Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su savo sutuoktine, neteisėtai praturtėjo, o būtent: nuo 1993 m. liepos 10 d. būdamas įregistravęs santuoką su D. V. ir pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, po įstatymo Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, kartu su sutuoktine D. V. laikotarpiu nuo 2010 gruodžio 11 d. iki 2014 gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėjo didesnį, negu 500 MGL vertės turtą – grynuosius pinigus: 2012 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta -117 328 Lt (33 980,54 Eur), 2013 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta - 367 291 Lt (106 374,83 Eur) ir 2014 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta - 353 231 Lt (102 302,77 Eur), viso bendrai tuo metu galiojusia valiuta 837 850 Lt (242 658,14 eurų) sumą, žinodamas, kad šie pinigai nėra įgyti jo ir jo sutuoktinės teisėtomis pajamomis, ir kad iš teisės aktais neuždraustos veiklos jie negalėjo gauti tiek pajamų, kad pagrįstų grynųjų pinigų kilmę.

D. V. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su savo sutuoktiniu, neteisėtai praturtėjo, o būtent: nuo 1993 m. liepos 10 d. būdama įregistravusi santuoką su G. V. ir pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, po įstatymo Nr. XI-1199, 2010 m. gruodžio 2 d., Žin., 2010, Nr. 145-7439 (2010 m. gruodžio 11 d.) įsigaliojimo, kartu su sutuoktiniu G. V. laikotarpiu nuo 2010 gruodžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėjo didesnį, negu 500 MGL vertės turtą – grynuosius pinigus: 2012 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta -117 328 Lt (33 980,54 Eur), 2013 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta - 367 291 Lt (106 374,83 Eur) ir 2014 m. laikotarpiu tuo metu galiojusia valiuta - 353 231 Lt (102 302,77 Eur), viso bendrai tuo metu galiojusia valiuta 837 850 Lt (242 658,14 eurų) sumą, žinodama, kad šie pinigai nėra įgyti jos ir jos sutuoktinio teisėtomis pajamomis, ir kad iš teisės aktais neuždraustos veiklos jie negalėjo gauti tiek pajamų, kad pagrįstų grynųjų pinigų kilmę.

Kaltinamasis G. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2003-02-06 su žmona sudarė vedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno asmens nuosavybė priklauso jam. „(duomenys neskelbtini)“ buvo žmonos bendrovė. Įmonės direktore buvo kaltinamojo žmona. Tai bendras verslas buvo su J. B.. Jo veikla buvo svarbesnė, nei žmonos. Tai atsispindi akcijų pakete. B. investavo į įmonę daugiau - jo akcijų paketas 60 procentų, žmonos - 40 procentų. Žmona su buhaltere tvarkė finansinius reikalus. Kaltinamasis atliko techninius dalykus (įrangos paleidimas, priežiūra). Įmonė užsiėmė ne tik sulčių spaudimu, bet ir įrangos pardavimu. Įrangai įsigyti naudojo savo ir B. šeimos lėšas. Buvo panaudotos ir skolintos, įmonės „(duomenys neskelbtini)“, lėšos. Iš savo asmeninių lėšų kaltinamasis pirko įmonei nestambius daiktus - varžtus, laidus. Sąskaitose buvo jo parašai. Būdavo, kad grynais pinigais apmokėdavo įmonei perkamas prekes. Pasirašydavo savo vardu tokius mokėjimus. Pinigų įmonės veiklai skolino ir tėvai.

Kaltinamasis G. V. 2019-04-03, apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2011 - 2012 m. kilo mintis užsiimti sulčių pakuočių prekyba, tačiau šiomis pakuotėmis tuo metu niekas nesusidomėjo, po ko galvojo steigti mobilias sulčių spaudyklas, tačiau vėlgi kilo problemų, nes jokia finansų įstaiga nesiėmė jų finansuoti. Todėl teko galvoti kaip vystyti jų verslą. Tačiau iš savo šeimos lėšų nebūtų galimybių to padaryti, todėl apie tai jis užsiminė iš anksčiau pažįstamam J. B. apie šio verslo galimybes. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko. Todėl buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkais tapo 40 proc. jo žmona D. ir 60 proc. J. B. žmona D. B.. Šis akcijų pasiskirstymas minėtomis dalimis buvo dėl to, kiek procentais kiekviena šeima investavo į įmonės veiklą. Įmonės direktore buvo jo žmona, kuri daugiausiai rūpinosi įmonės dokumentų įforminimu, apskaitos tvarkymu užsiėmė apskaitos įmonė, tačiau šiuo metu nepamena kokia tai įmonė. Dokumentus apskaitai pateikdavo jo žmona. Įmonė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose, tiksliai iš kokių asmenų nuomojosi, nepamena. Ten tose patalpose buvo vykdomas sulčių spaudimas, jų pilstymas. Taip pat vykdė prekybą sulčių spaudimo įranga, jos aptarnavimą. Įrangos įsigijimui bei įmonės veiklai naudojo savo asmenines lėšas, taip pat naudotos lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nemažai lėšų į įmonės veiklą investavo ir J. B. šeima. Įmonės įrangos ar kitų reikalingų pirkinių pirkimui naudojo tiek savo, tiek J. B. šeimos lėšas ir nusprendus įsigyti prekę ją įsigydavo, o visus įsigijimo dokumentus pateikdavo apskaitos sutvarkymui D. V.. Kad būtų pinigai jiems išmokami iš įmonės kasos kaip atskaitingam asmeniui prekių pirkimui, to nelabai būdavo, nes jie, kaip minėjo, iš savo lėšų įgytas prekes bei tai patvirtinančius dokumentus tik po įsigijimo pateikdavo apskaitos suvedimui. Įmonės vardu mokėjimo kortelės nenaudojo. Tad, kiek suprato, ir kilo problema dėl to, kad tiek jo įsigijimai, tiek ir B. lėšų panaudojimas būdavo užrašomas vieno asmens vardu, t. y. jo žmonos D. V. vardu, kuri, kiek suprato, kaip atsakingas asmuo, savo vardu ir įformindavo šių lėšų panaudojimą įmonės veikloje. Įsitikinęs, jog dėl to ir gavosi, kad tiek jo žmonos, tiek jo, kaip šeimos nario, išlaidos viršijo jų gautas pajamas. Dabar detalizuoti ir pateikti dokumentus, kiek jis pirko įrangos ir kitų prekių bei kiek jų įgijo J. B. negali, to reikia ieškoti įmonės apskaitoje. Kiek lėšų atskirai galėjo įnešti J. B. ar jo žmona, kaip akcininkė, nežino. J. B. žmona D. B. buvo tik formali akcininkė, tačiau įmonės veikloje nedalyvavo, ją pilnai atstovavo J. B.. Įmonė veiklą vykdė ir siekė plėstis, o vėliau nusprendė įsigyti išspaudų džiovinimo ir granuliavimo įrangą, todėl iš Vokietijos įmonės įsigijo šią įrangą, už ją sumokėjo dalį lėšų apie 200 000 eurų. Dalies nesumokėjo, nes dar testavo šią įrangą, kuri pasirodė neatitinka jų lūkesčių ir vienu metu 2015 - 2016 m. naudojantis šia įranga (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose, ji sprogo, po ko kilo gaisras, dėl to jie turėjo daug finansinių nuostolių nebuvo draudimo, o Vokietijos teisme po poros metų bylinėjimosi jie prieš įrangos gamintoją nieko nelaimėjo, todėl dėl didelių nuostolių teko paskelbti įmonės bankrotą. Nurodė, jog užsienio bankuose sąskaitų neturėjo, kiek turėjo lėšų 2010-01-01 (tarp jų pasiskolintų ir negrąžintų), 2011-01-01, 2011-12-31 nurodyti negali, nepamena. Be to, jis yra įmonės direktorius ir visas lėšas deklaruodavo VMI. Gautų ir negrąžintų paskolų likučių 2010-01-01, 2011-01-01, 2012-01-01, 2013-01-0, 2014-01-01, 2014-12-31 nurodyti negali, nepamena, tačiau visi duomenys yra pateikti jo pajamų ir turto deklaracijose. Kiek pamena, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 dovanų piniginėmis lėšomis, jokių kitų pajamų, kurių nebūtų deklaravęs mokesčių inspekcijai, nėra gavęs. Kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui ėmė, jei neklysta, prieš dešimt metų iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, ar liko dalis šio kredito, ar ne, nepamena, greičiausiai neliko. Kada buvo pabaigti buto remonto darbai, nepamena, bet jį pridavė gal prieš porą metų. Duomenų apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 patirtas išlaidas (vartojimui, suteiktas pinigines ir daiktines dovanas, fiziniams asmenims suteiktas bei grąžintas paskolas, įmokas į užsienio valstybių įsteigtus gyvybės draudimo ir pensijų fondus, kitas nepaminėtas išlaidas) nurodyti negali, nes tai buvo seniai. Jokių mokėjimų į užsienio fondus, draudimo įstaigas neatlikinėjo, dovanų pinigais niekam nesuteikinėjo, paskolų taip pat nėra suteikęs (3 t., b. l. 109-111).

