Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos I. P. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame ji nurodo, kad jos motina D. P. 2015 m. sausio 15 d. parašė pareiškimą, kad ji neva 2015 m. sausio 11 d. jos namuose, Kaune, Partizanų g. 92-54, apie 23 val. ją sumušė. Pareiškime nurodė, kad ji trenkė jai kelis kartus su batu ir ją apkandžiojo. Dėl to buvo pradėtas Dainavos policijos komisariate ikiteisminis tyrimas. 2015 m. sausio 11 d. ji buvo išvažiavusi pas savo draugą T. P. ir jos namuose nebuvo 24 valandas. Taip nebuvo, kaip mama tvirtina, tai yra šmeižtas, mama išsigalvoja. Prašo priteisti 8000 Eur moralinę žalą.

Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėja skunde nenurodo, pagal kurią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio dalį prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nurodo, kad D. P. pateikė pareiškimą policijai, neva pareiškėja naudojo prieš ją fizinį smurtą ir tai pareiškėja laiko šmeižtu.

Pagal BK 154 str., numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 d. atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

BK 154 str. 2 d. įtvirtinti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – asmens šmeižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje, tačiau pareiškėja jokių duomenų apie tai, koks, kada ir dėl ko jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepateikė, iš jos nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad D. P. kreipėsi į policiją dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Jokių duomenų, apie tai, ar ikiteisminis tyrimas tęsiasi, ar jau yra baigtas, pareiškėja taip pat nepateikė, todėl daryti išvadą, kad D. P. į policiją kreipėsi nepagrįstai, pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004). Toks veiksmas nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 straipsnio taikymo prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėja kaltina D. P..

Atsižvelgiant į minėtą suformuotą teismų praktiką dėl asmens padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str., priimtinas sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 str., požymių.

Pažymėtina ir tai, kad ne BK 154 straipsnyje, o 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nekalto asmens melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai įskundžia (pateikia žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją) apie nekaltą asmenį baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams, kad šis padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015). Nustačius šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir atliekamas bendrąja tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos I. P. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.