- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- eI4-1295-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03771-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB „KJ 220“
- Atsakovas
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KJ 220“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 03E-500 „UAB „KJ 220“ išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus terminų pratęsimo (toliau – ir Prašymas).
Nurodo, kad 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ UAB „KJ 220“ buvo patvirtinta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja ir jai skirta 350 kW skatinimo kvota, taikant 36 ct/kWh, t. y. 10,44 Eur be PVM, be PVM fiksuotą tarifą nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Pareiškėja 2016 m. spalio 18 d. prašymu Nr. 11 „Dėl plėtros leidimų išdavimo“ kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydama išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant 0,35 MW vėjo jėgaines (duomenys neskelbtini) Inspekcija 2017 m. sausio 10 d. išdavė UAB „KJ 220“ leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-854, L-855, o 2017 m. sausio 11 d. išdavė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-856, L-857 ir L-858 (toliau – ir Leidimai). Leidimų pagrindu Inspekcija 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjai išdavė leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, L-1136, L-1137, L-1138, L-1139.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-582-815/2019 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ugnės Rinkevičienės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Inspekcijai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo. Šioje byloje, be kita ko, buvo reikalaujama panaikinti „UAB „KJ 220“ Inspekcijos 2017 m. birželio 1 d. išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, L-1136, L-1137, L-1138, L-1139. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs ir buvo apskųstas apeliacine tvarka – šiuo sprendimu pareiškėjai išduoti leidimai gaminti elektros energiją buvo panaikinti, tačiau šiai dienai byla nėra išnagrinėta apeliacine tvarka.
Nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019, susiklostytų situacija, kai UAB „KJ 220“ privalėtų atlikti veiksmus / parengti reikiamą dokumentaciją tam, kad gauti naujus leidimus gaminti elektros energiją. Komisijos Nutarimu bei Leidimais, kurie nėra ginčijami ir / ar nuginčyti, UAB „KJ 220“ suteikta teisė / galimybė 12 metų laikotarpiu gauti skatinamąjį tarifą už gaminamą elektros energiją, todėl siekiant pasinaudoti tokia teise pareiškėja turėtų iš naujo atlikti veiksmus, reikalingus elektros gamybos leidimų gavimui.
Teigia, kad pareiškėja kreipėsi į Tarybą su Prašymu, kuriame prašė pratęsti Leidimų galiojimo terminą 31 mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019, įsiteisėjimo dienos.
Nurodo, kad Taryba Nutarimu nutarė atsisakyti pratęsti Leidimų galiojimo terminą.
Pareiškėjas teigia, kad Nutarimas yra absoliučiai be jokių motyvų - Nutarime nėra nurodytas nei faktinis, nei teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pažymi, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatoms, nes atmesti pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą pateiktą prašymą galima tik tuo atveju, jei asmuo nepateikia dokumentų, reikalingų tokio termino pratęsimui, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, tuo tarpu aptariamu atveju tokie įrodymai yra akivaizdūs. Be to, Taryba netinkamai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus.
Pareiškėjos teigimu, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1-171 redakcija)) (toliau – ir Taisyklės) nenumato baigtinio kartu su prašymu dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Tarybai teikiamų dokumentų sąrašo – pagal Taisyklių 49 punktą prašymą teikiantis asmuo gali pateikti „kitus faktines aplinkybes įrodančius dokumentus (ekspertų išvados, nuotraukos ir pan.)“, liudijančius apie valstybės institucijų veiksmus, kliudančius jam atlikti leidimo gaminti elektros energiją gavimui reikalingus darbus leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nustatyto termino eigoje. Nurodo, kad UAB „KJ220“ grindė savo Prašymą EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei Taisyklių 49.4 punktu. Teigia, kad pateikė Tarybai dokumentaciją, patvirtinančią aplinkybes apie vykstantį teisminį ginčą, kuriame valstybės vardu veikianti ir viešąjį interesą ginanti prokurorė reiškia reikalavimą dėl UAB „KJ220“ išduotų leidimų gaminti elektros energiją panaikinimo, ir atskleidžiančią atitinkamo teisminio ginčo esmę. Atitinkama dokumentacija, be kita ko, yra dubliuojanti pačios Tarybos turimą informaciją, kadangi Taryba buvo įtraukta dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019, taigi, atitinkamos aplinkybės