2019-12-06 G. V., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad savo 2019-04-03 duotus parodymus tvirtina, jie surašyti teisingai. Daugiau papildymų ir paaiškinimų neturi (3 t., b. l. 118).

Kaltinamoji D. V. neprisipažino kalta ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo kaip bendras jų ir B. šeimų projektas. Visi pasitarę priimdavo sprendimus. Lietuvoje buvo daug kalbama apie valstybės paramą smulkiajam verslui. Sugalvojo atvežti šį verslą į Lietuvą. Niekas nesuteikė paskolos įrangos pirkimui, kadangi nebuvo užstato. Susiskolino lėšas pirmam įnašui. Skolinosi pinigus iš visų draugų. Prie įmonės paslaugos buvo eilės. Reikėjo didesnių investicijų. Bankai paskolų nedavė. B. pasakė, kad jo sesė gali padėti. Lėšos, investuotos į įmonę, buvo apiformintos kaltinamosios vardu, kad būtų lengviau vardinti įmonės darbuotojus, kurie pirko prekes. Samdė įmonę, kuri teikė buhalterines paslaugas. Pirmos paskolos buvo apiformintos kaip sutartinės. Kitas lėšas formindavo direktoriaus vardu. Buhalterinės firmos patarimas buvo toks, kad darbuotojai, pateikę sąskaitas, jų nepasirašinėtų. Turi paskolos susitarimą, kurį pasirašė ponas K. Jam- 83 metai. Kaltinamoji nežino, kodėl jis tai neigia. Gal jis nenorėjo, kad jo šeima sužinotų apie tai, kad jis kaltinamajai, kaip moteriai, paskolino pinigus. Pinigai buvo suteikti per eilę metų. Jis sakė, kad teikė man pinigus tam, kad galėčiau verslą vystyti. Jis duodavo kortelę kartas nuo karto, kai reikėdavo pirkti prekes. Jis suteikė kreditą vystyti „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Iš K. gautomis lėšomis pirkimai buvo forminami kaltinamosios vardu. Įranga buvo pirkta ne už šias lėšas. Įranga pirkta už savo ir skolintas lėšas. Klientams įranga buvo perkama už jų pinigus. Yra sutartis, pagal kurią kaltinamoji skolino pinigus įmonei. Tie pinigai – sutuoktinio G., jo tėvų, K. Be to buhalterija formino sąskaitas kaltinamosios vardu, tačiau lėšos buvo ne jos, o B. šeimos. Buvo vėliau B. buvo perrašyta 10 procentų akcijų. Ši įmonė turėjo būti saugios pensijos projektas. 2014 metų pabaigoje VMI tikrino įmonę. Bendrovė negavo net pastabos dėl to, kad visos išlaidos buvo forminamos kaltinamosios vardu. „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Dokumentai buvo priduoti į archyvą, o kiti dokumentai palikti tolimesniam saugojimui. Visus pirkimus Lietuvoje įmonės vardu darydavo G. ir B. Kaltinamosios pagrindinis darbas buvo bendrauti su klientais, pardavėjais, užsiimti reklama. Pati nepirko varžtų, kabelių, tačiau tai būdavo forminama jos vardu. Kaltinamosios pirkimai įmonei sudarė - 5 procentus, G. - 15 procentų, likę- B. VMI atliko išsamią dokumentų analizę. Buvo pateikti visi dokumentai. Buvo pateiktos sutartys, iš kurių buvo matyti, iš kur buvo gauti pinigai. Atliekant paskutinį tyrimą, pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo prašomi pateikti. Bankroto administratorius perėmė dalį įmonės dokumentų- tuos, kurie jam buvo reikalingi.

