Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-360/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-9-903/2019Nutartis · 2019-02-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-129-360/2019Nutartis · 2019-04-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
AN2-129-360/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01347-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
U. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-129-360/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01347-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos U. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) 2018 m. liepos 26 d. nutarimu U. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 70 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta 700 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 700 eurų bauda už tai, kad ji 2018 m. birželio 5 d., 7.41 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104 ir 222 punktų reikalavimus, keisdama važiavimo kryptį, kliudė ir apgadino šalia važiavusį automobilį, kuriam padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie įvykį policijai. Administracinėn atsakomybėn patraukta U. R. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas ir U. R. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukta U. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį bei nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

3.1. Nurodo, kad kito automobilio vairuotojas A. M. ją užsipuolė dėl prarastos galimybės persirikiuoti, plūdo nemaloniais žodžiais, jos automobilio gale sėdintys mažamečiai vaikai tokio nepažįstamo asmens elgesio išsigando, todėl ji grubiai atkirtusi konflikto iniciatoriui, pajudėjus automobilių eilei, nuvažiavo toliau antrąja eismo juosta. Jokio galimo automobilių susidūrimo, jokio fizinio kontakto, t. y. smūgio, vibracijos, susilietimo garso, fiziškai nepajuto, todėl neįmanoma, kad galėjo būti padaryta žala šioje nurodytoje situacijoje. Apie susidūrimą ar patirtą žalą nei žodžiu neužsiminė ir ją išplūdęs vairuotojas, kuris jai pajudėjus su kitų automobilių srautu, nebandė sustabdyti.

3.2. Mano, kad jai inkriminuoto administracinio nusižengimo (ANK 426 straipsnio 1 dalis) sudėties (objektyviosios pusės - padarytos žalos ir subjektyviosios pusės - kaltės) nėra. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ir vienpusiškai įvertino įrodymus šioje administracinio nusižengimo byloje, o nustatydamas kaltės turinį, paminėta LAT nutartimi rėmėsi nepagrįstai. Teismo posėdžio metu, A. M. parodė, kad U. R. kliudė su savo automobilio priekiniu bamperiu jo automobilio galinį kairės pusės sparną. Jis pamatė kontaktą per veidrodėlį, nors smūgio praktiškai nepajuto, garso jokio nebuvo, vibracijos nebuvo. Jis nurodė, kad jo automobiliui žala nepadaryta, ant korpuso liko delno dydžio nežymus brūkštelėjimas. Tačiau nuplovus automobilį, šios žymės praktiškai neliko. Automobilio jis neremontavo, į draudimo bendrovę nesikreipė, jokios materialinės žalos neatsirado, pats nesiėmė priemonių užpoliruoti automobilio korpuso menko įbrėžimo, nes pastarojo praktiškai ir nesimato, o jo automobilio BMW modelis pagamintas 1996 metais. Jo nuomone, minėtas nežymus įbrėžimas atsirado nagrinėjamo įvykio metu. Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis į klausimą, ar galėjo kito automobilio vairuotoja nepajusti transporto priemonių kontakto, patvirtino, kad galėjo ir nepajusti, nes kontaktas buvo tikrai labai menkas ir praktiškai nejuntamas. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad U. R. negalėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, negirdėti jokio smūgio garso, tokia versija teismui pasirodė neįtikima, nors pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu tikino priešingai. Be nukentėjusiojo asmens paaiškinimo bei padarytos prielaidos, išmatavus automobilių apgadinimo aukštį, kuris neatitiko, taip pat, nukentėjusiajam patvirtinus, kad jam reali žala nepadaryta, sutapus parodymams nukentėjusiojo ir kaltininko, jog automobilių fizinio kontakto praktiškai nesijautė (nei garso, nei vibracijos), byloje nėra jokių kitų objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ji, U. R., sudalyvavusi kontakte su kita transporto priemone, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Ji pripažįsta, kad konfliktas įvyko nurodytą rytą, tačiau jokio automobilių kontakto ji nepajuto, tik norėjo kuo greičiau nuvažiuoti tolėliau dėl vaikų saugumo, nes vyras buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs. Asmens kaltė negali būti grindžiama spėlionėmis ir prieštaringais įrodymais.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Nagrinėjamu atveju U. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodama automobilį ir keisdama važiavimo kryptį, kliudė ir apgadino šalia važiavusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apeliaciniame skunde U. R. neneigia, jog byloje nustatytu laiku bei vietoje vairavo automobilį, dėl susidariusios spūsties tarp jos ir kito automobilio vairuotojo (A. M.) kilo konfliktas, kadangi pastarasis ją užsipuolė dėl prarastos rikiavimosi vietos, ji grubiai atsakė konflikto iniciatoriui ir nuvažiavo, o jokio automobilio kontakto jos įsitikinimu nebuvo, todėl ji jokio nusižengimo nepadarė. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus, kuriais administracinėn atsakomybėn patraukta U. R. neigia savo kaltę, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs U. R. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl U. R. kaltės.

9. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su U. R. gynybine versija, kad jokio automobilių kontakto ji nepajuto, be to, ir pats nukentėjusysis A. M. apylinkės teisme pripažino, kad nebuvo smūgio garso, vibracijos, o kontaktą jis matė tik per veidrodėlį. Tokią versiją apeliantė kėlė ir apylinkės teismo posėdyje ir ši versija skundžiamoje nutartyje motyvuotai paneigta, su apylinkės teismo argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Iš tikrųjų byloje objektyviai ir yra užfiksuota, jog įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai yra nežymūs, tačiau aiškiai pastebimi, tai lėmė ir lengvesnį nusižengimo kvalifikavimą, tačiau tai savaime nepaneigia paties eismo įvykio, apie kurį nuo pat proceso pradžios nuosekliai pasakojo nukentėjusysis A. M., kuris pats dėl įvykio ir iškvietė pareigūnus, nurodė automobilių kontakto vietą, kurioje buvo užfiksuoti nežymūs apgadinimai, jo paaiškinimus atitinka ir kiti įrodymai (pareigūnų A. B. bei I. G. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir kt.) iš dalies ir pačios U. R. paaiškinimai. Nors apeliaciniame skunde dėstoma, kad nėra jos kaltės įrodymų, tačiau skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarta, kodėl vertinama, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis vis dėlto buvo, atsižvelgta ne tik į abiejų vairuotojų paaiškinimus, jų nurodytas judėjimo kryptis, bet ir į fotonuotraukas, pareigūno A. B. parodymus, kurie atitinka jo tarnybinį pranešimą, kitus bylos duomenis. Kaip užfiksuota apylinkės teismo posėdžio garso įraše, buvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių ne visai atitinka ir automobilių apgadinimų aukščiai ir šios abejonės skundžiamoje nutartyje argumentuotai pašalintos. Apygardos teismas su aptartais apylinkės teismo motyvais visiškai sutinka ir dar kartą jų nebekartoja. Nėra jokio pgrindo abejoti, kad eismo įvykį lėmė ne kieno kito, o būtent U. R. veiksmai, kai ji, vairuodama savo automobilį bei keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė ir apgadino šalia važiavusį kitą automobilį, kurį vairavo A. M..

10. Skundžiamoje nutartyje detaliai aptarti ir KET reikalavimai, kurių susidariusioje situacijoje privalėjo laikytis, tačiau nesilaikė U. R.. Iš esmės tiek KET taisyklės, tiek ir teismų praktika įpareigoja vairuotojus, dalyvavusius eismo įvykyje, išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir tik tada spręsti dėl to, ar galima pasitraukti iš įvykio vietos ar kviesti policiją. Tokios pareigos nesilaikymas ir užtraukia administracinę atsakomybę už pasišalinimą iš įvykio vietos, kas šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų visumos ir nutiko, kai viena iš įvykio dalyvių net nebandydama nieko išsiaiškinti, nesutikdama su kito vairuotojo elgesiu, tiesiog ėmė ir nuvažiavo toliau. Toks U. R. elgesys nesuderinamas su KET reikalavimais. Nesant abejonių, jog apeliantė galėjo suprasti, jog kelyje įvyko eismo įvykis, manydama, jog, kaip teigia, ją užsipuolęs A. M. buvo neteisus, ji savavališkai, nepranešusi pareigūnamas, negalėjo pasitraukti iš įvykio vietos. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad ją pirmas užsipuolė kito automobilio vairuotojas, kartu vykę jos vaikai išsigando tokio nepažįstamojo elgesio, todėl ji ir nuvažiavo, vis dėlto toks apeliantės kaip vairuotojos elgesys negali pateisinti jos padarytų KET pažeidimų, todėl ji pagrįstai ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

11. Nors apeliantė teigia, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad ji padarė inkriminuotus nusižengimus, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Priešingai, skundžiamoje nutartyje aptarta įrodymų visuma leidžia pagrįtai spręsti dėl U. R. kaltės. Apygardos teismas pastebi, kad įrodymų rinkimo procesas nėra savitikslis ir begalinis. Nėra būtina surinkti visus įmanomus duomenis iš visų įmanomų šaltinių, byloje įrodymų turi būti tiek, kad būtų galima pagrįstai spręsti, ar atsakomybėn traukiamas asmuo padarė inkriminuojamą nusižengimą. Šiuo atveju būtent ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog U. R. padarė administracinius nusižengimus dėl kurių ir buvo nubausta.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl U. R. kaltės. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o U. R. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį yra nubausta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vsario 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos U. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas