Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-708 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ pakeitimo“, kuriais pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundo padavimo metu pareiškėjas ėjo Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigas krovinių poste “Savanoriai”.

2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių posto „Savanoriai“ viršininkė J. R. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl posto vyresniojo inspektoriaus R. P. aplaidaus darbo“ (b. l. 55–56).

2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Departamento Imuniteto tarnybai (b. l. 52–53).

2019 m. gegužės 24 d. Departamento Imuniteto tarnyba Departamento generaliniam direktoriui surašė tarnybinį pranešimą Nr. 6BE-902 „Dėl atlikto informacijos dėl galimai neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų tikslinimo“ (b. l. 49–51), kuriame pasiūlė surinktą medžiagą perduoti Departamento Personalo skyriui tam, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl R. P..

2019 m. birželio 3 d. Departamento direktorius įsakymu Nr. 1B-509 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarė komisiją ištirti Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus R. P., atliekančio pareigas Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“, galimam tarnybiniam nusižengimui (toliau – ir Komisija) (b. l. 41).

2019 m. birželio 20 d. Komisijos pirmininkas pranešimu Nr. 7B-2116 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pranešė pareiškėjui, kad yra duomenų apie jo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė tris epizodus (vienas iš jų 2019 m. balandžio 24 d. eksporto deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 patikrinimas), galimai pažeistus teisės aktus ir prašė pateikti pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 43–44). Pareiškėjui šis pranešimas įteiktas 2019 m. birželio 21 d. (b. l. 46).

2019 m. birželio 20 d. Komisijos pirmininkas pranešimu Nr. 7B-2119 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ prašė pratęsti terminą tarnybiniam patikrinimui atlikti 30 dienų. Nurodė, kad Komisijai kilo papildomų klausimų, todėl būtina užsiklausti Departamento Muitinės procedūrų skyrių, MISC dėl informacijos pateikimo, gauti pareiškėjo paaiškinimus. Nurodyta, kad Komisijos nariai ar keli iš jų atostogaus nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (b. l. 42).

Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant, ar skundžiamais Įsakymais paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 31 d.) 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Etikos kodekso (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 12 d.) 7.8.2 papunkčio, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, Pareigybės aprašymo 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 papunkčių reikalavimų pažeidimą.

Statuto 21 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus (1 punktas); laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (5 punktas); atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose (6 punktas).

Etikos kodekso 7.8.2 papunktis nustato, kad muitinės darbuotojų veikla grindžiama pavyzdingumo ir profesionalumo principu. Vadovaudamasis šiuo principu, muitinės darbuotojas privalo deramai, laiku ir kompetentingai atlikti savo funkcijas siekiant aukščiausios kokybės veiklos rezultatų.

Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktas nustato, kad muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus.

Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktas nustatė, kad muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti rizikos profiliuose nurodytus tikrinimus pagal nurodytus tikrinimo būdus ir tikrinimo instrukcijas, nepriklausomai nuo to, kokia forma tie nurodymai pateikiami (parodomi RIKS, NAS ekranuose, pateikiami popierine profilio forma, perduodami SMS žinute ar kitaip).

Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas nustato, kad posto pareigūnai, dirbantys šiame etape (muitinės formalumai su prekėmis (trečias etapas), yra atsakingi už tinkamą pateiktų muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų ir prekių muitinį tikrinimą bei įforminimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus bei faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui 2019 m. balandžio 23 d. suformuluotas nurodymas, kurio jis neįvykdė dirbdamas 2019 m. balandžio 24 d., buvo teisėtas. Kaip nurodo Departamentas, byloje nėra ginčo, kad prekes galima išgabenti su kita transporto priemone. Dėl to teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjo pareiga buvo užfiksuoti faktinę situaciją ir įkelti įrodymus (nuotraukas) į sistemą. Analogiški nurodymai, anot pareiškėjo paaiškinimų skunde, buvo duoti kitų nurodymų atvejais ir juos pareiškėjas įvykdė.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo įvykių dieną buvo didelis darbo krūvis (tą dieną pareiškėjas buvo paskirtas dirbti 2 darbo etapuose ir atliko 15 prekių fizinių tikrinimų). Nagrinėjamoje byloje teismas pažymi, kad esant per dideliam darbo krūviui pareiškėjas turi imtis konkrečių aktyvių veiksmų problemai spręsti (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, su kuriomis susiduria, prašyti jas spręsti), o ne tiesiog atlikti pareigas, nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl didelio darbo krūvio ir pan. Taigi, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl didelio darbo krūvio, nes tai nėra pateisinama priežastis nevykdyti ar netinkamai vykdyti deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 muitinį tikrinimą.

Teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas pažeidė Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą, nes, 2019 m. balandžio 24 d. atlikdamas deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 muitinį tikrinimą, nevykdė nurodytų tikrinimo būdų ir tikrinimo instrukcijų, užfiksuotų RIKS („Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“). Pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, nes 2019 m. balandžio 24 d. deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam eksporto deklaracijoje MRN 19LTVC0100EK135510 transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių, o posto pareigūnai, dirbantys šiame etape (muitinės formalumai su prekėmis (trečias etapas), yra atsakingi už tinkamą pateiktų muitinės deklaracijų, dokumentų duomenų ir prekių muitinį tikrinimą bei įforminimą. Pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7.8.2 papunktį, nes 2019 m. balandžio 24 d. atlikdamas deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 muitinį tikrinimą nekompetentingai atliko savo funkcijas, t. y. nevykdė RIKS nurodymų, nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam eksporto deklaracijoje MRN 19LTVC0100EK135510 transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, nes atliko RIKS nurodytą tikrinimą, tik netinkamai. Atsakomybė už netinkamą tikrinimo atlikimą nustatyta kitose teisės normose. Taigi, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktas nepažeistas – pareiškėjas pagal RIKS nurodymus atliko deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 muitinį tikrinimą. Taip pat pareiškėjas nepažeidė Pareigybės aprašymo 5.3 papunkčio: byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas netaikė importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų, nevykdė kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos. Nei Išvadoje, nei Įsakyme 1, nei Įsakyme 2, nei atsiliepime į skundą nėra konkrečiai nurodyta, kada pareiškėjas atliko tokią veiką ir kaip atliko tokią veiką. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.6 papunktį: Išvadoje ir Įsakyme 1 bei Įsakyme 2 skirti tarnybinę nuobaudą nėra nurodyta, kad pareiškėjas nesurašė teisės aktų nustatyta tvarka administracinio teisės pažeidimo protokolo ir už tai yra traukiamas atsakomybėn. Priešingai – byloje yra pateikta informacija, kad ginčo atveju administracinio nusižengimo protokolas nebuvo niekada surašytas. Tokį sprendimą priėmė posto viršininkė V. R..

Taigi, pareiškėjas pažeidė Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, Etikos kodekso 7.8.2 papunktį. Taip pat pareiškėjas pažeidė blanketines teisės normas: Statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.21 papunkčius. Kitų pareiškėjui inkriminuotų teisės normų pažeidimas šalinamas. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas pabrėžia, kad nustatė pareiškėjo neteisėtą veiką ir vertina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo esmę, o ne tai, kiek teisės normų (trys, penkios ar pan.) šia neteisėta veika buvo pažeistos.

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo kaltės. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nurodoma, kaip jis pasireiškė (Išvados 8 lapas), ir Įsakyme 1 nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo (1 punkto 3 pastraipa). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo kaltės forma yra neatsargumas. Pareiškėjas ir pats skunde teismui nurodė, kad pamiršo įkelti transporto priemonės nuotraukas į RIKS sistemą. Pareiškėjas nepažymėjo nustatytų neatitikimų (nesutapo deklaracijoje nurodyta ir realiai buvusi transporto priemonė), nors pagal savo darbo patirtį, einamas pareigas, veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę, numatyti galimas žalingas pasekmes ir jų kilimo riziką.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, kurios pagal Teisės aktų registro duomenis yra galiojantis teisės aktas. Departamentas teigia, kad tiriant tarnybinį nusižengimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą buvo vadovaujamasi Aprašu, o Taisyklės neaktualios.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vadovaujasi Aprašu. Pažymėtina nuo 2019 m. vasario 13 d. įsigaliojus Statutui buvo pakeistas teisinis reguliavimas. Pareigūnai, kurie iki Statuto įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose (tarp jų ir Lietuvos Respublikos muitinėje), laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Tokia išvada darytina sistemiškai išanalizavus teisės aktus ir juos lydinčius travaux preparatoires (parengiamuosius darbus): 2018 m. sausio 18 d. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų, 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1381, 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-1389 ir kt. Pažymėtina, kad visi minėti teisės aktai yra skelbiami viešai ir pareiškėjas su jais galėjo susipažinti. Be to, Lietuvos Respublikos muitinės departamento internetiniame puslapyje https://www.lrmuitine.lt/web/guest/891 2018 m. spalio 23 d. buvo skelbta apie pokyčius muitinės pareigūnams (įskaitant teisinio reglamentavimo pokyčius).