2019-03-25 D. V., apklausta kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2011 m., bendrovės steigėjais buvo ji ir D. B.. Įmonės veiklos pagrindinė veikla buvo sulčių gamyba, pardavimas bei obuolių sulčių spaudimo paslauga gyventojams. Įmonės veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini). Patalpos šiuo adresu pradžioje buvo nuomojamos iš buvusio (duomenys neskelbtini) G. sūnaus, jo vardo nežino, o vėliau iš D. B. vyro sesers I. B., kuri, kiek suprato, įsigijo minėtas patalpas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo ji, pradžioje buhalteriją tvarkė buhalterines paslaugas teikianti įmonė, o vėliau, kokie 3-4 metai iki įmonės pabaigos, buhaltere buvo D. K.. Taip pat įmonėje dirbo jos vyras G. V., kuris buvo atsakingas už techniką, gamybos vadovo pareigose dirbo J. B., D. B. vyras. Priklausomai nuo sezono, būdavo samdomi ir kiti laikini darbuotojai. Susipažinusi su prokuroro nutarimu ją apklausti specialiąja liudytoja, D. V. paaiškino, kad jos įmonės veiklą pradėjo nuo nulio ir įmonės veiklos vykdymui, be abejo, reikėjo apyvartinių lėšų, reikalingų mechanizmų įsigijimui, patalpų nuomai. Minėtas verslas buvo vykdomas jos šeimos kartu su D. B. ir jos vyru J. Anksčiau ji jokios patirties versle neturėjo, nes dirbo darbe, nesusijusiame su tokio tipo verslu. Nei vadovavimo įmonei, nei apskaitos tvarkyme patirties neturėjo. Todėl pradėjus veiklą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos naudojo tiek jų, tiek B. šeimos lėšas šio verslo plėtojimui. Tačiau, gal dėl apskaitos vedimo nežinojimo, visas lėšas, panaudotas įmonės veiklai tiek iš jos šeimos, tiek iš B. šeimos, užrašydavo ant jos, įmonės direktorės, kaip atskaitingo asmens. Realiai pinigus įmonės veiklai leisdavo tiek ir ji kartu su savo vyru, tiek ir B. šeima ir visas įmonės veiklai panaudotas lėšas įtraukdavo į apskaitą taip, kad šios lėšos kaip ir tapdavo jos, ko pasekmėje ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas jai galimai ir atsispindėjo dėl šių lėšų panaudojimo. Tačiau realiai nebuvo taip, nes lėšas, kaip ir minėjo, įmonės veiklai naudojo ir ji su vyru bei B. šeima. 2012-05-03 buvo įformintas akcininkų susitarimas, kuris jai buvo pateiktas peržiūrai apklausos metu, kur ir yra nurodyta, kad D. B. gautos piniginės lėšos įmonės apskaitoje bus apskaitomos pagal avansinės apskaitos žiniaraščius jai kaip direktorei ir akcininkei. Jokios paskolos nei iš jų, nei iš jų šeimų įmonėje forminamos nebuvo. Taip pat nebuvo vedama ir apskaita, dėl kurios būtų galima nustatyti, kiek ji su vyru bei kiek B. šeima įnešė lėšų į įmonę. Taip pat nebuvo įforminta jokių paskolų sutarčių, kuriomis D. B. būtų jai paskolinusi lėšų. Tačiau, siekdami parodyti kiek viso lėšų panaudojo įmonės veikloje, suskaičiavo kiek buvo panaudota asmeninių lėšų įmonės veikloje, po ko 2012-09-12 buvo įforminta paskolos sutartis, kuria ji, kaip fizinis asmuo, paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 litų sumą. Tačiau tai nebuvo vienkartinė tuo metu suteikta paskola, o iki šios sutarties sudarymo momento jos šeimos investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pinigai. Tokiu pačiu principu buvo sudaryta ir sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., įvertinus visas jų šeimos investuotas lėšas ir šiai sumą nurodžius paskolos sutartyje. Tokia sutartis tikrai buvo sudaryta. Ji mano, kad bendroje sumoje B. investavo šiek tiek daugiau už jas - apie 60 procentų, o jos apie 40 procentų lėšų. Tačiau įvardinti konkrečias pinigines sumas, kiek jų investavo jos, kiek B., negali. Įmonės veiklai naudojo savo asmenines lėšas, taip pat skolinosi pinigus iš pažįstamų ir giminaičių (šiuos duomenis pateikė ir mokesčių inspekcijai). Iš kokių lėšų įmonės veiklą finansavo B., to nežino. Apie tai, kad jos ir jos vyro patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 2012 m. - 32 236 Lt, 2013 - 747 344 Lt, 2014 m. 697 965 Lt, paaiškino, kad visos gautos lėšos tiek iš jos šeimos, tiek ir B. šeimos būdavo užrašomos jai, kaip atskaitingam asmeniui, visos lėšos kartu buvo naudojamos įmonės veiklai, be to, įmonėje buvo gaunamos ir pajamos iš įmonės veiklos, todėl mano, kad galimai dėl to ir galėjo susidaryti šios sumos, tačiau tikrai nesutinka, kad tai vien jos ir jos vyro vardu patirtos išlaidos, kurios šiomis sumomis viršijo jų gautas pajamas. Būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kaip atskaitingam asmeniui, už bendrovės prekes, suteiktas paslaugas 2011 m., galėjo būti naudojamos jos ir B. šeimos įnešamos lėšos bei lėšos, gaunamos iš įmonės veiklos. Detaliai dėl seno laiko to tiksliai atsakyti negali. Iš anksčiau paminėtų šaltinių, kaip atskaitingas asmuo, apmokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, suteiktas paslaugas ir 2012 m., 2013 m., 2014 m. Už bendrovės prekes, suteiktas paslaugas 2011 m. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kaip atskaitingam asmeniui, apmokėjimams galėjo būti naudojamos jos ir B. šeimos įnešamos lėšos bei lėšos, gaunamos iš įmonės veiklos. Dabar detaliai dėl seno laiko to tiksliai atsakyti negali. Taip pat buvo mokama ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, suteiktas paslaugas 2012 m., 2013 m., 2014 m. Dėl to, kad D. B., pati būdama akcininke, tiesiogiai neinvestavo piniginių lėšų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog viską jos formino ant atskaitingo asmens, t. y. jos. Be to, D. B. pas ją įmonėje nedirbo, ir joms buvo rekomenduojama viską forminti atskaitingo asmens vardu. D. B. 2012-2014 metų laikotarpiu piniginių lėšų D. V. neperduodavo, o sutarus jos ir B. šeimoms būdavo įgyjamos prekės įmonės veiklai ir jos naudojamos įmonės veikloje, o panaudota suma į apskaitą traukiama jai, kaip atskaitingam asmeniui. Tarpusavio piniginių lėšų gavimo/perleidimo/grąžinimo apskaita nebuvo vedama ir dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų įnešimą ir jų panaudojimą nėra. Atskirai duomenys D. B. apie piniginių lėšų panaudojimą teikiami nebuvo, viskas būdavo aptariama žodžiu, susitikus abejoms jų šeimoms. Kiek pamena, D. B. galėjo būti grąžinti per kelis kartus apie 10 000-15 000 litų, tačiau tai nebuvo dividendų išmokėjimas kaip akcininkui, tačiau koks buvo nurodytas lėšų grąžinimo pagrindas nurodyti negali, nepamena. D. B. finansinių galimybių perleisti pinigines lėšas nežino. Kadangi tai buvo abipusis verslas ir abipusė rizika, todėl nebuvo aptariamos sąlygos dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuotų piniginių lėšų grąžinimo, jokie dokumentai nebuvo pildomi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-26 bankrotas didžiąja dalimi susijęs su tuo, kad įmonė sutarė su Vokietijos gamintoju dėl išspaudų džiovinimo linijos įsigijimo, tačiau ta linija neatitiko jų reikalavimų, nes turėjo pagaminti apie 400 kg džiovintų išspaudų per valandą, tačiau testuojant gaudavosi tik apie 150 kg, teikiant pretenzijas gamintojas sakydavo, kad galimai kalti esą jie patys, nes dedama per daug drėgnos išspaudos. Vėliau atvykę vokiečiai padidino galią ir vieno testavimo metu jų įranga sprogo ir kilo gaisras. Dėl to jie patyrė daug nuostolių, ginčai, kurie buvo nagrinėjami Vokietijos teisme buvo ne jų naudai, dėl to buvo priimtas sprendimas paskelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Po bankroto paskelbimo buvo parduotas įmonės turtas, gautos lėšos buvo panaudotos apmokėti įsiskolinimus kitiems tiekėjams, nei ji su šeima, nei B. šeima investuotų lėšų neatgavo. Teigė, jog ji D. B. nėra skolinga, tai buvo jų šeimų bendras projektas ir bendra investicija į verslą. Dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių administratoriui pateiktos informacijos duomenimis 2011 metais D. V. išmokėjo 15 000 Lt, nurodydama „pajamos iš individualios veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimus“ ir prašo pateikti informaciją už kokias bendrovei suteiktas paslaugas buvo išmokėta minėta pinigų suma, pateikiant piniginių lėšų išmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, buhalterinių apskaitos registrų (kuriuose apskaitytos vykdytos finansinės operacijos, kasos knygos, banko sąskaitų išrašų) bei dėl paslaugų suteikimo su D. V. sudarytų sutarčių patvirtintas kopijas, nurodė, jog ji anksčiau turėjo verslo liudijimą vertimo iš vokiečių kalbos paslaugoms teikti, ir galėjo būti taip, kad bendraujant su tiekėjais ji suteikė šias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų pateikti negali. Dėl piniginių lėšų likučių (tarp jų pasiskolintų ir negrąžintų), 2011-01-01, 2011-12-31 turėtų ne banke ir užsienio bankų sąskaitose pažymėjo, kad užsienyje banko sąskaitų neturi, o grynųjų pinigų likučių, tarp jų ir paskolintų tikrai nurodyti negali, nepamena. Teigė, jog paskolas buvo gavusi tik iš „(duomenys neskelbtini)“, buvusio „(duomenys neskelbtini)“ banko, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Dr. G. v. K. D., daugiau paskolų nėra turėjusi. Kiek pamena, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 nėra gavusi dovanų piniginėmis lėšomis bei kitų ne su darbo santykiais susijusių pajamų. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-02-05 paaiškinime nurodė, kad „pavyko sutaupyti gauto kredito apie 25-30 proc. lėšų“, tačiau pinigine išraiška patirtų išlaidų nenurodė, nes galimai ji VMI netinkamai suvokė šio klausimo prasmę, tačiau, kiek pamena, visas gautas būsto paskolai lėšas panaudojo būsto rekonstrukcijai. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo pradėta 2003 metais, statybos darbai buvo baigti 2007 m. Paskola buvo apie 100 tūkstančių litų ir ši suma buvo panaudota per minėtą laikotarpį. Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 apskaitos apie patirtas išlaidas (vartojimui, suteiktas pinigines ir daiktines dovanas, fiziniams asmenims suteiktas bei grąžintas paskolas, įmokas į užsienio valstybių įsteigtus gyvybės draudimo ir pensijų fondus, kitas nepaminėtas išlaidas) nevedė, kiek išleido vartojimui lėšų, nežino, paskolų ir piniginių dovanų niekam neteikė, įmokų į užsienio valstybių įsteigtus gyvybės draudimo ir pensijų fondus neteikė, nes tokių neturi (3 t., b. l. 91-95).

