Utenos apylinkės teismo sprendimas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovė UAB „Šeili“ ir R. B. 2024 m. gegužės 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1000 Eur dydžio vartojimo kreditą 25 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 50 Eur dydžio vienkartinį administracinį mokestį iki kredito išmokėjimo bei mokėti fiksuotas metines palūkanas, kurių metinė norma 27,94 proc. pagal mokėjimų grafiką iki 2026 m. birželio 1 d. sutarties specialiosiose ir bendrosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.1, 4.2.2, 7.1 p.). Prie ieškinio pateiktame 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimų grafike esančiais duomenimis patvirtinama, kad ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pervedė atsakovui susitartą 1000 Eur dydžio kredito sumą. Ieškovė 2025 kovo 2 d. elektroniniu laišku ir registruotu laišku informavo atsakovą apie esminį sutarties pažeidimą, pranešdama, kad atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nemoka įmokų, ir nustatė atsakovui keturiolikos dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Atsakovas iki nurodyto termino mokėjimų neatliko, todėl ieškovė 2024 m. kovo 22 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą. sutartis laikoma nutraukta 2025 m. kovo 22 d.

Nustatyta, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutartinių teisinių santykių. LR CK 6.886 str. 1 d. įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal LR CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorė suteikė atsakovui susitarto dydžio kreditą. CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kreditorė ir atsakovas vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad vartojimo kredito sutartis gali būti kreditorės vienašališkai nutraukta, kai atsakovas laiku nemoka įmokų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas ir pradelstas mokėjimas nebuvo atliktas per dvi savaites nuo papildomo rašytinio pranešimo (sutarties bendrųjų sąlygų 10.7 p.). Nustatyta, kad ieškovė šalių sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė 2025 m. kovo 22 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sumokėjo tik 50 Eur administravimo mokesčio, kitų susitartų įmokų nemokėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur negrąžinto kredito, 228,95 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 31,13 Eur negautų pajamų po sutarties nutraukimo ir 31,98 Eur delspinigių. CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs kreditą ir sumokėjęs palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1000 Eur negrąžinto kredito ir 228,95 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2025 m. kovo 22 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 31,13 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. kovo 22 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 1 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nustatyta, kad kreditorė ir atsakovas buvo susitarę dėl sumos, kurią pradinė kreditorė būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė, suteikusi atsakovui paskolą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų sumą, tačiau, ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus vartojimo kredito sutartį, ieškovė iki šiol negavo iš atsakovo nei visų paskolintų pinigų, nei susitartų pelno palūkanų, todėl daroma išvada, kad, negavusi sutartyje numatytų pajamų, pasireiškiančių negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, ieškovė patyrė nuostolių. Vartojimo kredito sutartis nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų dėl sutarties įvykdymo, todėl yra pagrindo taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas – 31,13 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 31,98 Eur delspinigių, apskaičiuotų taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą, už kiekvieną nesumokėtą mėnesinę įmoką iki sutarties nutraukimo. Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal LR CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2, 8.10 p. ir specialiųjų sąlygų (2.7 p.) susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėjimo. Atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, nevykdė pareigos laiku mokėti įmokas, apie skolos nemokėjimo priežastis kreditorei nepranešė, nesiėmė veiksmų, kad skola būtų grąžinta arba mokėjimas būtų atidėtas vėlesniam terminui, prašomų priteisti netesybų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyto netesybų, mokamų pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, maksimalaus dydžio (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną) ir skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius nelaikytinas neadekvačia sankcija atsakovui (vartotojui).