Pažymėtina, jog Taisyklės priimtos vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 42 straipsnio 2 dalimi (Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas negalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Taigi, taisyklės neteko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jos buvo priimtos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tą patį teisinį santykį tuo pat metu skirtingai reglamentuoja dviejų teisės aktų normos. Teisine prasme tokia situacija vadinama kolizija. Teisės doktrinoje teisės kolizija apibūdinama kaip neatsakingos teisėkūros rezultatas, kuris gali atsirasti, pavyzdžiui galiojančio teisės akto normų nesuderinus su vėliau priimtu įstatymu (A. Andruškevičius, Administracinė teisė, Vilnius, 2008; 336 p.). Teisės normų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas). Tokios praktikos laikytasi ir LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-702-492/2015; LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-182/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 m.).

Taigi, apibendrinant teismas neigiamai vertina situaciją, kad Taisyklės vis dar galioja ir sukuria teisinės kolizijos situaciją. Tačiau teismas dėl aukščiau nurodytų priežasčių ją sprendžia Aprašo naudai ir juo vadovaujasi nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai buvo praleisti, todėl jam skirta tarnybinė nuobauda turi būti panaikinta ir dėl esminių procedūrinių pažeidimų.

Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad sprendime pratęsti terminą nėra nurodytos priežastys, o pratęsti galima tik dėl svarbių priežasčių. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta, nes sprendimas pratęsti priimtas rezoliucijos forma ant prašymo pratęsti terminą. O prašyme pratęsti terminą priežastys nurodytos – Komisijai kilo papildomų klausimų, todėl siekiant objektyviai atlikti tarnybinį patikrinimą reikia daugiau laiko, užklausti Departamento Muitinės procedūrų skyrių, MISC, gauti pareiškėjo paaiškinimą, taip pat atsižvelgta į Komisijos primininko atostogas. Taigi rezoliucija ant Prašymo pratęsti reiškia, kad pritariama nurodytoms priežastims. Tai reiškia, kad sprendimas pratęsti terminą buvo motyvuotas.

Teismas išanalizavo priežastis, kurios lėmė Prašymą pratęsti terminą ir sprendimą jį pratęsti (Komisijai kilo papildomų klausimų, todėl siekiant objektyviai atlikti tarnybinį patikrinimą reikia daugiau laiko, užklausti Departamento Muitinės procedūrų skyrių, MISC, gauti pareiškėjo paaiškinimą, taip pat atsižvelgta į Komisijos primininko atostogas) ir kai kurias iš jų pripažįsta svarbiomis. Pirma, Komisija aktyviai rinko įrodymus, aiškinosi įvykio aplinkybes, užsiklausė Departamento Muitinės procedūrų skyrių, MISC, todėl šios priežastys yra pateisinamos termino pratęsimo prasme. Tarnybinis patikrinimas turi būti atliktas išsamiai ir gilinantis į įvykio aplinkybes. Antra, teismas neigiamai vertina aplinkybę, kad Komisija nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 20 d. nesikreipė į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo. Taip pat teismas neigiamai vertina atostogas kaip priežastį pratęsti terminą, ypač kai byloje nustatyta, kad viena Komisijos narė Išvados nepasirašė, nes atostogavo. Šių priežasčių teismas nepripažįsta svarbiomis.

Teismas pažymi, kad Aprašas nenustato pareigos informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą šiuo klausimu ir negavęs atsakymo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir į pareiškėjo elgesį daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Apibendrinant teismas išanalizavo termino pratęsimo priežastis ir aplinkybes, nustatė, kad terminas pratęstas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Aprašo 1 punktas nustato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas atmeta kaip nagrinėjamai bylai nereikšmingus pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1B-509 turinio, kad pareiškėjui nepranešta, kokiais teisės aktais tarnybinį tikrinimą atlikusi komisija vadovavosi pradėdama ir atlikdama tarnybinį patikrinimą. 2019 m. birželio 20 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 7B-2116 (b. l. 43) yra nurodyta, kad pagal Departamento direktoriaus įsakymą Nr. 1B-509 yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, Pranešimą pasirašė Komisijos pirmininkas Ž. B.. Pareiškėjas nenurodė teismui ir nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į Departamentą, siekdamas išsiaiškinti Komisijos sudėtį. Be to, atsakovas nurodė, kad minėtas įsakymas buvo pasiekiamas pareiškėjui (kaip ir kitiems pareigūnams) vidinėje svetainėje. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015). Pareiškėjui Pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyti teisės aktai, kuriuos jis galimai pažeidė. Būtent šiais teisės aktais vadovavosi Komisija, tirdama, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą. Departamento direktoriaus įsakyme Nr. 1B-509 nurodyta, kad Komisija sudaromas, vadovaujantis Statuto, Aprašo nuostatomis.

Pareiškėjas teismui nenurodė šio argumento, tačiau teismas būdamas aktyvus, nagrinėdamas bylą nustatė, kad Išvadą pasirašė tik du Komisijos nariai iš trijų. Komisijos narys V. D. Išvados priėmimo dieną atostogavo. Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pratęstas dėl Komisijos pirmininko atostogų, tačiau pasirašant Išvadą vienas narys vis tiek atostogavo. Tačiau pagal LVAT praktiką ta aplinkybė, kad V. D.. nepasirašė Išvados, nes tuo metu atostogavo, nesudaro pagrindo teigti, jog Komisija darbą atliko netinkamai, šališkai ar pan. Išvadą pasirašė du kiti komisijos nariai, Išvadoje aptarti visi tarnybinio nusižengimo tyrimui ir jo nustatymui reikšmingi aspektai. LVAT pabrėžia, kad valstybės tarnautojo teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu nėra savitikslės, jų paskirtis yra užtikrinti tyrimo visapusiškumą ir objektyvumą, o valstybės tarnautojas tokiomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Kiekvienas tariamas, formalaus pobūdžio procedūros trūkumas neturi būti visais atvejais vertinamas kaip esminis asmens teisių ribojimas, kartu pagrindžiantis ir parengtos Išvados neteisėtumą (LVAT 2018 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Taigi teismas konstatuoja šią aplinkybę – kad Išvadą pasirašė du nariai, tačiau šio tarnybinio nusižengimo procedūros trūkumo nepripažįsta esminiu, kuris iš esmės pažeidė pareiškėjo teises (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo vardas, tačiau teismas tai laiko techninio pobūdžio klaida. Pareiškėjas žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teikė paaiškinimus, Komisija Išvadoje pasisakė būtent dėl pareiškėjo, Įsakyme 1, nors ir klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas, teisingai nurodyta jo pavardė, taip pat detaliai apibūdinta būtent pareiškėjo situacija (data, laikas, aplinkybės, veika, pareiškėjo pareigų atlikimo vieta – Vilniaus krovinių postas „Savanoriai“, pareigos – vyresnysis inspektorius). Pažymėtina, kad techninė klaida buvo ištaisyta ir priimtas Įsakymas 2 su teisingu pareiškėjo vardu.

Byloje yra įrodymų, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas su Išvada susipažino (b. l. 40). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ypatumas yra tas, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme buvo klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas, todėl Įsakymas 1 buvo pataisytas 2019 m. rugpjūčio 12 d. priimant Įsakymą 2. Taigi pareiškėjas buvo supažindintas su Išvada ir abiem Įsakymais per 5 darbo dienas nuo Įsakymo 2 priėmimo. Teismas pažymi, kad remdamasis, pareiškėjo paaiškinimais („jei nebūčiau pastebėjęs, nuobauda realiai skirta ir galiotų R. P.“) (b. l. 103), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, priešingai nei jis nurodo teismui, apie Įsakymą 1 ir Išvadą žinojo ir su Įsakymu 1 susipažino iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.,

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

Statute nustatyta, už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams Departamento direktorius, gali skirti vieną iš šių nuobaudų: 1) pastabą, 2) papeikimą, 3) griežtą papeikimą, 4) perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas, 5) atleidimą iš vidaus tarnybos (39 straipsnio 2 dalis).

Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Proporcingumas (kaip bendrasis teisės principas) yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-5486-556/2019).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta pastaba – švelniausia tarnybinė nuobauda pastaba.

Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Dėl pasekmių atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad neigiamų padarinių nekilo. Taigi pareiškėjas teisus nurodydamas, kad padarinių nekilo, priežastinio ryšio nėra, tačiau neteisus, teigdamas, kad tai eliminuoja jo tarnybinę atsakomybę. Teismas pabrėžia, kad neigiamų pasekmių nebuvimas yra aplinkybė, į kurią atsižvelgia teismas spręsdamas dėl drausminės nuobaudos proporcingumo padarytam tarnybiniam nusižengimui. Taip pat teismas pabrėžia, kad, nors neigiamų padarinių nekilo (vadovaujantys pareigūnai ginčo deklaracijos neišleido, paskyrė papildomus tikrinimo būdus), tačiau kilo neigiamų pasekmių grėsmė ir jų išvengta buvo ne dėl pareiškėjo, o dėl kitų pareigūnų veiksmų, kurie užkirto kelią neigiamoms pasekmėms. Taip pat byloje yra duomenų, kad Departamentas gavo žodinį skundą dėl neįformintos deklaracijos.

Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes (nevykdė nurodytų tikrinimo būdų ir tikrinimo instrukcijų, užfiksuotų RIKS, nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam eksporto deklaracijoje MRN 19LTVC0100EK135510 transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių) ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes, tarnybinio nusižengimo objekto (muitinės procedūrų tinkamas atlikimas) reikšmę ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei ankstesnį ir ilgametį pareiškėjo darbą (galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjimą, Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirbtus daugiau nei 28 metus), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiami Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.