2019-10-09 papildomai apklausta D. V.apklausos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką metu, parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus tvirtina, jie surašyti teisingai. Apie aplinkybes, susijusias su 2011-12-01 paskolos sutarties bei 2018-10-26 skolos perleidimo sutarties sudarymu ir kodėl 2011-12-01 paskolos sutarties nepateikė Kauno AVMI, kai jos atžvilgiu 2018 m. gegužės-spalio mėn. buvo atliekamos kontrolės procedūros, D. V. paaiškino, kad įmonės veikla, verslo plėtojimu labiau rūpinosi jos vyras G. ir J. B., kurie ir naudojo įmonės reikmėms tiek jų šeimos lėšas, tiek ir B. šeimos turimas lėšas. Ir vėliau jai būdavo pateikiami dokumentai, patvirtinantys kiek ir kokioms reikmėms buvo panaudotos lėšos ir šie dokumentai būdavo įtraukiami į apskaitą. Tačiau B. turimos lėšos būdavo apskaitomos per ją, kaip atskaitingą asmenį. Kaip minėjo, tai buvo daroma gal būt dėl netinkamo supratimo ar nepakankamo buhalterinių žinių turėjimo. Paaiškino, kad pateiktoje 2011-12-01 paskolos sutartyje yra nurodytos sumos lėšų, prie kurių yra jos parašai, tačiau realiai šių lėšų ji grynais nėra gavusi, o, kaip ir minėjo, per tam tikrą laiką verslo plėtojimui B. panaudotos lėšos būdavo apskaitomos kaip paskola iš D. B. jai. Ir taip kiekvieną kartą panaudojus tam tikrą lėšų kiekį būdavo daroma atžyma minėtoje paskolos sutartyje, kurioje ji pasirašydavo prie nurodytų sumų. Pakartojo, kad šių sumų grynais niekada nėra gavusi, tai B. lėšų sumos, panaudotų įmonės reikmėms perkant reikalingas medžiagas ar naudotos kitiems įmonės poreikiams. Dėl to, jog ankstesnėje apklausoje nurodė, kad nebuvo įforminta jokių paskolų sutarčių, kuriomis D. B. būtų jai paskolinusi lėšų, tačiau buvo pateikta 2011-12-01 sutartis, D. V.paaiškino, kad šios sutarties ji pati net neturėjo, kiek pamena, ją turėjo J. B. ir tai nebuvo jos pinigai. Todėl šios sutarties ir nepateikė nei VMI nei FNTT. Šios paskolos sutarties ji VMI nedeklaravo. Pagal 2003-03-03 pirkimo - pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2003-07-02 pirkimo - pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise (pagrindas: Kauno m. 10-ojo notaro biuro notarės O. M. (duomenys neskelbtini) patvirtintą vedybų sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ir gyvenamojo namo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), bendroje sumoje už 159 500 Lt, įsigijo iš jų šeimos turėtų lėšų, galimai gautų už parduotą jų turėtą namą (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Kiek pamena, tai nebuvo skolintos lėšos. Minėto nekilnojamojo turto, įsigyto asmeninės nuosavybės teise, išlaikymui bei kapitaliniam remontui gautų paskolų (iš „(duomenys neskelbtini)“, dabartinis pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ AB; AB banko „(duomenys neskelbtini)“ dabartinio „(duomenys neskelbtini)“ AB) palūkanų mokėjimui, paskolos grąžinimui buvo naudojamos vien tik jos vyro turimos lėšos, šios išlaidos buvo dengiamos iš jų šeimos turėtų santaupų, taip pat ir iš pastovai gaunamų pajamų iš tuo metu buvusių darboviečių (3 t., b. l. 96-97).

2019-12-06 D. V., apklausta kaip įtariamoji, patvirtino savo parodymus, duotus 2019-03-25 ir 2019-10-09 (3 t., b. l. 104).

Liudytoja D. B. parodė, kad su kaltinamaisiais buvo verslo partneriai. Kartu turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Akcininkėmis buvo liudytoja ir D. V.. 2011 m. pabaigoje įsteigė įmonę, kurį užsiėmė sulčių spaudimu. Liudytoja buvo formali akcininkė. Viską tvarkė jos vyras. Jis įmonėje buvo samdomas darbuotojas. Liudytoja turėjo savo darbą, nedalyvavo tame versle.

Žino, kad buvo daromos investicijos įmonei, bet kada ir kokios sumos, tai neprisiminė. Pinigus investicijoms buvo pasiskolinusi iš savo dėdės P. Dalį skolintų pinigų buvo palikusi močiutė. Kaltinamiesiems nieko neskolino. Kokia dalis skolos buvo gražinta neprisiminė. Jos su vyru turtas yra bendras, vedybinės sutarties nesudarę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendras turtas. Finansiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimais rūpinosi vyras. Jis kažką atnešdavo pasirašyti.

