- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- II-9-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01347-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- U. R.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui U. R., jos atstovui advokatui M. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-07-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas A. B. 2018-06-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) U. R. už tai, kad ji 2018-06-05, 7.41 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104 ir 222 punktų reikalavimus, keisdama važiavimo kryptį, kliudė ir apgadino šalia važiavusį automobilį, kuriam padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie įvykį policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2018-07-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) U. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 70 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskirta 700 eurų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 700 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundu U. R. prašo panaikinti Institucijos 2018-07-26 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde teigia, kad 2018-06-05, apie 7.41 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Kartu su ja važiavo trys nepilnamečiai vaikai. Ties (duomenys neskelbtini) namu kelyje susidarė spūstis. Ji važiavo antrąja kelio juosta, o dėl spūsties automobiliai eilėje judėjo nedideliu atstumu vienas nuo kito. Pirmoje juostoje važiavusio automobilio vairuotojas, nerodydamas posūkio signalo, staiga pasuko į antrą juostą, prieš jos, U. R., automobilį. Tuo metu ji pajudėjo į priekį. Negalėdamas persirikiuoti, šio automobilio vairuotojas staiga išlipo iš automobilio, pribėgo prie atviro jos automobilio vairuotojo pusės lango ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais dėl jos neva padaryto KET pažeidimo. Gale sėdintys vaikai išsigando ir pradėjo verkti, todėl vengdama tolimesnio konflikto uždarė langą ir nuvažiavo toliau antra kelio juosta. Nagrinėjamu atveju pirmoje kelio juostojo judėjęs vairuotojas, ketindamas rikiuotis į kairę, privalėjo duoti kelią jos vairuojamai transporto priemonei. Teigia, kad jokio automobilių susidūrimo ar kitokio fizinio kontakto nebuvo. Apie susidūrimą ir patirtą žalą nė žodžiu neužsiminė ir minėtas vairuotojas, kuris, jai pajudėjus, net nebandė jos sustabdyti. Apie tariamai padarytą šio incidento metu žalą buvo informuota po daugiau kaip dviejų savaičių, kai buvo iškviesta į policijos įstaigą. Pažymi, kad jos automobilis yra draustas ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir KASKO draudimu, taigi motyvo pasišalinti iš įvyko vietos, siekiant išvengti galimų finansinių nuostolių, ji neturėjo. Konfliktas kilo anksti ryte, automobilių spūstyje, konfliktą matė daugybė žmonių, taigi tikimybė, kad pasišalinus iš jai tariamai žinomo autoįvykio vietos, nebus liudytojų, galinčių patvirtinti įvykio aplinkybes, buvo menka. Įvykiui ištirti į policiją ji buvo iškviesta praėjus daugiau kaip 2 savaitėms po konflikto, tai yra po pakankamai ilgo laiko tarpo, per kurį ji, U. R., galėjo imtis priemonių pašalinti transporto priemonių susidūrimo pėdsakus nuo jos automobilio. Teigia, kad ant jos automobilio priekinio bamperio rasti pažeidimai niekaip nesusiję su aprašytais tos dienos įvykiais. Jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių, kadangi persirikiavimo iš vienos eismo juostos į kitą KET taisykles pažeidė konflikte dalyvavęs automobilio vairuotojas. Nepadarė ji ir nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija 2018-11-07 atsiliepimu į skundą prašo U. R. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2018-07-26 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 222 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis asmuo įvykio vietoje buvo, asmenys kontaktavo pro pravirus automobilio langus, tačiau, nepaisant to, eismo įvykį sukėlusi vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino. Nurodo, kad įrodymai (eismo įvykio vietos schema, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmenų paaiškinimai, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo U. R. administracinio nusižengimo įvykdymą.
