Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-785/2015;

Teisėjas: Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00313-2013-4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam G. S., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžio, kurio A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėtos šiuo nuosprendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams.

G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 100 MGL – 3765 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, G. S. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, paskirta BK 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai I. M. 1175,86 eurų turtinę žalą.

Civilinės ieškovės I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies ir jai solidariai priteista 1175,86 eurų turtinės žalos iš G. S. ir A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir G. S. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, A. P. padėjėjo vaidmenyje, G. S. kaip vykdytojui, įvykdė svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-09-22 iki 2013-09-26 14.30 min., tikslus laikas nenustatytas, G. S. su nenustatytu asmeniu, išlaužus lango rėmą įsibrovė į sodo namą, esantį SB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį I. M., ir pagrobė I. M. priklausančius daiktus: automatinę skalbimo mašiną „Candy“ (1160 Lt vertės), keramikinę kriauklę (500 Lt vertės), maišytuvą (400 Lt vertės), garso sistemą „LG“ (800 Lt vertės), orapūtę EL-S (750 Lt vertės), 10 vienetų hologeninių šviestuvų (bendros 450 Lt vertės), nuo namo išorės 2,5 m ilgio lietvamzdį (250 Lt vertės), A. P. iš anksto žinodamas apie vagystę padėjo šiuos daiktus G. S. bei nenustatytam asmeniui pilnai užvaldyti ir jais disponuoti, pagrobtus daiktus padėjo sudėti į krovininį automobilį „Peogeut 806“ ir daiktus nugabeno nuo I. M. priklausančio sodo namo, esančio Upelio (duomenys neskelbtini) iki sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. 4310 Lt (kas atitinka 1248,26 eurus) turtinę žalą.

Tai, kad A. P., siekdamas palengvinti sau atsakomybę, apkalbėjo G. S. rodo ir tai, kad pirmos instancijos teisme apklausus liudytoju M. G., pastarasis paaiškino, jog nuo 2013-09-02 yra sulaikytas ir niekuomet su A. P. apie G. S. nėra kalbėjęs. Nuteistojo teigimu, teismui nebuvo pateikta objektyvių, subjektyviai nesąlygotų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kad G. S. buvo nusikaltimo vietoje, bendrininkavo su A. P., ar kokiu nors kitu būdu prisidėjo prie nusikalstamos veikos. Nuteistasis taip pat pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas vertindamas, kad asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., skirdamas bausmę turėjo teisę skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei terminuotas laisvės atėmimas, tai yra baudą ar laisvės apribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad iš BK 42 str. numatytų bausmių sąrašo teismas turi parinkti adekvačiausią, kaltininko asmenybę ir veikos pavojingumą labiausiai atitinkančią bausmę. Teismas neturėtų skirti per griežtos bausmės, net jei tai yra švelniausia bausmė numatyta straipsnio sankcijoje, jeigu bausmės tikslus būtų galima pasiekti švelnesnėmis bausmėmis.

Teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius nuteistojo G. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. P. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nusikaltimas, už kurį yra nuteisti G. S. ir A. P., yra įrodytas pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl G. S. apeliacinio skundo.

Nuteistasis G. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. G. S. viso proceso metu teigė, kad jis nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė. Nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo ir vagystės nevykdė, o įtarime nurodytus pavogtus daiktus į jo namus parsivežė A. P. ir G. S. nežinojo, kad jie yra vogti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o pirmos instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 str. 5 d., vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltės nekyla. Teismas palygino tarpusavyje kaltinamųjų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, nukentėjusiosios parodymus, rašytinius bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų kaip visumos pakanka nuteistojo G. S. kaltei įrodyti. Vien tai, kad nuteistasis pateikia kitokią įvykių versiją ir nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