2019-04-01 D. B., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad yra pažįstama su D. V. ir jos vyru G. Anksčiau su jais labiau bendravo jos vyras J., o vėliau jų santykiai tapo draugiški. Bendraujant su jais, moterys kartu nusprendė steigti įmonę, kuri užsiimtų sulčių spaudimu. Tačiau visais įmonės steigimo klausimais užsiėmė jos vyras J., o kas iš V. pusės tuo rūpinosi, nežino. Todėl 2011 m. buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, steigėjais buvo ji ir D. V. Ji tapo 60 proc. akcijų turėtoja, o D. 40 proc. Šia procentine išraiška pasiskirstė tikriausiai dėl to, kiek iš pradžių įmonės steigimui investavo lėšų, tačiau tiksliai kiek iš pradžių investavo lėšų, koks buvo įmonės įstatinis kapitalas, nepamena. Įmonės patalpų paieška, įmonės veiklai reikalingos įrangos pirkimu rūpinosi jos vyras J. kartu su V., tačiau tiksliai nurodyti, ar su jais abiem, ar tik su G. V., to nežino. Ji tik buvo įforminta įmonės akcininke. Vėliau įmonė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, nežino kam ten buvusios patalpos priklausė. Įmonės veiklai ji pati paskolino, sudarant paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-03-03 66 500 litus ir 2012-09-05 300 000 litų. Ar buvo daugiau įforminta paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Jos vyras J. paskolų įmonei, kiek žino, neteikė. Taip pat teko keletą kartų, paprašytai jos vyro, nupirkti įmonės vardu kažkokius daiktus, tačiau nei kokius, nei už kiek, nepamena, taip pat nepamena, kaip buvo apmokama už šias prekes. Jos sumokėti pinigai jai būdavo grąžinami, juos jai atiduodavo jos vyras, arba kitu atveju, kadangi pas jas buvo su vyru bendras biudžetas, jis pasakydavo, kad įdėti pinigai į įmonę būdavo joms grąžinami, tačiau, ar buvo surašomi kokie nors dokumentai ir kaip būdavo įforminamas šių pinigų grąžinimas įmonės apskaitoje, nepamena. Tie grąžinti pinigai vėl būdavo investuojami į įmonės veiklą, tačiau to jokia apskaita nebuvo vedama ir negali atsakyti, kiek tų pinigų buvo grąžinta ir kiek jų vėl investuota. Nepamena, kiek be paminėtų paskolų ji ar jos vyras suteikė lėšų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei ji, nei jos vyras jokių lėšų D. V. ar jos vyrui nėra perdavę ar kitaip paskolinę. Ir tokių atvejų, kad jos ar jos šeimos suteiktos lėšos įmonės veiklai, būdavo užrašomos D. V., kaip atsakingo už įmonės veiklą, vardu nebuvo. Jokių piniginių lėšų D. V. nėra skolinusi ar kitaip perdavusi. Duomenų apie jos skolintų įmonės veiklai lėšų panaudojimą nei D. V., nei kas kitas jai neteikė. Pabrėžė, kad ji tuo metu dirbo dabartinėje jos darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nelabai domėjosi įmonės reikalais. Kaip minėjo, visa įmonės veikla rūpinosi jos vyras J. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-11-26 bankrutavimo aplinkybes nurodė, jog įmonėje kilo gaisras, kurio metu sudegė brangus įrenginys, po ko teko bankrutuoti. Jai vyras J. minėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po bankroto liko skolingi apie penkis šimtus tūkstančių eurų, tačiau ji, kaip minėjo, įmonei paskolino apie 366 500 litų, todėl negali nurodyti, iš kur dar galėjo atsirasti tokios sumos. Galbūt ji kažko teisingai nesuprato. Dėl liudytojai 2012-09-12 suteiktos 300 000 litų paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-09-05 sutartį, kurią grindžia 2012-08-30 surašytu skolos rašteliu, kuriuo nurodytus pinigus pasiskolino iš savo dėdės A. P., ir tą patvirtino 2018-11-12 duotame paaiškinime mokesčių inspekcijai, tačiau išanalizavus liudytojos „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitą, nustatyta, kad A. P. pervedė 150 000 litų tik 2013-01-07, D. B. nurodė, jog dabar tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti, kad dalį paskolos įmonei tuo metu galėjo suteikti ne iš tų dėdės A. P. pasiskolintų lėšų bei iš anksčiau jos mirusius močiutės jai paliktų 200 000 litų. Apie 2012-11-15 paskolos iš I. K. sudarymo, pinigų perdavimo (pervedimo) aplinkybes liudytoja nurodė, kad, kiek pamena, po minėtos paskolos suteikimo tiek pati I. K. lankydavosi Lietuvoje, tiek ir jie patys buvo nuvykę pas ją į JAV, Niujorką. Todėl tiek ji pati atveždavo pinigų į Lietuvą, tiek ir jie patys iš jos atsiveždavo leistinas ir deklaruoti muitinėje nebūtinas sumas. Galbūt ir jos vyrui J. buvo pervesta kažkiek lėšų į banko sąskaitą, tačiau to nežino. Todėl tvirtina, kad I. K. joms paskolino 1 700 000 litų sumą įvairia valiuta, kokia dabar nežino, viską geriau žino jos vyras (3 t., b. l. 76-78).

Liudytojas J. B. parodė, kad su kaltinamaisiais turėjo bendrą verslą. Verslas prasidėjo nuo to, kad G. ir D. atsivežė iš Vokietijos idėją spausti obuolių sultis ir pakuoti jas į maišelius su kraneliu. Po to pradėjo plėstis. Sesuo yra ištekėjusi už amerikiečio verslininko. Ji liudytojui skolino pinigus, kuriuos liudytojas investavo į įmonę. 2011 ar 2012 metais buvo įkurta įmonė. Akcininkai buvo liudytojo žmona ir V. Akcijų santykis buvo 50% ir 50%, kai liudytojas įdėjo daugiau pinigų į įmonę, tai akcijų santykis pasidarė 60 % ir 40%.

Liudytojas buvo projektų vadovas, o V. - direktorė. Pinigai gulėdavo pas seserį namuose seife. Kai reikėdavo, liudytojas imdavo tuos pinigus. Pirmus metus dirbo su mobilia priekaba prie serviso. Antrais metais sesuo įsigijo savo vardu pastatą, kuriame įmonė vykdė veiklą. Vyko investicija į įmonės plėtrą. Paėmęs pinigus iš sesers, liudytojas jų į įmonės kasą neįnešdavo, o pirkdavo cementą, plytas ir kt. Dėl 1700 000Lt su seserim buvo sudaręs paskolos sutartį. Pinigus po truputį ėmė iš to seifo. Galėjo būti, kad liudytojo įneštos lėšos buvo apskaitomos kaip D. V. Darė taip, kaip sakė buhalterė. Liudytojas viską žinojo, nes viską kontroliavo. Įmonė augo, trūko pinigų. Be to, sesuo turėjo problemų su teismais ir negalėjo padėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojo šeimai liko skolinga daug pinigų. Sutarėm, kad, kai bus galimybė, tai atiduos skolą. Pinigų grąžinimas seserei vyko taip, kad apmokėdavo jai buitines, vertėjų, teisininkų paslaugas iš savo šeimos lėšų.

Pirkdamas prekes įmonei liudytojas pasirašydavo dokumentus savo vardu. Mano, kad 85 - 90 proc. pirktų prekių dokumentuose - liudytojo parašai.

Liudytoja V. M. parodė, kad jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo D. V. J. B. buvo įmonės darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudė sultis. Vadovė D. V. atveždavo sąskaitas. Kelis kartus ir B. buvo atvežęs dokumentus. Kadangi jie statėsi, tai daug užpirkimų buvo grynais pinigais. Matė, kad įmonė įsiskolina direktorei, kuri perka daug prekių savo lėšom. Įspėjo, kad, jei tikrins įmonę, tai reikės pateikti duomenis apie pinigų teisėtumą. Kai suma viršija 15000, tai reikia pranešti mokesčių inspekcijai. Direktorė sakė, kad viskas tvarkoje. Kaip tik vyko mokesčių inspekcijos patikrinimas. Buvo nustatyta, kad viskas tvarkinga.

Kai atveždavo išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai V. arba B. juos būdavo pasirašę. Manau, kad buvo dokumentų, kuriuose matydavosi, kad B. patyrė išlaidas. Buhalterinėje apskaitoje tada nurodydavo, kad B. patyrė išlaidas. Sąskaitoje faktūroje būna parašas, arba skambindavo vadovui ir klausdavo, kas patyrė išlaidas, jei dokumente to nebuvo nurodyta. PVM sąskaitoje faktūroje jau 10 metų nereikalingas parašas. Jei nebūdavo parašo, kreipdavomės į vadovę ir klausdavom, kieno tai pirkimas. Žodžiu telefoninio pokalbio metu direktorė nurodydavo, kas pirko.

Liudytojas D. A. F. D. G. V. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją V., tačiau finansiniai santykiai jų nesiejo. Ji padėjo ūkinėje veikloje, padėdavo vyriausybinėse institucijose, universitete. Jei turėdavo problemų universitete, tai klausdavo savo asistentės, o jei ne universitete - klausdavo V. Kredito sistema Vokietijoje visiškai kitokia, nei čia. Liudytojo teigimu, jis neturiu tesės duoti paskolos, nes yra ne bankas, o privatus asmuo. Čia situacija yra visiškai kitokia. Aš turiu čia ūkį. Ūkyje aš turiu įnešti privačių pinigų, jei ūkio pinigų neužtenka. Asmeninius pinigus turiu duoti kaip paskolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Suprantu, kad reikia duoti tokią paskolą. Liudytojas neprisiminė, ar pasirašė 2012-01-25 paskolos sutartį 100000Lt. Vokietijoje tai neleidžiama. Kai statė namą ir reikėjo tvarkyti reikalus su valstybinėms institucijom, davė kreditinę kortelę D. V., kad ji sumokėtų gaisrinei ir pan. Nekontroliavo visko, nežino, kiek pinigų būdavo banko kortelėje. Vokietijos jurisprudencijoje yra frazė “ Tikėk ir pasitikėk“ . Tai veikia. Buvo kalba su kaltinamaisiais pradėti verslą. Norėjo pirkti mašiną obuolių sulčių spaudimui. Parodė V., kaip tai padaryti. Išmokė kaltinamuosius fasuoti sultis į dėžes. Lietuvoje to nebuvo. D. davė banko kortelę naudotis prieš 2010 metus, tikslios datos neprisiminė. Po to kortelę atsiėmė. Ji buvo naudojama oficialiems mokesčiams, statant namą. Kitais atvejais susitardavo, ką reikia nupirkti, ji nupirkdavo savo vardu, o liudytojas pinigus sumokėdavo.