Teismo posėdyje U. R. savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2018-06-05, apie 7.41 val., vežė tris nepilnamečius vaikus į vasaros stovyklą, iš (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve turėjo važiuoti tiesiai, po to į (duomenys neskelbtini)gatvę ir į (duomenys neskelbtini) esantį licėjų. Ties (duomenys neskelbtini) namu kelyje susidarė spūstis. Ji važiavo antrąja kelio juosta. Iki priekyje važiavusio automobilio buvo apie 20 cm atstumas. Tada pirmoje juostoje važiavęs (duomenys neskelbtini) modelio automobilis pradėjo rikiuotis į antrą kelio juostą prieš pat jos automobilį. Ji stovėjo, po to lėtai pajudėjo. Kadangi ji nepasitraukė, vairuotojas išlipo iš automobilio ir pribėgo prie atviro jos automobilio vairuotojo pusės lango ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Minėtas automobilis jau buvo įvažiavęs į antrą eismo juostą, kai sustojo. Jos dukra išsigando, pradėjo verkti. Tada ji, U. R., uždarė automobilio langą ir nuvažiavo. Teigia, kad jokio automobilio susidūrimo nebuvo. Jeigu būtų sukėlusi eismo įvykį, nebūtų pasišalinusi. Jos automobilis draustas, be to įvykį matė daug asmenų. Vairuotojas jai apie susidūrimą nieko nesakė, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Išlipęs vairuotojas stovėjo tarp jų stovėjusių automobilių. Ji, E. R., judėjo lėtai, tačiau minėtas vairuotojas jos nestabdė. Konfliktas truko labai trumai, vairuotojas jos ir savo automobilių neapžiūrinėjo. Teigia, kad jos automobilis buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio. Apie tariamai jos sukeltą įvykį sužinojo tik po 2 savaičių, kai buvo iškviesta į policiją.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2018-06-05, ryte, važiavo į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ pasažo (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmoji juosta skirta viešajam transportui. Pravažiavęs autobusų stotelę persirikiavo į pirmą juostą, nes ketino sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini). Matė, kad U. R. automobilis stovi antroje juostoje. Prieš jos automobilį stovėjo eilė automobilių, sukančių į kairę. U. R. automobilis rodė dešinio posūkio signalą. Prieš jį, A. M., važiavo (duomenys neskelbtini) modelio automobilis. Atstumas tarp automobilių nebuvo didelis. Tada U. R. pajudėjo, pradėjo rikiuotis ir priekiniu bamperiu kliudė jo automobilio galinį kairės pusės sparną. Smūgis nebuvo didelis, tačiau per veidrodėlį jis automobilių kontaktą matė. Jis iš karto sustabdė automobilį, atidarė dureles ir išlipo. U. R. grįžo į antrą juostą, atsidarė priekinį keleivio pusės langą, jį apšaukė, išvadino „piemeniu“, pasakė, kad neturi laiko aiškintis ir iš karto nuvažiavo. Jis tik spėjo užsirašyti jos automobilio valstybinius numerius, tačiau sumaišė du skaičius, bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 iškvietė policijos pareigūnus, nufotografavo savo automobilį. Automobilių susidūrimą jis, A. M., pajuto, tačiau smūgis nebuvo didelis, garso nebuvo, vibracijos nepajuto. Jo, A. M., važiavimo greitis įvykio metu buvo apie 40 km/h. Įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Po įvykio jis sustojo už minėtos sankryžos. Atvykus policijos pareigūnams, patraukė automobilį į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai taip pat jo automobilį nufotografavo. Įvykio metu matė, kad U. R. automobiliui (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Automobilis buvo baltos spalvos, ant bamperio liko jo, A. M., automobilio juodos spalvos dažai. Jo, A. M., automobiliui buvo apgadintas galinis kairės pusės sparnas, apgadinimas nebuvo žymus, delno dydžio, automobilio neremontavo, į draudimo bendrovę nesikreipė, nes padaryta žala nėra didelė. Jo automobilis (duomenys neskelbtini) pagamintas 1996 metais, minėtas apgadinimas padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu.
Liudytojas A. B., Institucijos Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad atliko nagrinėjamo eismo įvykio tyrimą. Gavo eismo įvykio medžiagą, kurioje buvo nukentėjusio (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo paaiškinimas, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) automobilis, keisdamas važiavimo kryptį. Tarp vairuotojų įvyko konfliktas, o (duomenys neskelbtini) automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Paaiškinime buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) automobilio valstybiniai numeriai, tačiau (duomenys neskelbtini) vairuotojas klaidingai nurodė vieną skaičių. Pagal duomenų bazę buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja ir iškviesta į policijos komisariatą. Atvykusi U. R. nurodė, kad toks įvykis buvo, tarp vairuotojų įvyko konfliktas. Ji pasakė, kad su kiekvienu aiškintis neprivalo, todėl nuvažiavo. Jos automobilį apžiūrėjo, ant priekinio bamperio aptiko žymę, liniuote išmatavo apgadinimo aukštį, automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitiko. Nepamena, ar U. R. pripažino padariusi eismo įvykį. Įvykio kaltininką nustatė pagal nukentėjusiojo paaiškinimą, kadangi jis pasiliko eismo įvykio vietoje, galimas įvykio mechanizmas pasitvirtino, apgadinimų aukščiai labai nežymiai skyrėsi. Paaiškino, kad aukščiai gali skirtis priklausomai nuo gabenamo svorio, ratų pasukimo kampo, eismo sąlygų ir pan. Turimų duomenų pakako išvadai padaryti, kad eismo įvykio kaltininkė yra U. R..