G. S. savo kaltės nepripažįsta, tačiau tokia nuteistojo pozicija laikoma, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, jog G. S. duoti parodymai nėra nuoseklūs ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Tuo tarpu G. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., patvirtina kaltinamojo A. P. parodymai, nukentėjusiosios I. M. parodymai, 2013-09-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, 2013-12-02 daiktų pateikimo protokolas, 2013-12-17 kriminalinių tyrimų specialisto išvada, 2014-01-11 kratos protokolas, 2013-09-25 UAB (duomenys neskelbtini) paskolos kvitas, 2014-04-01 tarnybinis pranešimas ir kiti bylos duomenys. Priešingai nei nurodo G. S., aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais A. P. parodymais, kurie yra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis. A. P. parodė, jog su G. S. ir dar vienu nepažįstamu asmeniu atvyko prie sodo namelio iš kurio įvykdyta vagystė. Vairavo G. S., o nepažįstamas asmuo važiavo atskiru automobiliu. Vykstant į vagystės vietą mobilaus ryšio telefonus paliko namuose. A. P. vagystės nevykdė, tačiau padėjo sukrauti į automobilį atneštus daiktus, po to automobilį parvairavo. Kitą dieną kartu su G. S. nuvyko į Vilniaus mieste esantį lombardą ir dalį daiktų pardavė. Pavogti šviestuvai ir lietvamzdis buvo sumontuoti G. S. namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. yra apkalbamas giminaičio A. P. dėl priešiškų santykių. Tačiau tarp A. P. ir G. S. esanti konfliktinė situacija nesudaro pagrindo abejoti A. P. parodymų patikimumu, kadangi, kaip minėta aukščiau, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2013-09-25 UAB (duomenys neskelbtini) paskolos kvito matyti, kad G. S. pardavė skalbimo mašiną Candy už 400 Lt, orapūtę EL-S,už 100 Lt, kolonėles LG už 40 Lt. Liudytoja I. M. patvirtino, jog tie daiktai buvo pavogti iš jai priklausančio sodo namelio. Iš 2014-01-11 kratos protokolo matyti, kad D. S. priklausančiame name ant sodo namelio terasos stogo rastas ir paimtas 2,5 m. lietvamzdis tamsiai rudos spalvos, 6 vnt. metalo spalvos šviestuvų rėmelių, namelio viduje diodinis šviestuvas, kieme tarp degėsių 8 vnt. apdegusių diodinių šviestuvų. Visi minėti daiktai buvo pavogti iš I. M. sodo namelio. Be to, 2014-04-01 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad abonentinis numeris 8 635 36365, kuriuo naudojasi G. S., nuo 2013-09-24 18:48 val. iki 2013-09-25 01:24 val. nesijungė prie jokių mobiliojo operatoriaus bokštų, 2013-09-25 nuo 17:15 val. iki 20:26 val. jungėsi prie mobiliojo operatoriaus bokštų, kurių teritorijos yra Prienų ir Trakų savivaldybių teritorijoje, kas patvirtina A. P. parodymus, jog vykstant į vagystės vietą mobilaus ryšio telefonus paliko namuose.

G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad esant skirtingiems G. S. ir A. P. parodymams dėl daiktų pardavimo lombarde ir remiantis vien tik lombardo pirkimo kvitu bei kratos metu rastais daiktais negalima teigti, kad G. S. įvykdė nusikalstamą veiką. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas lombardo darbuotojas, o pirmos instancijos teismui pateiktas prašymas apklausti lombardo darbuotoją buvo atmestas. Apygardos teismas pažymi, kad G. S. kaltė nebuvo grindžiama vien tik lombardo pirkimo kvitu bei kratos metu rastais daiktais. G. S. kaltė įrodyta aukščiau išvardintų ir aptartų įrodymų visuma. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2014-11-28 teisiamojo posėdžio metu G. S. gynėjas V. Paltanavičius pateikė prašymą iškviesti ir apklausti lombardo darbuotoją. Teismas šį prašymą išsprendė teisingai ir atmesdamas gynėjo prašymą pasisakė, kad yra nustatyta, jog abu kaltinamieji buvo lombarde, o vertinant praėjusį laiko tarpą ir atsižvelgus į tai, kad išskirtinių aplinkybių neužfiksuota, toks liudytojas aiškių detalių parodyti negali. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai. Tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Teismo prerogatyva yra spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti (BPK 270 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. P. bendruosius požymius atitinkantis bato pėdsakas buvo rastas įvykio vietoje prie įsibrovimo lango bei ant palangės, kas patvirtina A. P. kaip vykdytojo versiją. Iš bylos duomenų matyti, kad gipsinėse išliejose ir daktiloplokštelėje užfiksuoti avalynės pado pėdsakai galėjo būti palikti avalynės, pateiktos A. P., padais arba kitos avalynės padais, kurių padų forma, padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateiktos avalynės, išskirtinių sutampančių individualių požymių neaptikta, todėl nėra galimybės nustatyti ar pėdsakai palikti A. P. pateikta avalyne. Tačiau byloje nėra paneigta versija, kad A. P. priklausančius batus avėjo G. S., kuris galėjo palikti pėdsakus. Be to, teismas, priešingai nei G. S., skundžiamame nuosprendyje vertino byloje esančių įrodymų visetą, o ne tik pavienius įrodymus.