Specialistė V. M. parodė, kad atliko kaltinamųjų mokestinį tyrimą už 2012-2015 metus ir surašė specialisto išvadą. Matė kaltinamųjų povedybinę sutartį. Kadangi abu kaltinamieji dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. dalyvavo įmonės veikloje, patirtos išlaidos buvo padalintos abiem kaltinamiesiems pagal Civilinio kodekso normas. Kokios konkrečios kiekvieno kaltinamojo išlaidos atsakyti negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išlaidas nustatėme pagal įmonės pateiktus dokumentus. Dokumentus pateikė V., nes ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas buvo atliktas 2015 metais, kaltinamųjų- 2018 metais, B. - kai įmonę ištiko bankrotas. Kelių dienų bėgyje įmonę ištiko bankrotas. Neturėjo galimybės patikrinti pirminių dokumentų, nes įmonė buvo subankrotinta, dokumentai į archyvą nepriduoti. Buvo konstatuota, kad B. iš sesers negalėjo gauti pinigų. Nustatyta, kad V. trūko pinigų. Buvo atliktas B. sesers mokestinis patikrinimas. Ji nebuvo vertinta kontrolės procedūrų metu. Pats B. atstovavo savo seserį I. K. mokestinio patikrinimo metu. Jis puikiai žinojo šią (paskolos) sutartį, tačiau jos nepateikė. Sutartį jis pateikė, kai prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas.

Iš 2019-01-07 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ matyti, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriuje iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys apie tai, kad D. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAR kodas (duomenys neskelbtini), veikla: vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas sulčių spaudimas) akcininke ir direktore, kaip atskaitingas asmuo, 2012 - 2015 metų laikotarpiu iš asmeninių lėšų apmokėjo už bendrovės įsigytas prekes bei bendrovei suteiktas paslaugas. Bendrovės įsiskolinimas D. V. kalendorinių metų gruodžio 31 d. sudarė: 2012 m. - 217 792,44 Lt (63 077,05 Eur), 2013 m. - 926 915,08 Lt (268 453,16 Eur), 2014 m. - 1 653 256,62 Lt (478 816,21 Eur), 2015 m. - 209 078,90 Eur.

D. V. paaiškinimuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pagal 2012-05-03 akcininkų susitarimą finansavo bendraakcininkė D. B.. Susitarime nurodyta, kad iš D. B. grynais gautos piniginės lėšos bendrovės apskaitoje yra apskaitomos pagal avansinės apyskaitos žiniaraščius direktorei ir akcininkei D. V.. Tačiau kada, kokias pinigų sumas D. V. gavo iš D. B., kokią vedė grynųjų pinigų apskaitą tarpusavyje akcininkės, D. V. paaiškinimuose nenurodė.

D. B. pateiktame paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vystymui iš vyro sesers I. K. pagal 2012-11-15 paskolos sutartį pasiskolino 1 700 000 Lt bei pateikė notariškai nepatvirtintos rašytinės paskolos sutarties kopiją. Sutartyje nurodyta, kad piniginės lėšos J. B. ir D. B. skolinamos be procentų, grąžinimo laikotarpis - 10 metų.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018-06-08 atliko I. K. mokestinį patikrinimą už 2013 - 2013 metus. I. K. pagal įgaliojimą atstovavo J. B.. Tačiau tarp I. K., J. B. ir jo sutuoktinės D. B. 2012-11-15 sudaryta paskolos sutartis, kuria, pateiktų paaiškinimų duomenimis, buvo grindžiamos D. V. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos, mokestinio patikrinimo metu pateikta nebuvo.

Archyvinėje byloje esančių banko išrašų duomenimis I. K. sutuoktinis T. F. K. (santuoka įregistruota 2012-10-19) dideles pinigų sumas pervedė 2012 metais nuo birželio 6 d. iki lapkričio 13 d. (2012-06-06 - 15 000 USD, 2012-07-24 10 000 USD, 2012-09-04 10 000 USD, 2012-10-09 - 10 000 USD, 2012-11-13 - 2 000 000 USD). Tačiau I. K. ženklių sumų iki 2012-11-15 paskolos suteikimo grynaisiais pinigais iš banko nenuėmė. Įvertinus I. K. pateiktas Metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2006-2009 metus nustatyta, kad deklaracijose deklaruotos gautų pinigų sumos (vertinant iki 2012 metų, t. y. 2012-11-15 paskolos suteikimo) neženklios (lyginant su suteikta paskola). Iš Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos pateiktos informacijos duomenimis apie I. K. per LR sieną gabentas grynųjų pinigų sumas iki 2018-05-11 informacijos duomenų bazėse nėra.

Mokestinių tyrimų metu nustatyta, kad pagal 2012-11-15 paskolos sutartį D. B. ir J. B. piniginės lėšos skolinamos nebuvo, t. y. D. B. galimybių finansuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą neturėjo.

D. V. patirtų išlaidų pagrindimui pateikė 2012-01-25 su D. A. F. D. g. V. K. (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)) sudarytą „(duomenys neskelbtini)“ sutartį. Sutartyje nurodyta, kad K. paskolino D. V. 100000 Lt. Kreditas turi būti grąžinamas dalimis per 10 metų. Mokestinio tyrimo metu pateiktame paaiškinime K. nurodė, kad pinigų neskolino.

Kauno AVMI atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad D. B. piniginių lėšų D. V. neperdavė.

Mokestinio tyrimo metu, įvertinus visus turimus duomenis, nustatyta, kad D. V. ir G. V. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas: 2012 m. - 32 236 Lt. 2013 - 747 344 Lt, 2014 m. 697 965 Lt (1 t., b. l. 22-23).

2019-10-17 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento gyventojų patikrinimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ bei išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, nurodyta, kad D. V. ir G. V. ūkinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2014-12-31 turėjo daugiau nei 500 MGL GPM, t. y. gavo pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių: 2012 m. - 117 328 Lt, 2013 m. - 367 291 Lt, 2014 m. - 353 231 Lt (3 t., b. l. 23-41, 47-57).

2019-10-17 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento gyventojų patikrinimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. V. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ skyriuje Dėl veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2014-12-31 gautų dovanų/pasiskolintų piniginių lėšų nurodoma, kad:

1. Apklausų metu nei D. V., nei jos sutuoktinis G. V. bei J. B. ir jo sutuoktinė D. B., duodami parodymus nenurodė už kokią pinigų sumą J. ir D. B. įsigijo prekių ar paslaugų, kurios minėtų asmenų teigimu buvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens D. V. vardu.

2. J. B. veiklos tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2018-08-31 pats dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl visas J. B. patirtas išlaidas bendrovė galėjo apskaityti atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiuose pagal pateiktas J. B. avansines apyskaitas.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki 2015-05-01 tvarkė buhalterinė firma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Todėl apklausų metu duoti paaiškinimai, kad dėl buhalterinių žinių trūkumo J. ar D. B. patirtos išlaidos būdavo apskaitomos D. V. kaip atskaitingo asmens vardu vertinamos prieštaringai ir kritiškai.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ D. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kuri ir buvo atsakinga už apskaitos organizavimą. Be to, D. V. ūkinės finansinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje turimais duomenimis atskaitingų asmenų patirtos išlaidos buvo apskaitomos per avansines apyskaitas D. V. ir G. V. atskirai.