Tarybai yra / buvo žinomos pilna apimtimi. Pareiškėjos teigimu, dokumentacija apie aukščiau paminėtą, tebevykstantį teisminį ginčą yra pakankamas įrodymas, EEĮ 16 straipsnio prasme liudijantis apie valstybės veiksmus, dėl kurių darbų, kurie turės būti atlikti įsiteisėjus teismo sprendimui dėl leidimų panaikinimo, bus neįmanoma atlikti Leidimuose nustatyto termino eigoje, ir kurių, beje, negalima pradėti vykdyti tol, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nes šiai dienai UAB „KJ220“ išduoti leidimai gaminti elektros energiją nėra panaikinti, t.y. jie egzistuoja ir sukelia teisinius padarinius). Palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019, būtų konstatuota, jog išduodama pareiškėjai leidimus gaminti elektros energiją inspekcija, t. y. valstybės institucija veikė neteisėtai, t. y. jog dėl valstybės institucijos veiksmų UAB „KJ220“ neturėjo galimybės atlikti/modifikuoti savo veiksmus bei dokumentaciją taip, kad leidimai gaminti elektros energiją būtų teisėti, ko pasekoje, norint gauti naujus gamybos leidimus, pareiškėjai taptų reikalinga atlikti veiksmus/pašalinti procedūrinius trūkumus, kuriuos bus galima apibrėžti remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjos teigimu, atitinkamos administracinės bylos iškėlimas sudaro prielaidas pratęsti Leidimų galiojimo terminą pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą, t. y. traktuoti atitinkamą aplinkybę kaip neabejotinai sudarančią įstatyminį Leidimų galiojimo termino pratęsimo pagrindą pagal aptariamą teisės normą - UAB „KJ220“ privalo būti užtikrinta galimybė pasinaudoti teisėmis, kurias ji įgijo teisėtai išduotų Leidimų pagrindu, tuo tarpu teisinio pagrindo atmesti pareiškėjos Prašymą, kurio lydinčiaisiais dokumentais buvo aukščiau aptartas aplinkybes atspindinti dokumentacija, nėra.
Teigia, kad Nutarimas prieštarauja 2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimui administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016. Nutarimu UAB „KJ220“ buvo užkirsta galimybė pasinaudoti teise, kurią UAB „KJ220“ suteikė Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ bei išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nors 2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016, teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog teisėtų lūkesčių principas suponuoja būtinybę tokią teisę pareiškėjai užtikrinti.
Pažymi, kad Taryba, gavusi pareiškėjos Prašymą, turėjo sustabdyti Prašymo nagrinėjimą iki LVAT teismo sprendimo aktualioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nutarimo preambulėje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Tarybos priimamas administracinis aktas (Nutarimas) yra grindžiamas EEĮ 16 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Taisyklių 16, 44, 48, 49, 50 punktais. Taigi, Nutarimo preambulėje aiškiai nurodomas Nutarimo teisinis pagrindas, t. y. teisės normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Nutarimas.
Pažymi, kad LVAT praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog ne visais atvejais visi individualaus akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Atsižvelgdama į tai, Taryba nurodo, kad Nutarimo preambulėje nurodyta, kad Nutarimas priimtas įvertinus 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos Prašymą bei atsižvelgus į Tarybos Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. spalio 1 d. pažymą Nr. O5E-437 „Dėl UAB „KJ 220“ išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo“ (toliau – Pažyma). Skyriaus pateiktoje Pažymoje detaliai išdėstomi visi Nutarimo priėmimo motyvai, detaliai nurodomas teisės aktų nuostatų turinys bei faktinės aplinkybės, kurias įvertinusi Taryba priėmė Nutarimą.
Pažymi, kad apie 2019 m. spalio 4 d. Tarybos posėdyje svarstomą pareiškėjos Prašymą, atskirai elektroniniu paštu buvo informuota pati pareiškėja, prieš Tarybos posėdį, Tarybos internetiniame tinklalapyje www.vert.lt viešai buvo paskelbta visa posėdžio medžiaga, susijusi su Nutarimu (Nutarimo projektas ir Pažyma), su kuria galėjo susipažinti visi asmenys, įskaitant ir pareiškėją. Be to, prieš Tarybai priimant Nutarimą, Tarybos posėdžio metu Tarybos Skyriaus specialistas žodžiu pristatė Skyriaus parengtoje Pažymoje išdėstytas bei nustatytas faktines aplinkybes, taip pat teisinį siūlomo priimti nutarimo pagrindą. 2019 m. spalio 4 d. vykusio Tarybos posėdžio metu Skyriaus specialistui pristatant Nutarimo projektą bei Pažymą, dalyvavo ir pareiškėjos atstovė, kuri su faktiniais bei teisiniais pagrindais priimant Nutarimą galėjo susipažinti ne tik www.vert.lt paskelbtoje posėdžio darbotvarkėje, bet ir posėdžio metu. Tarybos teigimu aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjai Tarybos priimto Nutarimo teisiniai bei faktiniai pagrindai buvo žinomi ir aiškiai suprantami.
Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja savo skundą grindžia nebegaliojančiomis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2013 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kurios 2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-233 buvo pripažintomis netekusiomis galios nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjos pateiktas Prašymas Tarybai buvo vertinamas pagal Prašymo pateikimo metu galiojusias Taisyklių nuostatas.
Taryba pažymi, kad EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant gali būti pratęsiamas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. EEĮ 16 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus. Taryba sprendimus pratęsti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą gali priimti tik nustačiusi EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes bei asmeniui, prašančiam pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, pateikus Taisyklių 49 ar 50 punkte nurodytus dokumentus (įrodymus). Taryba teigia, jog pareiškėja Tarybai nepateikė dokumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog suplanuotus darbus vėluojama atlikti dėl valstybės veiksmų. Nurodo, kad pagrįsdama savo Prašymą bei nurodydama valstybės veiksmus, dėl kurių pareiškėja prašo pratęsti Leidimų galiojimo terminą, pareiškėja Tarybai pateikė prokuratūros pareiškimo, pagal kurį buvo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kopiją, sprendimo kopiją, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo informaciją apie administracinės bylos pagal apeliacinius skundus dėl byloje priimto sprendimo iškėlimą LVAT.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog pareiškėjos pateikti dokumentai ir įrodymai yra išimtinai susiję tik su vykstančiais teisminiais procesais, jie pareiškėjos turimų teisių niekaip neriboja bei nesąlygojo pareiškėjos nurodytų vėlavimų plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl šie pareiškėjos nurodyti dokumentai bei įrodymai, kurie buvo pateikti Tarybai, kaip pagrindas pratęsti Leidimų galiojimą, Tarybos vertinimu, nėra ir negali būti vertinami kaip tinkami dokumentai bei įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog valstybė savo veiksmais prisidėjo prie pareiškėjos suplanuotų darbų vėlavimo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja prie Prašymo nepateikė jokių kitų dokumentų bei įrodymų (nesusijusių su prokuratūros pareiškimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu bei bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme), pagrindžiančių valstybės veiksmų įtaką suplanuotų darbų vėlavimui, Taryba nutarė atsisakyti pratęsti pareiškėjai išduotų Leidimų galiojimo terminus, nenustačius valstybės veiksmų įtakos suplanuotų darbų atlikimui ar vėlavimui.
Taryba taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jai išduotus Leidimus plėtoti jau yra panaudojusi visa apimtimi ir Leidimų pagrindu yra gavusi leidimus gaminti elektros energiją, kurių pagrindu gamina elektros energiją bei iš elektros energijos gamybos veiklos gauna pajamas. Todėl net ir pratęsus Leidimų galiojimo terminą, pareiškėja negalėtų vystyti naujų elektros energijos gamybos pajėgumų Leidimų pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja Prašyme nenurodė, jog prašo Tarybos sustabdyti Prašymo nagrinėjimą, kol įsiteisės atitinkami teismų sprendimai. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų prašiusi Tarybos sustabdyti Prašymo nagrinėjimą, Taryba tokio pareiškėjos Prašymo nebūtų galėjusi patenkinti, kadangi nei EEĮ, nei Taisyklių nuostatos nenumato galimybės sustabdyti pateiktų prašymų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo nagrinėjimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog leidimai plėtoti yra reikalingi norint sukurti įrengimus, kitas etapas – išduodami leidimai gaminti. Pažymėjo, jog prašymo padavimo metu leidimai gaminti galiojo, kadangi nebuvo įsiteisėjęs minimas teismo sprendimas. Kadangi nepateikė jokių dokumentų, o prašymą grindė tik teisminiu ginču, todėl nebuvo pagrindo pratęsti termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 03E-500 „UAB „KJ 220“ išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 28 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ UAB „KJ 220“ buvo patvirtinta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja ir jai skirta 350 kW skatinimo kvota, taikant 36 ct/kWh, t. y. 10,44 Eur be PVM, be PVM fiksuotą tarifą nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (e. b. I t. b. l. 147–148). Inspekcija 2017 m. sausio 10 d. išdavė UAB „KJ 220“ leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-854, L-855 (e. b. t. 1, b. l. 17, 149), o 2017 m. sausio 11 d. išdavė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-856, L-857 ir L-858 (e. b. t. 1, b. l. 16, 128, 146). Leidimų galiojimo trukmė – 36 mėnesiai nuo išdavimo datos. Inspekcija 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjai išdavė leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, L-1136, L-1137, L-1138, L-1139 (e. b. t 1, b. l. 23, 24, 25, 26, 27).
