Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato prašymą išspręsti daiktinių įrodymų klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-239/2013

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį, M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), E. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamo veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas prašo išspręsti daiktinių įrodymų – metalinio rakto – klausimą, kuris nebuvo išspręstas teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 91 straipsnyje numatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs daiktai, kurie buvo nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatas arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakai, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamos veikos objektais.

Motyvuojamoji dalis

4. BPK 94 straipsnis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išspręstas daiktinių įrodymų klausimas. Tam, kad priimant teismo baudžiamąjį įsakymą būtų sprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas, šie daiktai turi atitikti BPK 91 straipsnyje nustatytus kriterijus ir pateikti teismui, kaip įrodymai byloje.

5. Byloje Nr. 1-222-239/2013 (teisminio procesas Nr. 1-28-1-00048-2013-0) surašytame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjo prašyme nurodyti daiktai, kaip daiktiniai įrodymai nenurodyti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šis daiktas – metalinis raktas – buvo paimtas kaip daiktas, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimu. Taigi teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą, neturėjo pagrindo spręsti dėl daikto, kuris nebuvo pripažintas daiktiniu įrodymu byloje ir apie kuriuos byloje nėra jokių duomenų.

6. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti daiktai, kaip galintys turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir perduoti saugojimui, tačiau ištyrus bylą paaiškėjo, kad šie daiktai neturi įrodomosios reikšmės byloje, jų likimą turėtų spręsti ikiteisminio tyrimo institucija.

7. Kadangi metalinis raktas nėra šios bylos įrodymas, spręsti dėl jo pagal BK 94 straipsnyje nustatytas taisykles nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato prašymą atmesti.