5. 2018-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo nutarimu (kreditoriai akcininkės: D. V. - 584 472,97 Eur, D. B. - 76 810,30 Eur, viso bendrovės kreditorinis įsiskolinimas - 661 283,27 Eur), kuris įsiteisėjo 2018-10-24, bendrovei buvo iškeltas bankrotas ne teismo tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąrašo eil. Nr. (duomenys neskelbtini), veiklos adresas <...>, įgaliotas asmuo R. S.. 2018-11-09 vykusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 (archyvinė byla 2 t., 37-44 L), pasirašytame kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens R. S. įvardinti kreditoriai - D. V. ir D. B.. Protokole nurodyta kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvauja 99,9531 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, kurių susirinkimo dienai finansinių reikalavimų suma yra 661 283,27 Eur arba 661 283 balsai (raštu balsavo 661 283 balsai arba 99,9531 procentų turintys kreditoriai): D. V. (88,3432 proc.), D. B. (11,6099 proc.)“. 2018-11-26 kreditorių susirinkimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduota, teisinis statusas išregistruota.

Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-10-24 kreditorių susirinkimo nutarime ir 2018-11-09 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmame kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodytus kreditorinius įsiskolinimus nustatyta, kad D. V. bendrovės įsiskolinimas nepasikeitė. Daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliotam asmeniui R. S. 2018-10-26 Skolos perleidimo sutartis įmonės bankroto laikotarpiu pateikta nebuvo. Įvertinus turimą informaciją, apklausų metu duotus D. V., J. B. bei D. B. parodymus ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu daroma išvada, kad 2011-12-01 paskolos sutartis ir 2018-10-26 skolos perleidimo sutartis neatspindi tikrovėje vykusių faktinių įvykių. 2011-12-01 paskolos sutartis nebuvo pateikta mokesčių administratoriui, kai D. V. bei D. B. atžvilgiu buvo atliekamos kontrolės procedūros. Kauno AVMI 2018-10-11 atliktas D. V. mokestinis tyrimas už 2012-2015 metus, surašyta mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (7.46)FR0686-1166, 2018-12-20 atlikti D. B. ir jos sutuoktinio J. B. mokestiniai tyrimai už 2012-2015 metus, surašytos mokestinio tyrimo ataskaitos, D. B. Nr. (7.46)FR0686-1469, J. B. Nr. (7.46)FR0686-1468. Mokestinių tyrimų metu įvertintas gyventojų vienas iš pagrindinių nurodytas (2018-11-12 paaiškinime) pajamų šaltinių - iš I. K. (J. B. sesers) grynais pinigais gauta paskola. Pateiktų dokumentų duomenimis pagal 2012-11-15 paskolos sutartį I. K. paskolino broliui J. B. ir jo žmonai D. B. dešimčiai metų, be procentų, 1 700 000 Lt (vieną milijoną septynis šimtus Lt). I. K., atstovaujama advokato <...>, pateiktame paaiškinime (2018-11-22) nurodė, kad J. ir D. parašymu per kelis kartus, grynais pinigais paskolino ne mažiau kaip 1 700 000 Lt. Buvo sutarta, kad paskola bus grąžinama dalimis, atliekant įvairius mokėjimus už ją ir jos sutuoktinį. Paskola suteikta iš jos ir sutuoktinio T. K. piniginių lėšų (santaupų). Turimais duomenimis 2018 m. Panevėžio AVMI atliktos I. K. kontrolės procedūros už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. I. K. patikrinimo metu atstovavo brolis J. B.. J. ir D. B. 2012-11-15 grynaisiais pinigais suteikta I. K. paskola 1 700 000 Lt sumai, kontrolės procedūrų metu (I. K.) pateikta nebuvo. Duomenų apie grynųjų pinigų gabenimą per sieną nėra. I. K. per banką J. B. pervestų I. K. pinigų sumos neženklios. Įvertinus Panevėžio AVMI I. K. kontrolės procedūrų metu nustatytą informaciją, daroma išvada, kad I. K. 2012-11-15 neturėjo finansinių galimybių J. ir D. B. paskolinti 1700 000 Lt (3 t., b. l. 23-41).

2018-06-08 Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atlikus mokesčių mokėtojos I. K. mokestinį patikrinimą, patikrinimo akte Nr. (42.72) FR0680-233 nustatyta, kad T. F. K. iki santuokos su I. K. pervedė į jos asmeninę sąskaitą 124 067 Lt (45 000 USD), iš kurių 72 464 Lt (11 933 Lt + 18 253 Lt + 14 000 Lt + 18 813 Lt (7 000 USD) + 9 465 Lt) piniginių lėšų sumą I. K. panaudojo savo asmeniniam poreikiams tenkinti.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad I. K. gavo 72 464 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios priskiriamos B klasės pajamoms.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad I. K. 2012 metais turėjo 72464 Lt neapmokestintų pajamų, kurių nedeklaravo (3 t., b. l. 166-169).

2019-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo nurodė, kad 2011-12-01 paskolos sutartis ir 2018-10-25 skolos perleidimo sutartis administratoriui nebuvo ir nėra žinomi. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus D. B. kreditorinio reikalavimo informavo, kad D. B. kreditorinis reikalavimas buvo tvirtinamas, remiantis gautu el. p. D. B. 2019-10-25 raštu „Kreditorinis reikalavimas“ su priedu iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (3 t., b. l. 138-140).

2020-05-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-292 (20), 11-561 (20), 11-791 (20), 11-1000 (20) dėl dokumentų medžiagų tyrimo nurodyta, kad:

1. Tikėtina, kad 2011-12-01 paskolos sutartis ir 2018-10-26 skolos perleidimo sutartis yra išspausdintos tuo pačiu spausdinimo įrenginiu (spausdintuvu).

2. Tikėtina, kad 2018-10-26 skolos perleidimo sutarties eilutėje „Skolininkas“ esantis įrašas „D. V.“ ir parašas virš jo, eilutėje „Skolos perėmėjas“ esantis įrašas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parašas virš jo yra parašyti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu) kaip ir 2011-12-01 paskolos sutarties 2-ame lape 2-os eilutės įrašas „2013.01.07. gavau 150.000,- Lt“ ir šalia esantis parašas, 6-os eilutės įrašas „2013.10.02. gavau 230.000,- Lt“ ir šalia jo esantis parašas, 10-os eilutės įrašas „2014.06.01. gavau 65.000,-Lt“ ir šalia esantis parašas. 2011-12-01 paskolos sutarties 2-ame lape eilutėje „Paskolos davėjas“ esantis įrašas „D. B.“ ir parašas šalia jo, eilutėje „Paskolos gavėjas“ esantis įrašas „D. V.“ ir parašas virš jo, 1-os eilutės įrašas „2011.12.01. gavau 200.000,- Lt“ ir šalia jo esantis parašas bei 2018-10-26 skolos perleidimo sutarties eilutėje „Kreditorius“ esantis įrašas „D. B.“ ir šalia esantis parašas yra parašyti tos pačios rūšies (vienodos dažų sudėties) rašalu, tačiau nustatyti ar jie yra parašyti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu) negalima, nes rašalu parašytuose įrašuose rašymo mazgą individualizuojančių požymių nėra. 2011-12-01 paskolos sutarties 2-ame lape 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12 eilutėse esantys įrašai ir parašai yra parašyti kitais rašikliais, nei įrašai ir parašai esantys 2018-10-26 skolos perleidimo sutartyje.

3. Nustatyti, ar 2011-12-01 paskolos sutarties ir 2018-10-26 skolos perleidimo sutarties rankraštiniai įrašai, parašai yra parašyti vienu ir tuo pačiu metu, ir ar jie yra parašyti juose nurodytomis datomis negalima (4 t., b. l. 1-17).

Iš 2023 m. kovo 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2339 (21) matyti, kad atlikus pakartotinę ūkinės - finansinės veiklos ekspertizę padarytos tokios išvados:

Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kada ir kokį transportą turėjo D. V. 2010-12-11 – 2014-12-31 laikotarpiu, kadangi Informacijoje apie kelių transporto priemones, kuri pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nenurodyta mašinų įsigijimo ir pardavimo data.

Kadangi tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra D. V. tiriamojo laikotarpio banko išrašų, pinigų priėmimo kvitų, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, darbo užmokesčio žiniaraščių, todėl ekspertė neturi galimybės nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-12-11 – 2014-12-31 D. V. turėjo daugiau oficialių pajamų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-01-01 – 2014-12-31 avanso apyskaitos ir apyvartos žiniaraščio duomenimis atskaitingas asmuo D. V. apmokėjo tiekėjų sąskaitų už 5341756,70 Lt (1547 079,67 Eur) sumą. Ekspertiniam tyrimui yra pateiktos kelios sąskaitos faktūros, kurios galimai buvo apmokėtos atskaitingo asmens J. B.. Nors pateiktos sąskaitos faktūros pasirašytos J. B. vardu, tačiau visos pateiktos sąskaitos faktūros yra įtrauktos į D. V. avanso apyskaitą.

Jeigu šios sąskaitos buvo apmokėtos J. B., tai D. V. išlaidų suma galėtų būti lygi - 1641124,74 Lt (475 302,58 Eur), tačiau negalima nustatyti, ar visa ši suma buvo apmokėta D. V., nes nepateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai.

Ekspertė neturi galimybės nustatyti ar D. V. 2011 m. galėjo įsigyti aukščiau nurodytą turtą, kadangi tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra:

1) D. V. tiriamojo laikotarpio banko išrašų;

2) Turto deklaracijų;

3) Darbo užmokesčio žiniaraščių (tyrimui pateikti 2013-01-01 - 2014-12-31 laikotarpio darbo užmokesčio žiniaraščiai);

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-31 gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms pažymoje nenurodyta kokį mėnesį D. V. buvo išmokėta 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) suma (gauta už Pajamos iš veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą (išmokėtos 2009 ir vėlesniais metais)).

Kadangi tarp ekspertinio tyrimui nėra D. V. tiriamojo laikotarpio banko išrašų, sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių, darbo užmokesčio žiniaraščių, pinigų priėmimo kvitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, todėl ekspertė negali nustatyti, ar D. V. tiriamuoju laikotarpiu turėjo išlaidų, nepagrįstų gautomis pajamomis.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus D. V. 2011-01-01 - 2014-12-31 laikotarpiu 52 950,05 Lt (15 335,39 Eur) pajamos neviršija šios 500 MGL - 65 000,00 Lt (18 825,30 Eur). Ekspertė nenustato ar D. V. turėjo neteisėtų pajamų, kadangi tai nėra jos kompetencija.

Ištyrus VĮ „Registro centro“ pateiktus duomenis apie turimą D. V. turtą ir jo vidutinę vertę, pirkimo - pardavimo sutartis nustatyta, kad D. V. jau iki tiriamojo laikotarpio pradžios turėjo turto kuris viršijo 500 MGL.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštį atskaitingas asmuo G. V. apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už 1839,00 Lt (532,61 Eur). Tačiau nustatyti, ar visas sąskaitas apmokėjo atskaitingas asmuo G. V. ekspertė neturi galimybės nustatyti, kadangi tyrimui nepateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai.

Pagal tyrimui pateiktas VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis laikotarpiu 2010-12-11 – 2014-12-31 G. V. neįsigijo jokio kilnojamojo arba nekilnojamojo turto.

Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 red., galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas - nusikalstamos veikos sudėties požymiu nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis (statymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61 -648/2022).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymi ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2022).

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintu kaltu padarius BK 189¹ straipsnyje (redakcija iki 2023-06-01) nurodytą nusikaltimą neabejotinai turi būti nustatyta, jog: 1) asmuo turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turto, 2) šis turtas asmens negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir 3) šį turtą asmuo įsigijo po šio baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2014, 2K-P- 93/2014, 2K-274-511/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-489/2020)

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą galima tik įsigaliojus BK 189¹ straipsnio nuostatoms, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 100-222/2015, 2K-P-169-222/2017).

Papildomai teismai turi atsižvelgti į tai, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, esant tokiai situacijai, teismai turėtą labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2R-75/2014) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147- 697/2020)

Šiuo atveju, nustatytomis laikytinos aplinkybės, kad kaltinamosios D. V. vardu perkant prekes ir paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytos išlaidos, kurių dydis viršija kaltinime nurodytą 500 MGL dydžio sumą, tačiau nenustatyta, kokias konkrečiai išlaidas padarė D. V., kokios lėšos priklausė jai nuosavybės teise ir kada jos įgytos. Taip pat nustatytomis laikytinos aplinkybės, kad D. V. jau iki kaltinamajame akte nurodyto laikotarpio pradžios turėjo turto kuris viršijo 500 MGL dydį, o kaltinamasis G. V. nuo 2010-12-11 iki 2014-12-31 neįsigijo jokio kilnojamojo arba nekilnojamojo turto. Nenustačius, kad kaltinamasis G. V. turėjo kilnojamo ar nekilnojamo turto nėra pagrindo teigti, kad jis neteisėtai praturtėjo. D. V. turtas iki 2010 m. gruodžio 11 d. buvo didesnis nei 500 MGL. Duomenų, kad D. V. nuosavybės teise po 2010 m. gruodžio 11 d. būtų įgijusi didesnį nei 500 MGL dydžiai turtą byloje nesurinkta. Nenustatyta, kad kaltinamieji darydami išlaidas, perkant prekes ir paslaugas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ būtų naudoję jiems nuosavybės teise priklausančias lėšas. Tiek kaltinamieji, tiek liudytojai D. B. ir J. B. parodė, kad investicijos į jų bendrą įmonę vyko ne tik už kaltinamųjų lėšas, bet ir už verslo partnerių D. ir J. B. ir skolintas lėšas. Tai patvirtina įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos paskolų sutartys. Konkretus kiekvieno iš partnerių sumokėtų ir skolintų lėšų dydis nėra nustatytas. Nors kaltinime teigiama, kad kaltinamieji, būdami sutuoktiniai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turėjo neteisėtai įgytą turtą, tačiau kaltinamieji būdami sudarę povedybinę sutartį jungtinės nuosavybės įgyti negalėjo, nes pagal minėtą sutartį kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė. Kaltinime nurodyta, kad G. V. ir D. V. nuo 2010 gruodžio 11 d. iki 2014 gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėjo didesnį, negu 500 MGL vertės turtą – grynuosius pinigus, tačiau nurodomos ne turėtos, o išleistos sumos, nesuformuluojant kiekvienam iš kaltinamųjų kaltinimo apie konkretų lėšų įgijimo kiekį ir laiką. Pažymėtina, kad lėšų įgijimas iki 2010 m. gruodžio 11 d. nėra laikomas nusikalstamu.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šis principas gali būti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės abejonių ir neaiškumų pašalinti. Šiuo atveju, apklausus kaltinamuosius, liudytojus, specialistę, išnagrinėjus specialisto išvadą ir atlikus pakartotinę ūkinės - finansinės veiklos ekspertizę bei išnagrinėjus ekspertizės akto išvadas, negalima daryti išvados, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino.

Esant tokioms aplinkybėms, G. V. ir D. V. dėl kaltinimų pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos teismo ekspertizės centrui tyrimui pateiktus dokumentus, kurie supakuoti į vieną dėžę, saugomus Lietuvos ekspertizės centre, (duomenys neskelbtini), palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.