Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1793-467/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2S-1793-467/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19461-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, „nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus ieškovo politinio persekiojimo ir šantažo suėmimo tikslu“
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1793-467/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19461-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1.; 106.4.; 106.8.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. K. bei Kauno apygardos teismui ir teisėjui J. K. dėl 1150 000 Lt žalos atlyginimo bei pripažinimo, kad atsakovai „nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus ieškovo politinio persekiojimo ir šantažo suėmimo tikslu“, atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2014 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovai Kauno apygardos teismas ir teisėjas J. K. bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir teisėja J. K. „nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus ieškovo politinio persekiojimo ir šantažo suėmimo tikslu“ bei priteisti ieškovui 1150 000 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos Respublikos už ieškovo teisių pažeidimą ir suvaržymą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti jį pagal teismingumo taisykles Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas prašo priteisti 650 000 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieškinys pagal rūšinio teismingumo taisykles neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė ieškovui, jog civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi netinkamai taikytos procesinės teisės normos. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5763-590/2012 nustatė, jog toks ieškovo ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to ieškovo reikalavimai jau buvo priimti ir nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2779-294/2014, tačiau bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas ir ieškinys nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškinio, kuriame prašoma pripažinti suklastotų duomenų naudojimo faktą bei priteisti žalos atlyginimą, priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir dėl to, nepagrįstai konstatavęs rūšinio teismingumo pažeidimą, atsisakė jį priimti.

Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti žalą dėl jo teisių pažeidimo, nagrinėjant baudžiamąja bylą Kaišiadorių rajono apylinkės bei Kauno apygardos teismuose. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas nurodė, kad jo reikalavimas iš esmės yra dėl patirtos žalos atlyginimo, trukdant ir sukeliant nepatogumus realizuoti savo teises ir tinkamai ginti interesus teisme bei neteisėto teismo procesinių sprendimų paviešinimo. Dėl to apeliantas prašė priteisti 1 150 000 Lt atlyginimą, kurį, anot jo, sudaro 650 000 Lt turtinė ir 500 000 Lt neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą dėl 650 000 Lt turtinės žalos priteisimo traktavo, kaip neteismingą apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.) ir šiuo pagrindu ieškinį visoje apimtyje atsisakė priimti.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama Civilinio proceso kodekso bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t.y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir faktinį ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Taigi įstatyme nustatyta ieškovui, nagrinėjamu atveju – apeliantui A. B. pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. B. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, aukščiai aptartų ieškinio elementų, kurie reikšmingi sprendžiant ir ieškinio teismingumo klausimą, išsamiai neanalizavo, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė formaliai, nors ieškovas konkrečiu atveju nebuvo pakankamai tiksliai suformulavęs ieškinio dalyko bei neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t.y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl 650 000 Lt turtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nėra nuorodų į materialinę tokio reikalavimo išraišką, dėl ko žala dėl teisės dalyvauti teisminiame procese suvaržymo galėtų būti laikoma turtine. Nors prašoma priteisti žalos suma ir yra išskaidoma į turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neįvardijama, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius apelianto jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti. Nenurodoma, kokiais įrodymais bus grindžiamas turtinės žalos dydis. Aptartų reikalavimų tikslus indentifikavimas pirmosios instancijos teismui buvo aktualus sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą (CPK 27 str. 1 p.). Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. B. ieškinio reikalavimą laikyti reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į aptartus ieškinio turinio trūkumus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad, pateikiant ieškinį apylinkės teisme, buvo nesilaikyta civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklių. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Alma Urbanavičienė