Nepagrįstu laikomas apeliacinio skundo argumentas, kad būtent A. P. įkalbinėjo prisiimti kaltę K. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. parodė, kad jokio prisipažinimo, jog bendrai su G. S. įsibrovė į sodo namą ir pavogė ten esančius daiktus, nerašė. Patvirtino, kad prisipažinimas surašytas ir pasirašytas ne jo ranka ir parodė, kad nėra buvęs Kalvarijos sav. ir G. S. nepažįsta. Be to, minėta aplinkybė neturi įtakos G. S. veikos kvalifikavimui ir kaltės pagrindimui.

G. S. apeliaciniame skunde mano, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo teisę skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei terminuotas laisvės atėmimas, tai yra baudą ar laisvės apribojimą. Teisėjų kolegija nurodo, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Marijampolės rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. S. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vaidmenį bendroje veikoje, įvertintino tai, kad G. S. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, baigtas, padaryta žala neatlyginta, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl kaltinamajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Tačiau įvertinęs asmenybę, nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį ir visas kitas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai taikė BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams.

Dėl A. P. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis A. P. teigia, kad į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas jam nežinant ir važiuodamas nežinojo bei neturėjo galimybių sužinoti apie daromą nusikaltimą, o tik buvo apgautas žmogaus, kuriuo pasitikėjo. Tokią A. P. versiją aukštesnysis teismas laiko gynybinio pobūdžio, kuria nuteistasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, jog ši versija yra nelogiška ir nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis. Pats A. P. parodė, kad vagystė vyko prietemoje apie 23 valandą. Atvykus į vagystės vietą pats vagystės nevykdė, tačiau padėjo sukrauti į automobilį atneštus daiktus, o po to automobilį parvairavo. Kitą dieną kartu su G. S. nuvyko į Vilniaus mieste esantį lombardą ir dalį daiktų pardavė. Motyvai dėl šių parodymų patikimumo ar atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams yra analizuojami pasisakant dėl G. S. apeliacinio skundo, todėl teismas jų nebekartoja.

Pažymima, jog atvykus tamsiu paros metu prie sodo namelio ir kraunant į automobilį buitinius daiktus A. P. suprato bendrai su G. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu daromų veikų padarinius ir jų siekė. Nors iš nukentėjusiajai I. M. priklausančio sodo namelio daiktus pagrobė G. S. ir nenustatytas asmuo, tačiau A. P. šios vagystės metu, iš anksto žinodamas apie vagystę, padėjo pavogtus daiktus G. S. bei nenustatytam asmeniui pilnai užvaldyti ir jais disponuoti. A. P. pagrobtus daiktus padėjo sudėti į krovininį automobilį ir nugabeno nuo I. M. priklausančio sodo namo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su A. P. apeliacinio skundo motyvu, kad, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog jis padėjo atskleisti nusikaltimą, pasakydamas visas jam žinomas aplinkybes bei padėdamas surasti pavogtus daiktus. Pažymima, jog teismas pripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybė, t.y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę A. P. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią subendrino su Šakių rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu, nepažeisdamas BK 63-65 str. nuostatų.

Teismas įvertino, jog A. P. charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas, atsižvelgė, kad nusikalto būdamas teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, po nusikalstamos veikos jam priimti dar trys nuosprendžiai dėl tyčinių nusikaltimų įvykdymo, atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad nustatyta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir pagrįstai jam skyrė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę žemesnę už sankcijos vidurkį.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės, kolegijos vertinimu, rodo didesnį A. P. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja, kad A. P. padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis. Tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, todėl konstatuojama, kad neskiriant A. P. realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl jo padėjimo atskleisti nusikaltimą, pasakant visas jam žinomas aplinkybes bei padedant surasti pavogtus daiktus yra įvertinta skundžiamu teismo nuosprendžiu, bei atitinkamai skiriant bausmę. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas ir kurios leistų priimti išteisinamąjį nuosprendį ar ypatingai lengvintų A. P. teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos A. P. išlaidų. BPK 322 str. 1 d. nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas, o gynėjo būtiną dalyvavimą užtikrina Valstybė. Be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria: