Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, pareiškėjams I. G., R. S. ir jų atstovui advokatui Gintarui Griciui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. G., R. S., pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys I. G. ir R. S. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydami teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2017 m. birželio 29 d. miręs K. S. faktiškai pradėdamas valdyti buvo priėmęs 2009 m. birželio 1 d. mirusios A. A. S. palikimą, taip pat prašydami atnaujinti R. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą 2017 m. birželio 29 d. mirusio K. S. palikimui priimti.

Teismo posėdyje šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys taikiai susitarė dėl visų pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų reiškiamų reikalavimų ir prašo teismo ją patvirtinti bei civilinę bylą nutraukti. Šalys pareiškė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, A. S., I. G. ir R. S. taikiai išsprendė turto, likusio po K. S. ir Aldonos A. S. mirčių, paveldėjimo klausimus, todėl, byloje esant rašytiniams įrodymams apie tai, kad A. S. ir K. S. po mamos A. A.S. mirties rūpinosi mamos paliktu turtu – gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017 m. birželio 29 d., faktiškai pradėdami valdyti priėmė 2009 m. birželio 1 d. mirusios A.A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą. Šalių pasirašytos taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, šalims taikos sutarties sudarymo pasekmės yra žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismui pateikti duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėjo A. S. ir jo bei suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, R. S. ir I. G. mirusio brolio K. S. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkų, jie, kaip įpėdiniai, priėmė po palikėjos A. A. S. mirties jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kaip palikimą, kartu faktiškai pradėję jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, prižiūrėjo jį kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Taikos sutartimi suinteresuoti asmenys R. S. bei I. G. patvirtino taip pat, jog jie palikimo, atsiradusio po motinos mirties, nepriėmę ir nepretenduoja priimti ir būtent jų broliai A. S. ir K. S., po motinos A. A. S. mirties likę gyventi jai nuosavybės teisę priklausančiame name, faktiniu valdymu priėmė po jos mirties palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis ir jo brolis K. S., miręs 2017-06-29, po motinos A. A. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teisme.

Pareiškėjai pateikė prašymą grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, motyvuodami tuo, jog byloje sudaryta taikos sutartis. Ypatingąją teiseną reglamentuojančios nuostatos nenumato galimybės grąžinti dalies sumokėto žyminio mokesčio, tačiau CPK 3 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Remiantis šia nuostata ir CPK 87 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui A. S. grąžintina 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o suinteresuotam asmeniui I. G. grąžintina 57,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 290–292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bei 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjo A. S. ir suinteresuotų asmenų I. G. ir R. S. 2018 m. rugsėjo 26 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Mes, pareiškėjai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau visi vadinami „Šalimis“, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2YT-996-721/2018 šiomis sąlygomis sudarėme taikos sutartį:

1. Šalys susitaria ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. birželio 29 d. miręs K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami valdyti yra priėmę 2009 m. birželio 1 d. mirusios A. A. S., gim. 1933 m. kovo 28 d., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

2. A. S. įsipareigoja per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti I. G. ir R. S. pinigines kompensacijas kiekvienam po 900 € (devyni šimtai eurų 00 ct), kuriomis kompensuoja K. S. laidojimo išlaidas.

3. I. G. ir R. S., pasirašius šią taikos sutartį, atsisako paveldėjimo teisių į bet kokį kitą A. A. S. ir K. S. turtą.

4. Šalys susitaria, jog viena kitai neatlygina civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos lieka jas patyrusiai šaliai.

5. Šalys susitaria, jog išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) atlygina A. S..

6. Šalys prašo grąžinti 75 procentus jų šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis);

7. Šalys susitaria, jog, teismui patvirtinus šią taikos sutartį, yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir jos viena kitai nebeturi jokių reikalavimų ir įsipareigojimų kylančių iš civilinės bylos, dėl civilinėje byloje nagrinėjamų teisinių santykių ir faktinių aplinkybių, išskyrus aptartus taikos sutartyje.

8. Šalys pažymi, jog joms yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, nuostatos, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 294 str. 2 d. nuostata, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

9. Šalys pažymi, jog ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo, o priverstinai vykdytino dokumento galią įgyja nuo teismo nutarties patvirtinti šią sutartį įsiteisėjimo dienos;

10. Šalys pažymi, jog taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį, sukeliamas teises bei pareigas. Šalys pareiškia, jog ši taikos sutartis visiškai atitinka šalių valią bei tikruosius ketinimus ir prašo teismo šią sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

11. Sutartis surašyta 4 egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai ir vienas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.“

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017 m. birželio 29 d., faktiškai pradėdami valdyti priėmė 2009 m. birželio 1 d. mirusios Aldonos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą: 0,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Grąžinti pareiškėjui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti A. S. ir I. G., jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.