Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, neįvertinto visų įrodymų, dėl to priėmė nepagristą nutarimą. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę šiuo atveju privalėjo įrodyti pareiškėja, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė, surinktus įrodymus vertino šališkai, išskirtinai pareiškėjos naudai, vertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į priešiškus santykius su pareiškėja.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga akcininkui išsiųsti reikalaujamų dokumentų kopijas: jis privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą. Akcinių bendrovių įstatymas nesuteikia akcininkui teisės reikalauti, kad jam būtų išsiųstos reikalaujamų dokumentų kopijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neišsiuntimą, o už neleidimą nustatyta tvarka su jais susipažinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja ir akcininkė V. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vadovei skirtą ir 2013 m. spalio 7 d. surašytą reikalavimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais sudarymo, kuriuo prašė prašymą sudaryti jai galimybę ne vėliau kaip 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos susipažinti ir pateikti šių dokumentų kopijas: UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašų, V. S. akcijų dalies perleidimo sandorio dokumentus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Prašyme V. S. nurodė, kad nesudarius galimybių susipažinti ir pateikti minėtų dokumentų kopijas, prašo atsisakymą įforminti raštu (b. l. 16). Šis reikalavimas 2013 m. spalio 9 d. įteiktas bendrovei (b. l. 39), tokiu būdu paskutinė diena, kada turėjo būti sudaryta galimybė akcininkei V. S. susipažinti su prašoma informacija, buvo 2013 m. spalio 16 d. Apeliantė nurodo, kad tiek ji, tiek pareiškėja V. S. patvirtino, kad 2013 m. spalio 16 d. buvo susitikusios bendrovės patalpose, kad V. S. atėjo norėdama susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau jos skirtingai aiškina šio susitikimo rezultatą. Apeliantė nuosekliai teigė, kad šio susitikimo metu V. S. sudarė galimybę susipažinti su jos prašoma informacija, be to, davė iš anksto parengtas prašomų dokumentų kopijas, tačiau V. S. žodinio konflikto įkarštyje atsisakė pasirašyti, kad susipažino su dokumentais ir iš bendrovės pasišalino. Pareiškėja V. S. teigia, kad 2013 m. spalio 16 d. su ja įvykusio susitikimo metu apeliantė pareiškė, kad jokių dokumentų neduos. Mano, kad iš apeliantės ir pareiškėjos parodymų objektyviai nustatyti, ar pareiškėjai V. S. buvo leista pagal jos reikalavimą susipažinti su bendrovės dokumentais, negalima. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad nesant dokumentų, patvirtinančių šį faktą, teismas laikė inkriminuotą pažeidimą įrodytu. Konflikto įkarštyje pareiškėja V. S. atsisakė pasirašyti, kad su prašoma informacija susipažino, tačiau tą pačią dieną, t. y. 2013 m. spalio 16 d., kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apeliantės atžvilgiu (b. l. 23), o 2013 m. spalio 18 d. tikslindama 2013 m. spalio 16 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kartu pridėjo ir dokumentų kopijas, už kurių nepateikimą apeliantė yra nubausta (b. l. 25). Mano, kad šis dokumentas įrodo, kad akcininkės interesas susipažinti su prašomais dokumentais buvo patenkintas, kad tai buvo padaryta laiku, kad pareiškėjos, kaip bendrovės akcininkės, teisės nebuvo pažeistos. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas dėl šio svarbaus dokumento, įrodančio, kad pareiškėjos interesas susipažinti su prašoma informacija buvo užtikrintas, nepasisakė, visiškai jo nevertino, nors į tai buvo atkeiptas dėmesys ir nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai yra nubausta pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, yra nepagrįsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei pagrįstai skirta administracinė nuobauda už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. J. kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, pagrįstos ir teisėtos. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog ji pateikė V. S. susipažinti prašomus dokumentus ir nepadarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, paneigta visuma byloje esančių įrodymų, kuriuos nuosekliai aptarė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutarime. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte nustatyta, kad akcininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai (b. l. 68).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 23 d. V. S. įsigijo 50 UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (b. l. 60, 61). Iš byloje esančio 2013 m. spalio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės V. S. reikalavimo bendrovei matyti, kad bendrovės akcininkė prašė sudaryti jai galimybę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos susipažinti ir pateikti šių dokumentų kopijas: UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašų, V. S. akcijų dalies perleidimo sandorio dokumentus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai. Prašyme V. S. nurodė, kad nesudarius galimybių susipažinti ir pateikti minėtų dokumentų kopijas, prašo atsisakymą įforminti raštu (b. l. 16).