Pareiškėja su 2019 m. rugsėjo 2 d. Prašymu kreipėsi į Tarybą, prašydama pratęsti Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą 31 mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019, įsiteisėjimo dienos (e. b. t. 1, b. l. 18-22).
Taryba ginčijamu Nutarimu atsisakė pratęsti Leidimų galiojimo terminą (e. b. t. 1, b. l. 14).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus: 1) vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų reikalavimų taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (EEĮ 16 str. 7 d.).
Pagal Taisyklių 48 punktą, asmuo, norintis pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimą, ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos pateikia Tarybai prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Taisyklių 49 arba 50 punktuose, taip pat papildomai pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Taisyklių 49 punkte nurodyta, kad siekiant įrodyti, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, ir šių veiksmų ir aplinkybių įtaką suplanuotų darbų atlikimui laiku, pateikiamas bent vienas iš šių dokumentų: 1) įsiteisėjęs teismo ar Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas; 2) valstybės institucijų veiksmus ir sprendimus, dėl kurių atlikti suplanuotus darbus vėluojama ir kurių asmuo neturėjo teisės ginčyti, įrodantys dokumentai; 3) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pagal veiklos zonas išduota nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma; 4) kiti faktines aplinkybes įrodantys dokumentai (ekspertų išvados, nuotraukos ir pan.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja savo skundo reikalavimą grindžia tuo, jog Taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias veiklą elektros energetikos sektoriuje. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Nutarimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytas nei faktinis, nei teisinis jo priėmimo pagrindas. Jos teigimu, Taryba netinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, susijusius su valstybės veiksmų įtaka suplanuotų darbų atlikimui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog skundžiamas Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas.
LVAT praktikoje yra suformuota taisyklė, jog ne visais atvejais visi individualaus akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Skundžiamo Nutarimo preambulėje nurodyta, kad Nutarimas priimtas įvertinus 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos Prašymą bei atsižvelgus į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Tarybos) Teisės departamento Teisėkūros ir teisinės analizės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. spalio 1 d. pažymą Nr. O5E-437 „Dėl UAB „KJ 220“ išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo“ (toliau – ir Pažyma). Skyriaus pateiktoje Pažymoje (e. b. t. 2, b. l. 89-92) detaliai išdėstomi visi priimto skundžiamo Nutarimo priėmimo motyvai, detaliai nurodomas teisės aktų nuostatų turinys bei faktinės aplinkybės, kurias įvertinusi Taryba priėmė skundžiamą Nutarimą.
Be to, Skyriaus Pažymoje nurodyta, jog į posėdį kviečiami UAB „KJ220“ atstovai, el. p. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 2, b. l. 92). Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. spalio 4 d. vykusio Tarybos posėdžio metu Skyriaus specialistui pristatant skundžiamo Nutarimo projektą bei Pažymą, dalyvavo ir pareiškėjos atstovė advokatė A. P., kuri su faktiniais bei teisiniais pagrindais priimant skundžiamą Nutarimą galėjo susipažinti ne tik www.vert.lt paskelbtoje posėdžio darbotvarkėje, bet ir posėdžio metu. Taigi, teismas įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjai Tarybos primto skundžiamo Nutarimo teisiniai bei faktiniai pagrindai buvo žinomi ir aiškiai suprantami.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja savo prašymą iš esmės grindė EEĮ 16 straispnio 6 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybe, kad bendrovė vėluoja atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės veiksmų. Pagrįsdama savo Prašymą bei nurodydama valstybės veiksmus, dėl kurių bendrovė prašė pratęsti Leidimų plėtoti galiojimo terminą, bendrovė Tarybai pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimo, pagal kurį buvo nagrinėjama byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme kopiją, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo informaciją apie administracinės bylos pagal apeliacinius skundus dėl byloje priimto sprendimo iškėlimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjos teigimu, prie Prašymo pridėti dokumentai patvirtinantys apie vykstantį teisminį procesą dėl bendrovei išduotų leidimų gaminti elektros energiją panaikinimo yra pakankami įrodymai, liudijantys, jog suplanuotus darbus vėluojama atlikti būtent dėl valstybės veiksmų.
