Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.40 val., Kaune, Veiverių gatvėje, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti neatjungęs nuo automobilio dujų užpylimo žarnos ir ją nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantui skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi sankcija už apelianto padarytą pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. atsakomybę sunkina pakartotinai per metus padaryti tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. G. praeityje yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta (b. l. 15-18), kas ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nepasiekė joms keliamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. skirta administracinės nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui – atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su neigiamomis pasekmėmis, kilsiančiomis dėl skirtos administracinės nuobaudos vykdymo, nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Iš byloje esančių domenų matyti, kad asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, pats iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, todėl tai laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ją įvertinus anksčiau minėtų aplinkybių kontekste, spręstina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui skirtą nuobaudą.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, keisti ar naikinti teismo nutartį ar Institucijos Nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.