MGL (225,96 Eur) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-03-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2017-09-29 bausmė atlikta;
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) bauda, taikant BK 68 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, taikant BK 72 straipsnį, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – motorolerio konfiskavimas, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;
kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamasis G. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2022-07-30 apie 14.38 val. Rūdninkų g. 23, Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r., vairavo keleivinį automobilį „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2022-07-30 14.37 val. nustatė jo iškvėptame ore 2,89 promilės etilo alkoholio koncentraciją, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis G. K., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, pripažino visiškai, parodė, kad 2022-07-30 apie 10.00 val. iš draugo I. T. pasiskolintu automobiliu „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie ežero, esančio Sližiūnų k., Šalčininkų r. Ten su draugais vartojo alų ir degtinę, kiek išgėrė, neprisimena. Po to važiavo namo į Mažųjų Sėlių kaimą, tačiau pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis priklauso draugui I. T., automobilį skolinosi būdamas blaivas. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam piniginę baudą (b. l. 74, 75, 88).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 9, 10), alkotesterio parodymais (b. l. 11, 12), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 14), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 15-24), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 26-29), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 31), VĮ Regitra duomenimis (b. l. 32), liudytojo I. T. parodymais (b. l. 37, 38), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 48), liudytojo policijos pareigūno J. Gotovecki parodymais (b. l. 52).
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo G. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis G. K. 2022-07-30 apie 14.38 val. Rūdninkų g. 23, Jašiūnų mstl., Jašiūnų sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,89 promilės neblaivumas.
Kaltinamojo G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
Dėl bausmės.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam G. K. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą ir teistumas nėra išnykęs (b. l. 95-97), baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 99-101), nedirbantis (b. l. 104), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 106), nevedęs. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam piniginę baudą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, yra nedirbantis, kas apsunkintų skirtinos baudos išieškojimą, anksčiau skirtų piniginių sankcijų savanoriškai nevykdo, teismas sprendžia, kad padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę visiškai atitiktų paskyrus kaltinamajam griežtesnę arešto bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą atideda 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktai).
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Taikant BK 64 straipsnį, paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-30 baudžiamuoju įsakymu nustatyta bausme.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (2,89 promilės). Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad G. K. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinį gėrimą, jo vartojo pakankamai daug ir stipraus, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo, kad G. K. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, G. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad G. K. teistas ir baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas artimas maksimaliam - ketveri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022-08-01. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju G. K. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, G. K. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai ir būdamas teistas ir baustas už analogiškų veikų padarymą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.
Bylos duomenimis, transporto priemonė - automobilis „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) faktiškai nuosavybės teise 2022-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso trečiajam asmeniui – I. T. (b. l. 48). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Aptariamu atveju byloje negauta pakankamai duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad G. K. vairuos transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 030 Eur (b. l. 33). Todėl iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė pinigais – 1 030 Eur.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilis „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) laikytinas grąžintu savininkui I. T. (b. l. 41-47).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Nusprendžia:
Pripažinti G. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti G. K. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-30 baudžiamuoju įsakymu nustatyta galutine 34 MGL (1 700 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, ir nustatyti G. K. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) baudą.
Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-30 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 34 MGL (1 700 Eur) baudą vykdyti atskirai.
Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, G. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti G. K. 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-01.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš G. K. valstybės naudai automobilio „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 030 (vienas tūkstantis trisdešimt) Eur.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilį „Opel Astra“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkui I. T..
Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.