Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. G., atsakovės atstovei A. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ADB Compensa Vienna Insurance Group (toliau – Ieškovas) įvykio metu buvo apdraudęs minėtą butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu Ieškovui, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500,00 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.84 str. 1 d. reguliuoja, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

UAB „Mano būstas Kaunas“ (toliau – Atsakovas) draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi 2022-05-03 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1594, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už Daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą.

Aplietas butas yra mansardoje, virš jo nėra kitų butų, iš kurių galėjo pratekėti vanduo, taigi vienintelis vandens išsiliejimo šaltinis yra bendrojo naudojimo objektas – išorinės Daugiabučio namo konstrukcijos.

Atsakovui netinkamai vykdant Daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis, tad draudikas turi teisę reikalauti išmokėtos 500 Eur išmokos grąžinimo subrogacijos tvarka.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, Teismo prašo:

priteisti iš Atsakovo 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad už statinių trūkumų padarytą žalą savininkas atlygina be kaltės. Byloje yra duomenys, kad namo šiferio danga susidėvėjusi, matomos vandens prabėgimo žymės, tad namo administratorius turėjo stogo danga pasirūpinti. Atliekant nuostolio apskaičiavimą, ekspertas vertino žalą iš nuotraukų ir bendraudamas su draudėja. Žalos aktas nebuvo surašytas. Į vietą nuvykta nebuvo. Aplieta patalpa plane pažymėta „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. UAB Mano Būstas Kaunas yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, veikianti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Nurodoma, kad butas buvo užlietas 2024-06-22, tačiau nurodomu laikotarpiu nebuvo gauta jokių registracijų, susijusių su bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimu ir atsakovės įgalioti asmenys jokių avarijos šalinimo ar remonto darbų neatliko.

Ieškinyje yra deklaratyviai nurodoma, kad butas aplietas dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, tačiau ieškovė byloje nėra pateikusi kvalifikuotų specialistų apžiūros akto, kuriame būti pateiktas situacijos vertinimas bei avarijos priežastis. Byloje pateikto vaizdo įrašo apie lašantį vandenį neįmanoma niekaip identifikuoti, jame nėra atvaizduoti jo padarymo data, laikas bei vieta. Patikrinus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad nėra galimybės patikrinti įrašo metaduomenų.

Kadangi byloje nėra tiksliai nurodoma inžinerinė sistema, kuri galimai galėjo padaryti žalą, priežastis dėl ko atsirado galima žala, o atsakovei nurodomu laikotarpiu nebuvo pranešta apie jokius bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos gedimus, atsakovė negali pilnai ir tinkamai išdėstyti savo pozicijos dėl keliamo reikalavimo bei pateikti susijusios dokumentacijos.

Byloje yra pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu, tačiau atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog profesionalus draudikas, prieš sudarymas draudimo sutartį, privalo apžiūrėti, užfiksuoti ir įvertinti draudžiamą turtą. Kitaip tariant, turi gebėti įrodyti, jog prieš sudarant draudimo sutartį įvertino draudžiamo turto būklę, kitu atveju, toks draudikas prisiima riziką dėl apgadinimų įrodinėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2980-643/2021).

Ieškovas yra profesionalus draudimo santykių dalyvis, kuriam keliami gerokai didesni atidumo, rūpestingumo standartai, todėl prieš sudarydamas draudimo sutartį, turi imtis visų priemonių, jog atsiradus žalai, būtų galimybės įsitikinti ar yra priežastinis ryšis tarp įvykusio draudiminio įvykio bei sugadinimų apimtis. Atsakovės vertinimu, ieškovė turėtų gebėti įrodyti šias aplinkybes ir įrodinėjimo naštos neperkelti atsakovei kaip namo administratorei (CPK 178 str.).

Byloje pateikiamas nuostolio apskaičiavimas, tačiau iš jo neįmanoma identifikuoti, kaip jis yra susijęs su aptariamu įvykiu. Minėtame dokumente nenurodoma sudarymo data, adresas, todėl laikytina, kad apskaičiavimas visiškai nepagrįstas.

Vertinant pateiktą nuostolio paskaičiavimą matyti, kad vertinant nusidėvėjimą nurodomas 4 metų terminas, tačiau atsakovė mano, kad šis terminas yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra niekur nurodoma buto remonto data. Vieninteliai duomenys leidžiantys vertinti nusidėvėjimo apimtis nurodyti Gyventojų turto draudimo liudijime prie draudimo objekto: draudimo sąlygos “Butas/Patalpa – Butas: konstrukcija – Mūras, statybos metai – 1930, rekonstrukcijos metai -2016, plotas -42.10 m² , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)”.

Ieškovė nurodo, kad nusidėvėjimo vidutinė vertė per metus yra 1,5 proc. bei skaičiuoja nusidėvėjimą 4 metų, taikant koeficientą 6. Vertinant visą bylos medžiagą, turėtų būti skaičiuojamas 8 metų laikotarpis.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė savo ieškinio reikalavimų, kas sudaro kliūtis atsakovei pilnai išanalizuoti pateikto reikalavimo pagrįstumą bei pateikti pilną poziciją dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos atsakovės atžvilgiu.

Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė Gyventojų turto draudimo liudijimą ( serija, Nr., metai : (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad draudėja L. K. su draudiku ADB „Commpensa Vienna Insurance Group“ sudarė draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2024-03-28 iki 2025-03-27, draudimo objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad apdraustas butas 2024 m. birželio 22 d. buvo aplietas dėl nesandarių išorinių konstrukcijų ( stogo ), tad pagal virš minėtą sutartį, L. K. buvo išmokėta 500,00 Eur draudimo išmoka. UAB „Mano būstas Kaunas“ tuo metu buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, tačiau ją netinkamai vykdant, įvyko draudžiamasis įvykis, tad, ieškovo manymu, pagal CK 6.263 str. ir 6.1015 str. nuostatas, atsakovas turi atlyginti ieškovui jo patirtą žalą.

CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Ieškovas atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ atsakomybę kildina iš to, kad ginčo buto apliejimo metu, bendrovė buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi 2022-05-03 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1594, tad buvo atsakinga už Daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą.

Pagal CK 6.1015 str. 2 d. nuostatą, subrogaciniam reikalavimui taikomos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis.

Draudikui išmokėjus draudimo išmoką ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko atsiranda deliktiniai teisiniai santykiai, tad būtina nustatyti CK 6.246 – 6.2049 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus ( veikimas arba neveikimas ), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo ) ir kilusių padarinių ( žalos).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Kaunas“ daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore ieškovo nurodomo draudžiamojo įvykio metu ( 2024-06-22 ).

Buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo faktui įrodyti, ieškovė su ieškiniu pateikė dvi fotonuotraukas ir buto plano kopiją, bei vaizdo įrašą.

Fotonuotraukose užfiksuota patalpos kampas. Pagal lubų nuolydį akivaizdu, kad patalpa yra mansardoje. Ieškinyje ieškovė nebuvo nurodžiusi, kurios buto patalpos dalis nuotraukose pavaizduota, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad ši patalpa plane pažymėta indeksu „ (duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad yra apsilupę lubos, sienos. Vaizdo įraše užfiksuota, kad nuo lubų laša vanduo.

Atsakovei pareiškus, kad iš fotonuotraukų nematyti, kad tai būtent buto (duomenys neskelbtini) vaizdas, ieškovė pateikė papildomus įrodymus – L. K. ieškovės atstovei atsiųstas jos susirašinėjimo per Message su asmeniu, nurodytu „J.“, fotonuotraukas. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, L. K. įvykio metu buvo butą išnuomojusi kitam asmeniui – J..

Iš pateiktų pastarųjų fotonuotraukų matyti, kas pirmas pranešimas „Labas vakaras, per šį smarkų lietų gavom vandens į butą“ su vaizdo įrašu buvo išsiųstas 2024 m. birželio 22 d., 23.17 val. Birželio 24 d. buvo atsiųsta fotonuotrauka, kurioje užfiksuota sienos, lubų pažeidimai.

Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad fotonuotraukose yra užfiksuota L. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpa.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ( CK 6.249 str. 1 d. ). Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad tokią žalą patyrė.

Iš 2024-07-01 SEB mokėjimo nurodymo Nr. CL2437735 patvirtinimo matyti, kad Compensa Vienna Insurance Group ADB L. K. išmokėjo 500,00 Eur draudimo išmoką, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Ieškovė teismui pateikė Nuostolių apskaičiavimą, kuriame nurodytas žalos numeris: (duomenys neskelbtini). Paskaičiuota žala – 500,24 Eur.

Kaip minėta, draudikui pateiktose nuotraukose, vaizdo įraše matomas tik vienas patalpos kampas. Iš nuotraukų galima spręsti, kad patalpos siena tinkuota ir nudažyta. Matyti atšokę dažai. Nuo lubų dalies taip pat yra atšokę dažai, tačiau kokia medžiaga yra po dažų danga, duomenų byloje nėra.