Skyriaus Pažymoje (e. b. t. 1, b. l. 91) nurodyta, jog Taryba, vertindama asmenų prašymus pratęsti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, tokius asmenų prašymus vertina griežtai laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei juose įtvirtintos leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimo tvarkos. Taryba sprendimus pratęsti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą gali priimti tik nustačiusi EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes bei asmeniui, prašančiam pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, pateikus Taisyklių 49 ir 50 punkte nurodytus dokumentus (įrodymus).
Tarybos teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ugnės Rinkevičienės pateiktas pareiškimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl administracinių aktų (Leidimų gaminti elektros energiją), techninės būklės patikrinimo pažymų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo nėra ir negali būti vertinamas kaip įrodymas bei aplinkybė ribojanti ar kitaip suvaržanti pareiškėjos teisę vykdyti leidimais reguliuojamą veiklą elektros energetikos sektoriuje. Prokuratūros pateiktas pareiškimas byloje bei vykstantys teisminiai procesai niekaip neriboja pareiškėjos galimybių pasinaudoti leidimų gaminti elektros energiją (kurie gauti Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu) suteikiamomis teisėmis. Be to, prokuratūros pareiškimas bei Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-582-815/2019 priimtas sprendimas, kuris Prašymo pateikimo metu buvo nagrinėjmas apeliacinės instancijos teisme ir nebuvo įsiteisėjęs, pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjai išduoti leidimai gaminti elektros energiją (kurie gauti Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu) nėra panaikinti, taigi pareiškėja nepatiria jokių su elektros energijos gamybos veikla susijusių apribojimų, materialinės ar kitos žalos. Pareiškėja, turėdama galiojančius leidimus gaminti elektros energiją, vykdo elektros energijos gamybą, pagaminta elektros energija prekiauja biržoje bei patiekia ją į tinklą ir vykdo leidimais reguliuojamą elektros energijos gamybos veiklą bei iš šios veiklos gauna pajamas.
Vadovaujantis Taisyklių 49 punktu, pareiškėja prie Tarybai pateikto Prašymo pratęsti Leidimų plėtoti galiojimo terminą, kartu privalėjo pateikti bent vieną iš Taisyklių 49 punkte nurodytų dokumentų: 1) įsiteisėjusį teismo ar Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą; 2) valstybės institucijų veiksmus ir sprendimus, dėl kurių atlikti suplanuotus darbus vėluojama ir kurių asmuo neturėjo teisės ginčyti, įrodančius dokumentus; 3) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pagal veiklos zonas išduota nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančią pažymą; 4) kitus faktines aplinkybes įrodančius dokumentus (ekspertų išvadas, nuotraukas ir pan.).
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria Tarybos argumentui, jog pareiškėja, pateikdama Prašymą kartu nepateikė nei vieno iš privalomai pateikiamų dokumentų, nurodytų Taisyklių 49 punkte, pagrindžiančių aplinkybę, jog bendrovė suplanuotus darbus vėluoja atlikti būtent dėl valstybės veiksmų. Pareiškėjos Prašymo pateikimo metu minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m birželio 11 d. sprendimas buvo dar neįsiteisėjęs. Todėl teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Pažymoje nurodė, jog, kol neįsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendrovei išduotų leidimų gaminti elektros energiją panaikinimo ar teismo sprendimu nustatyta, kad valstybės institucijos veikė neteisėtai arba pažeidė teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo bei aplinkybių pratęsti bendrovei išduotų leidimų plėtoti galiojimo terminą.
Be to, atsakovo atstovai teismo posėdyje pažymėjo, jog pareiškėja skunde nepaaiškino kaip ir kokiu būdu ketina antrą kartą panaudoti bei įgyvendinti prašomus leidimus plėtoti, kuomet leidimus plėtoti pareiškėja jau vieną kartą yra panaudojusi, šių leidimų pagrindu gaudama 2017 m. birželio 1 d. išduotus leidimus gaminti. Pareiškėja, iš trečiųjų asmenų įsigijusi vėjo jėgaines bei pasinaudodama leidimais plėtoti, gavo leidimus gaminti elektros energiją. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėja jau vieną kartą yra panaudojusi leidimus plėtoti visa apimtimi, pareiškėjos argumentai, kuriais ji nurodo, kad siekia leidimus plėtoti panaudoti dar vieną kartą, kelia pagrįstų abejonių.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt).
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Tarybos Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualaus administracinio akto reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.