Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. Z., S. Z., A. Z., V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Joniškio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prieš 2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdį teismui pateikta pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų sudaryta rašytinė taikos sutartis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje prašoma teismo sutartį patvirtinti ir bylą užbaigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys sutartyje nurodė, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai. Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas.

Pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjos asmens dokumento, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo kopijomis, V. A. P. mirties liudijimo kopija, V. A. P. ir S. P. ištuokos liudijimo kopija, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvados kopija, prašymo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte perduodamą ar suteikiamą nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kopija, Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo kopija, duomenimis apie pareiškėjos gyvūnus, Joniškio rajono notarų biuro liudijimo kopija, suinteresuoto asmens A. Z. asmens dokumento, santuokos liudijimo kopijomis, suinteresuoto asmens S. Z. asmens dokumento, gimimo liudijimo kopijomis, V. K. santuokos liudijimo ir ištuokos liudijimo kopijomis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai V. A. P. ir S. P. buvo išsituokę. Mirties dieną pareiškėjos motina turėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo P. R. žemę, turėtą (duomenys neskelbtini). Gyva būdama pareiškėjos motina buvo pradėjusi nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą – pateikusi pareiškimą dėl nuosavybės teisių į P. R. žemę atkūrimo, kitus teisę į nuosavybės atkūrimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos motina buvo išreiškusi pageidavimą atkuriant nuosavybės teises žemę perkelti arčiau pareiškėjos gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini), jos prašymu žemės reformą vykdanti institucija pamatavo žemės sklypą ir perdavė naudotis, šiuo žemės sklypu visą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi pareiškėja savo pagalbiniame ūkyje. Iki pareiškėjos motinos mirties sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas. Jau po motinos mirties pareiškėja baigė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo motinos vardu dokumentus ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu V. A. P. buvo atkurta nuosavybė į 1,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, kaip įpėdinei, buvo įteiktas šis sprendimas. Žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. P. įregistruota kaip naudotoja, bet neįregistruotos jos nuosavybės teisės. Pareiškėjos motinai V. A. P. nuosavybės teisių atkūrimui pamatuotu žemės sklypu visą laiką po jos mirties, kaip savu naudojosi ir iki šiol naudojasi pareiškėja, žemės reformą vykdančioje institucijoje mirusios motinos vardu baigė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, jai, kaip įpėdinei, buvo įteiktas sprendimas apie nuosavybės teisių atkūrimą. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį faktiniu valdymu priėmė palikimą, likusį po motinos V. A. P. mirties (duomenys neskelbtini), nes ji naudojosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu motinai pamatuotu žemės sklypu ir įgyvendino motinos turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Iš Joniškio rajono notarų biuro gautas liudijimas, kad mirus V. A. P. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto. Pareiškėja, būdama V. A. P. dukra, priskirtina pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m., 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti V. A. P. vaikai suinteresuoti asmenys K. Z., S. Z., A. Z., V. K. taip pat yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie po motinos mirties palikimo nepriėmė ir su pareiškėja sudarė taikos sutartį. Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys taikiai išsprendė turtinės teisės, likusios po motinos mirties, paveldėjimo klausimus, todėl byloje esant rašytiniams įrodymams apie tai, kad pareiškėja motinai nuosavybės teisių atkūrimui pamatuotu žemės sklypu po motinos mirties naudojosi kaip savu, baigė sutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir taip išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po motinos mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Šalių pasirašytos taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, šalims taikos sutarties sudarymo pasekmės yra žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Tenkintinas pareiškėjos prašymas grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio byloje. Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė, pateikdama pareiškimą, sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio pagal 2023 m. vasario 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 396 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovui gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos, jeigu šalys sudaro taikos sutartį. Todėl pareiškėjai grąžintina 40,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 290–292 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po motinos V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Patvirtinti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų 2023 m. liepos 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėja M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėja), ir suinteresuoti asmenys: S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Suinteresuoti asmenys) kartu vadinami Šalimis, atsižvelgdami į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4176-874/2023 nagrinėjamas Pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo po Šalių motinos V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), tikslu, į tai, kad po Šalių motinos V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu jai buvo atkurta nuosavybė į 1,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo žemės sklypu naudojasi ir į jį įgyti nuosavybės teises pretenduoja Pareiškėja, į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, nepaisant to, kad civilinis procesas pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktą, proceso metu kilęs ginčas gali būti sureguliuotas tarpusavio susitarimu (jei šis susitarimas nepažeidžia viešojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų) (LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010), į teismų praktiką analogiškose bylose (pvz. 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-996-721/2018), pasiekė susitarimo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-4176-874/2023 užbaigti taikiai ir sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) žemiau nurodytomis sąlygomis:

„1. Šalys prašo teismo nustatyti Pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji šešių mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po motinos V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Suinteresuoti asmenys patvirtina, kad Pareiškėja Šalių motinai V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui pamatuotu 1,7400 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), po motinos mirties (duomenys neskelbtini) naudojosi kaip savu, baigė sutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir taip išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė faktiniu valdymu.

3. Šalys susitaria, kad Pareiškėja per 10 kalendorinių dienų po jos nuosavybės teisių į 1,7400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre notaro išduoto paveldėjimo pagal įstatymą po motinos V. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), liudijimo pagrindu, sumoka Suinteresuotiems asmenims pinigines kompensacijas kiekvienam po 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų):

3.1. S. Z. į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini);

3.2. K. Z. – jo prašymu į S. Z. sąskaitą;

3.3. A. Z. į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini);

3.4. V. K. į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

4. Šalys pareiškia, kad šios Taikos sutarties sąlygos visiškai atitinka jų valią ir joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės.

5. Šalys susitaria, jog viena kitai neatlygina civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos lieka jas patyrusiai šaliai.

6. Šalys susitaria, jog išlaidas valstybei, susijusias su bylos nagrinėjimu, jei byloje tokios bus patirtos, atlygina Pareiškėja.

7. Šalys prašo teismo Pareiškėjai grąžinti 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalį (CPK 87 str. 2 d.).

8. Šalys prašo patvirtinti Taikos sutartį ir bylą užbaigti nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9. Taikos sutartis pasirašoma nuotoliniu būdu ir pateikiama į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-4176-874/2023.“

Grąžinti pareiškėjai M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai advokatės Daivos Balčiūnienės, 75 procentus, t. y. 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2023 m. vasario 27 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 396 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, civilinėje byloje Nr. e2YT-4176-874/2023 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.