U. R. atstovas advokatas M. R. prašė U. R. skundą tenkinti, panaikinti Institucijos 2018-07-26 nutarimą ir bylą nutraukti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių užfiksuoti apgadinimai yra skirtingo aukščio, todėl darytina išvada, kad šie apgadinimai susiformavo ne nagrinėjamo įvykio metu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų U. R. kaltę, byloje nenustatyta. Be nukentėjusiojo asmens paaiškinimo kitų jos kaltės įrodymų nėra. U. R. nesuprato ir greičiausiai net nesudalyvavo kontakte su kita transporto priemone, iš įvykio vietos ne pasišalino, o tiesiog pasišalino iš konfliktinės situacijos, kurios metu vaikų akivaizdoje buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai U. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų, administracinio nusižengimo teisena jai turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
U. R. skundas netenkintinas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
KET 219.4 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismo nuomone, U. R. versija, kad eismo įvykį sukėlė (duomenys neskelbtini) automobilį vairavęs A. M., kuris važiuodamas pirmąja eismo juosta, nerodymas posūkio signalo, pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kurioje tuo metu stovėjo jos vairuojamas automobilis, yra paneigta nukentėjusiojo A. M. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais nukentėjusiojo A. M. teisme duotais parodymais, kad jis prieš eismo įvykį važiavo pirmąja eismo juosta, o antroje eismo juostoje prieš automobilių spūstį stovintis U. R. vairuojamas automobilis pajudėjo, pradėjo rikiuotis į pirmąją juostą ir priekiniu bamperiu kliudė jo automobilio galinį kairės pusės sparną. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis netoliese esančioje kitoje sankryžoje ((duomenys neskelbtini)) turėjo sukti į dešinę, todėl visiškai logiška, kad prieš eismo įvykį jis važiavo pirmąja eismo juosta ir prieš sankryžą rikiuotis į antrą eismo juostą, nesant jokios kliūties pirmojoje juostoje, jam nebuvo jokio reikalo. Tuo tarpu iš U. R. paaiškinimų matyti, kad ji minėtoje sankryžoje turėjo važiuoti tiesiai, dėl to ir važiavo antrąja eismo juosta, kurioje prieš eismo įvykį susidarė automobilių spūstis. Šioje situacijoje visiškai tikėtina, kaip ir teigia nukentėjusysis, kad U. R. siekdama apvažiuoti kliūtį, savo vairuojamą automobilį pasuko į dešinę, pradėjo rikiuotis į pirmąją juostą ir priekiniu bamperiu kliudė A. M. automobilio galinį kairės pusės sparną. Nors iš Institucijos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra šiek tiek skirtinguose aukščiuose, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikui po eismo įvykio užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžimas ant priekinio bamperio yra 55 cm aukštyje arba 3 cm žemiau nei prasideda eismo įvykio metu užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio sparno delno dydžio apgadinimas, tačiau liudytojas policijos pareigūnas A. B., kuris ir atliko nagrinėjamo eismo įvykio tyrimą, parodė, kad įvertinus užfiksuotus duomenis, jam nekilo abejonių, kad minėti sugadinimai yra susiję. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo pakankamai kompetentingu ir darbo praktika paremtu vertinimu, jog toks nedidelis aukščio skirtumas yra normalus, jis galėjo atsirasti dėl to, kad automobilių apgadinimai buvo fiksuojami jiems stovint ant lygaus paviršiaus ir juose nesant žmonių, tuo tarpu eismo įvykio metu automobiliuose buvo žmonių, gatvės paviršius nėra lygus, be to, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į dešinę ir neabejotinai stabdė, kas turėjo įtakos automobilio dešinio priekio nusileidimui žemyn.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent U. R. padaryti KET pažeidimai, kai ji vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, kliudė ir apgadino šalia važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Neįtikima ir U. R. versija, jog ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nes nepajuto jokio kontakto tarp automobilių ir negirdėjo jokio smūgio garso. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis iškart po eismo įvykio sustojo ir išlipo iš automobilio bei priėjo prie U. R. vairuojamo automobilio, norėdamas išsiaiškinti, tačiau U. R. grįžo į antrą juostą, atsidarė priekinį keleivio pusės langą, jį apšaukė, išvadino „piemeniu“, pasakė, kad neturi laiko aiškintis ir iš karto nuvažiavo. Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, iš tokių jo anksčiau aptartų veiksmų, teismo nuomone, U. R. neabejotinai suvokė, kad jos vairuojamas automobilis kliudė A. M. vairuojamą automobilį ir ji pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo su automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju išsiaiškinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti kontakto metu, bei sutarti su juo dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti pasitraukimo iš įvykio vietos ar policijos kvietimo klausimą. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad U. R. net nebandė aiškintis su A. M. ir tartis su juo dėl eismo įvykio aplinkybių, išvadino jį „piemeniu“, po ko ji iš eismo įvykio nuvažiavo, o tuo tarpu A. M. paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį ir nuvažiavusį automobilį. Taigi aptartoje situacijoje, teismo nuomone, U. R. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors U. R. nurodė, kad jai nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos išvengiant administracinės atsakomybės, tačiau, kaip jau paminėta, teismų praktikoje veikos padarymo tikslai ir motyvai veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Esant tokioms aplinkybėms, U. R. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nekelia abejonių.
Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-07-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir U. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.