Nuostolių apskaičiavime nurodyta – „Atskirų vietų gipso kartono plokščių keitimas. Kiekis -2, nuostolio suma 70 Eur“. Taip pat yra įrašyta „Šviestuvų permontavimas. Kiekis – 1, kaina- 7 Eur“, tačiau pateiktose fotonuotraukose nematyti nė vieno šviestuvo. Grafoje „Sienų perdažymas + medis“ nurodytas kiekis -7, kaina 91 Eur, tačiau taip pat nėra jokių duomenų, koks sienos plotas sugadintas ir reikalingas remonto. Dėl kitų išvardintų išlaidų ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jos realiai buvo patirtos.

Kaip nurodė ieškovės atstovė, nuostolius ekspertas vertino iš nuotraukų ir bendravimo su draudėja. Buto neapžiūrėjo.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas ( 98 str. 2 d. ) draudiką įpareigoja tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Teisę išmokėti draudimo išmoką draudikas turi tik įsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo ( draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 p. ).

Kaip matyti iš išdėstyto, ieškovė nesiėmė veiksmų, kad įvykio aplinkybės būtų ištirtos objektyviai ir visapusiškai, t. y. neapžiūrėjo buto ir nefiksavo jo apgadinimų, pati nevertino, kokie remonto darbai turėtų būti atliekami ir pan., o paprasčiausiai apsiribojo buto savininkės pateikta informacija, pateiktomis nuotraukomis.

Ieškovės įsitikinimu, apdraustas butas yra mansardoje, tad galėjo būti aplieta tik esant nesandariam stogui.

UAB „Mano Būstas Kaunas“ Statinio apžiūros akte, 2024 m. gegužės 30 d., Nr. Nem30-20, yra nurodyta, kad atlikta periodinė ( sezoninė ) apžiūra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad asbestinio šiferio lakštų stogo danga susidėvėjusi, stogo lakštai yra suskeldėję ir pasislinkę. Ant medinių stogo konstrukcijų matosi vandens pabėgimo žymės.

Iš šio aprašymo nėra aišku, ar susidėvėjusi stogo danga virš viso statinio, tuo pačiu ir virš ginčo buto. Akte nėra nurodyta, kad stogo danga avarinės būklės.

Iš minėto akto priedo – fotonuotraukų, matyti, kad namo stoge yra įrengta keletas stoglangių. Ar ginčo patalpa turi stoglangį, jei taip, tai ar jis sandarus, duomenų byloje nėra, tad kategoriškos išvados, kad tik dėl stogo susidėvėjimo galėjo vanduo patekti į ginčo būtą, daryti negalima.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad buto savininkė nei 2024-06-30, nei vėliau dėl stogo virš jos buto nesandarumo į UAB „Mano būstas Kaunas“, vykdančią namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, nesikreipė ( Pranešimų suvestinė ).

Ieškovė nurodo, kad atsakovė neatliko pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti prižiūrimo namo pagrindinę konstrukciją – stogą, tačiau, nenustačius stogo avarinės būklės, jo remontui ( perdengimui ir kita ), reikalingas namo bendraturčių sutikimas ( CK 4.75 str. 1 d.). Iš Butų ir kitų patalpų savininkų, (duomenys neskelbtini), Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų 2021-10-13, Nr. BAL-025247, 2022-01-20, Nr. BAL-026908, 2024-11-14, Nr. BAL-042579 matyti, UAB „Mano Būstas Kaunas“ organizavo gyventojų balsavimą dėl stogo remonto, tačiau namo gyventojai stogo remontui nepritarė, tad teigti, kad atsakovas nevykdė savo kaip daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų prižiūrėtojo pareigų, nėra pagrindo.

Pagal CPK 178 str. nuostatą, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Ieškovė, teismo vertinimu, pati neatliko Draudimo įstatyme nustatyto įpareigojimo - tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti - neapžiūrėjo apdrausto buto, nesurašė turto sunaikinimo/sugadinimo akto, betarpiškai neišsiaiškino turto sugadinimo priežasties. Tad, ieškovės pateikti įrodymai – nuostolio paskaičiavimas, foto nuotraukos ir vaizdo įrašas, nelaikytini patikimais nustatant ginčo butui padarytą žalos dydį bei atsakovės atsakomybę.

Esant išdėstytam, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK 178 str., 185 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.