Pažymėtina, jog vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N16-499/2006). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė bendrovės akcininkei V. S. nepateikė 2013 m. spalio 7 d. reikalavime nurodytų dokumentų susipažinti, taip pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. J. teigia, kad 2013 m. spalio 16 d. V. S. buvo pateikti susipažinti jos prašomi dokumentai, tačiau V. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog 2013 m. spalio 16 d. buvo atvykusi susipažinti su dokumentais, tačiau jai nebuvo suteikta jokia galimybė susipažinti su dokumentais ir nenurodytas kitas laikas atvykti. 2013 m. spalio 16 d. susitikimas su S. J. įvyko, jos pradėjo kalbėtis apie finansinę padėtį. S. J. pasakė, kad jai jokių dokumentų neduos, nes nieko nėra pradėjusi daryti. Susitikimas su S. J. buvo konfliktinis, jokių dokumentų ji negavo. Prie pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą papildomus dokumentus ištraukė iš kompiuterio, kuriuo jos su S. J. naudojosi abi. Ji turėjo galimybę naudotis išsaugotais dokumentais, nes darbe jos abi naudojosi jos (V. S.) asmeniniu kompiuteriu (b. l. 77 - 78).

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino priešingai, ji teigė, kad 2013 m. spalio 16 d. ji susitiko su V. S. ir jai pateikė reikalaujamus dokumentus apie įmonės padėtį. V. S. nepasirašė gavusi susipažinti su jai pateiktais dokumentais, kitą dieną trenkė į veidą su popieriais ir išėjo su grasinimais. 2013 m. spalio 7 d. V. S. reikalavimą susipažinti su dokumentais ji gavo 2013 m. spalio 9 d., į šitą reikalavimą ji oficialiai neatsakė, nes jos susitarė susitikti ir susitiko. Su bendrovės įstatais S. J. yra susipažinusi, jai žinoma, kad reikia raštu leisti akcininkams susipažinti su įmonės informacija, informacijos pateikimo tvarka jai žinoma. Informacijos akcininkei V. S. dėl susipažinimo su įmonės dokumentais ji oficialiai nepateikė, tačiau V. S. turėjo galimybę susipažinti su jai reikalinga informacija jų susitikimo metu. Bendrovės įstatuose numatytos tvarkos dėl leidimo akcininkui susipažinti su informacija ji nepažeidė, nes leido susipažinti V. S. su dokumentais įmonės buveinėje (b. l. 78)

Iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktos S. J. apeliacinis skundas yra grindžiama argumentais, turinčiais patvirtinti aplinkybę, kad S. J. 2013 m. spalio 16 d. pateikė V. S. susipažinti jos prašomą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J., UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, žinojo apie tai, kad įmonės 50 procentų akcijų savininkė V. S. pageidauja susipažinti su bendrovės dokumentais, tai patvirtino posėdžio metu, todėl privalėjo užtikrinti įstatymo reikalavimų vykdymą, kad nebūtų pažeistos įmonės akcininkės teisės, tai yra laiku, per įstatyme nustatytą terminą, pateikti UAB „S.W.Company“ akcininkei V. S. prašomų dokumentų kopijas ir (ar) leisti susipažinti su prašomais dokumentais, tai yra sudaryti sąlygas įmonės akcininkei įgyvendinti ABĮ numatytas neturtines teises. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad S. J. nevykdė šios savo pareigos, todėl padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantės versija, kad ji pateikė visus V. S. prašomus dokumentus susipažinti, paneigta surinkta bylos medžiaga. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ABĮ nesuteikia akcininkui teisės reikalauti, kad jam būtų išsiųstos reikalaujamų dokumentų kopijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus, tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi ir informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (žr. nutartis bylose N5 –1298/2006, N5 –1298/2006 ir kt.). Teisė susipažinti su dokumentais ir teisė gauti dokumentų kopijas paštu yra skirtingos teisės, nors ir glaudžiai susijusios. Atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnį kyla ne už reikalaujamų dokumentų neišsiuntimą, o už neleidimą nustatyta tvarka su jais susipažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, tvirtindama, esą ji pateikė V. S. susipažinti įmonės dokumentus, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu iš V. S. 2013 m. spalio 16 d. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl jos pažeistų teisių gynimo matyti, kad ji iš karto po incidento, tą pačią dieną, kai S. J. neleido jai susipažinti su UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo S. J. pradėjimo. S. J., tvirtindama, kad V. S. pateikė susipažinti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, tačiau ši atsisakė pasirašyti, kad su šiais dokumentais susipažino, neįformino tokio V. S. atsisakymo, nors turėjo tokią galimybę raštiškai įforminti V. S. atsisakymą pasirašyti, kad ši susipažino su UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad iš pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nėra objektyvios galimybės konstatuoti, kad akcininkei V. S. buvo leista pagal jos reikalavimą susipažinti su bendrovės dokumentais, nes bendrovės dokumentų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. J. nepateikė V. S. susipažinti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašo, V. S. akcijų dalies perleidimo sandorio dokumentų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kurių 2013 m. spalio 7 d. reikalavimu prašė V. S..

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog V. S. UAB „S.W.Company“ dokumentai buvo pateikti susipažinti, įrodo tai, kad V. S. prie 2013 m. spalio 18 d. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pridėjo dokumentų kopijas, kurias ji esą gavo iš S. J.. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkui dokumentų kopijos gali būti įteikiamos pasirašytinai, tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju įmonės vadovas turi pateikti prašomų dokumentų kopijas, kurios turi būti oficialiai patvirtintos įmonės antspaudu ir tai tvirtinančio darbuotojo parašu. Kadangi V. S. prie prašymo patraukti S. J. administracinėn atsakomybėn pridėtos dokumentų kopijos nėra oficialiai patvirtintos, kai kurie dokumentai yra netgi be įmonės direktorės S. J. parašo (b. l. 17 – 19 ), tai patvirtina V. S. nurodytą aplinkybę, kad šiuos dokumentus ji pateikė iš savo kompiuterio, o ne gavusi iš S. J., kaip tvirtina apeliantė. Duomenų, kad S. J. būtų V. S. pateikusi tinkamai direktorės patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sąrašų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas, nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte numatyta galimybė atsakant į V. S. 2013 m. spalio 7 d. reikalavimą dokumentų kopijas akcininkui išsiųsti registruotu laišku, esant ginčo situacijai, kai akcininkas atsisako pasirašyti dėl to, kad jis susipažino su jam pateiktais dokumentais, yra galimybė vadovui pasinaudoti šia UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 19 punkte numatyta galimybe ir išsiųsti dokumentus registruoti paštu. Tačiau duomenų, kad V. S. prašomų dokumentų kopijos jai būtų išsiųstos registruotu paštu, S. J. nepateikė, nors matydama, kad tarp jos ir V. S. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, norėdama užtikrinti savo, kaip įmonės vadovės, tinkamą pareigų vykdymą, galėjo pasinaudoti šia galimybe.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. J. yra kalta. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. J. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.