- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-7934-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06436-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Gretai Čiuladaitei, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., 2016-05-02 apie 17.59 val., Vilniuje, Vakarinis aplinkelis – Viršuliškių sk., būdamas neblaivus (konstatuotas 2,85 promilės girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės (kai atimta teisė) vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vairavo automobilį neblaivus kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobaudą nuo 2014-12-12 iki 2018-03-11 už LR ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Šiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² straipsnyje.
Teismo posėdžio metu V. G. savo kaltę dėl automobilio „Volkswagen Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad automobilis „Volkswagen Multivan“, priklauso draugui A. Š., kuris paliko minėtą automobilį remontui, tačiau dėl pinigų stygiaus transporto priemonė nepaėmė. V. G. negalėjo atsakyti į klausimą, ar A. Š. buvo žinoma, jog jis (V. G.) neturi vairuotojo pažymėjimo. V. G. teigimu A. Š. sakė jam, kad esant būtinumui jis gali naudotis minėtu automobiliu, jeigu bus reikalinga.
Teismo posėdžio metu A. Š. teismui nurodė, kad jis yra automobilio „Vokswagen Multivan“ savininkas ir šį automobilį V. G. buvo palikęs remontui prieš keturis ar penkis mėnesius, V. G. jam priklausantį automobilį remontavo. A. Š. nurodė, jog vairuoti automobilį V. G. leido, jis nežinojo, kad V. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones.
Be V. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-59262277-16, pažyma apie asmens baustumą, policijos pareigūno S. S. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio Alcotest 6810 kvito duomenimis, kur pažeidėjui V. G. konstatuotas 2.85 promilės girtumas, patikrinimo testo Nr. 766, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo kaltę prisipažino ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Atsakomybę sunkinančią aplinkybę laikytinai tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad V. G. administracinį teisės pažeidimą padarė naudojant transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso A. Š.. Kaip pats A. Š. nurodė teismo posėdžio metu, jis automobilio „Volkswagen Multivan“, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, savininkas, tačiau automobilio rakteliai buvo V. G. žinioje, kadangi, kaip nurodė tiek A. Š., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G., pažeidėjas neva šį automobilį jau apie 4-5 mėnesius remontavo. Teismas tokią poziciją – kad automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, buvo remontuojamas toki ilgą laikotarpį dėl ko visą šį laiką automobilio rakteliai buvo V. G. žinioje, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Teismas vertindamas tiek A. Š., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, laiko, jog V. G. buvo teisėtas automobilio, kuriuo padarytas administracinis teisės pažeidimas valdytojas, nors suinteresuotas asmuo ir yra transporto priemonės savininkas, tačiau jis jau prieš pakankamai ilgą laiką automobilio valdymą perleido administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilis „Volkswagen Multivan“ buvo paimtas pieš savininko valią ar savininkui nežinant.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, tačiau ir toliau sistemingai daro pažeidimus), į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui), pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią atsakomybės, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. skiriant nuobaudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str.1 d. 5 p., 130² str., 286 - 288 str., teismas
nutaria:
V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su transporto priemonės „Volkswagen Multivan“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057565281. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.