Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-651/2017

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 01-1-43907-16-5

NUOSPRENDIS

2017 m. kovo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu,11 punktu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams įpareigojant E. U. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per šį laikotarpį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl E. U. apeliacinio skundo argumentų, dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. U. prašo jo veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis narkotines medžiagas įsigijo tik savo reikmėms tenkinti ir jų E. M. nepardavė. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius. Taigi, siekiant atriboti nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti narkotinių medžiagų įsigijimo tikslą. E. U. nuteistas už tai, kad iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už E. M. įduotus 20 Eur įgijo polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,748 g narkotinės medžiagos – kanapių, iš kurio ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių, nusibėrė ir įsidėjo į savo cigarečių pakelį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, cigarečių pakelį su nusiberta narkotine medžiaga – kanapėmis – bei įgytą polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,249 g narkotinės medžiagos – kanapių – atgabeno į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,249 g narkotinės medžiagos – kanapių, perdavė E. M., o likusią dalį, t. y. 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių, įdėtą į cigarečių pakelį, minėtu automobiliu atgabeno iki Girkalių, kur buvo sulaikytas.Pirmosios instancijos teismas E. U. kaltę grindė nuteistojo E. M. parodymais, jis nurodė, kad E. U. jam nupirko ir perdavė narkotines medžiagas už jo duotus 20 Eur; E. M. telefoninių pokalbių išklotine, iš kurios, anot teismo, akivaizdžiai matyti, kad E. M. su E. U. užmaskuotai tarėsi dėl susitikimo ir galimybės įsigyti narkotinių medžiagų; liudytojo J. K. parodymais, kuris iš E. M. ir E. U. telefoninių pokalbių suprato, kad tikslas vykti į Klaipėdą yra narkotinių medžiagų įsigijimas; specialisto išvada, patvirtinančia, kad automobilyje rastos medžiagos yra narkotinės medžiagos. Teisėjų kolegija negali sutikti su apylinkės teismo išvada, kad išvardytų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog E. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2015-07-27 pardavė narkotines medžiagas E. M..Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismo padaryta išvada, jog byloje yra įrodyta, kad E. U. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje yra pateiktos dvi specialistų išvados, iš kurių matyti, kad automobilyje rastuose dvejuose skirtinguose paketėliuose (paketėlis su 2,249 g., rastas automobilyje kairėje pusėje po galine sėdyne ir paketėlis su 0,499 g, įdėtas į cigarečių pakelį ir rastas automobilio dešinės pusės (keleivio) durelėse (t. 1, b. l. 75–76) yra narkotinė medžiaga – kanapės. Iš kaltinamojo akto matyti, kad E. U. kaltinamas tuo, jog įsigijo ne mažiau kaip 2,748 g narkotinės medžiagos – kanapių, iš jų ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių – nusibėrė ir įsidėjo į savo cigarečių pakelį (tą dalį atgabeno iki (duomenys neskelbtini)), likusią dalį – 2,249 g – perdavė E. M.. E. U. buvo kaltinamas įsigijęs vieną paketėlį narkotinės medžiagos, jį padalijo (nusibėrė) ir dalį (2,249 g) perdavė E. M., o dalį (0,499 g) įsidėjo į savo cigarečių pakelį ir gabeno automobiliu iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos, tačiau tokius nuteistojo E. U. veiksmus paneigia specialistų išvados.2015-08-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(4757)-IS1-5172 nurodyta, jog jiems tyrimui pateiktas bespalvis plastikinis paketėlis užlydytu galu, jame yra žalios spalvos augalinė medžiaga. Tyrimui pateiktos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos masė yra 2,249 g. Išvadoje nurodyta, kad pateiktame paketėlyje yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurių masė yra 2,249 g ir 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,09 proc. (t. 1, b. l. 84–87).2015-08-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(4756)-IS1-5158 nurodyta, jog jiems tyrimui pateiktas specialiame plastikiniame pakete Nr. 136481 bespalvis plastikinis paketėlis su žalios spalvos sausa iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, jos masė 0,499 g. Nustatyta, kad pateiktame paketėlyje yra narkotinė medžiaga – kanapės, jos masė yra 0,499 g ir 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 14,5 proc. (t. 1, b. l. 94–95).Sugretinus specialisto išvadą, kuria buvo ištirta E. M. automobilyje rasta narkotinė medžiaga –kanapės, kurių koncentracija yra 18,09 proc. (t. 1, b. l 83–85), su specialisto išvada, kuria buvo ištirta tame pačiame automobilyje rasta narkotinė medžiaga – kanapės, ji buvo įdėta į cigarečių pakelį, koncentracija – 14,5 proc. (t. 1, b. l. 94–95), matyti, jog automobilyje rastuose dviejuose paketėliuose nustatyta skirtinga rastos narkotinės medžiagos – kanapių – koncentracija, tai leidžia pagrįstai manyti, kad šios medžiagos yra gautos iš skirtingų tiekėjų ar iš skirtingų partijų, tai dar labiau sustiprina abejonę, kad E. U. įsigijo vieną paketėlį narkotinės medžiagos ir iš jos dalį nubėręs pardavė E. M. už 20 Eur. Be to, iš specialisto išvados, kurioje tirta 2,249 g narkotinės medžiagos, matyti, kad paketėlis buvo užlydytas. Vadinasi, E. U., nubėręs dalį iš to paketėlio narkotinės medžiagos, jį turėjo vėl užlydyti, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nėra ir tokių duomenų, kad jį būtų užlydęs E. M., po jų įsigijimo iš E. U.. Taigi kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, kad E. U. įsigijo ne mažiau kaip 2,748 g narkotinės medžiagos – kanapių, iš jo ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių – nusibėrė ir įsidėjo į savo cigarečių pakelį (tą dalį atgabeno iki (duomenys neskelbtini)), likusią dalį – 2,249 g – perdavė E. M., specialisto išvada nepatvirtina. Apylinkės teismas, patvirtindamas, jog E. U. turėjo tikslą įsigytas narkotines medžiagas platinti, parduoti ir jas pardavė E. M., vadovavosi nuteistojo E. M. parodymais, kurie, pasak teismo, buvo nuoseklūs ir neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliantu, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Įvertinusi nuteistojo E. M. parodymus, kolegija konstatuoja, kad jie yra nenuoseklūs ir nėra pagrindo jais besąlygiškai remtis kaip teisingais ir neabejotinai patvirtinančiais E. U. kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kad E. U. įsigijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir dalį jų perdavė E. M.. Nuteistojo E. M. nurodyta aplinkybė, jog jis E. U. perdavė pinigų, kad nupirktų jam narkotinės medžiagos, yra nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Be to, pats nuteistasis E. M. nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybes dėl pinigų perdavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog E. U. davė 50 Eur kupiūrą, kad už 20 Eur nupirktų narkotinės medžiagos, o grąžą – 30 Eur – grąžino grįžęs (t. 1, b. l. 141). Teismo posėdžio metu nurodė, jog davė 20 Eur kupiūrą ir apie grąžą nieko nekalbėjo (t. 2, b. l. 142). Be to, nepasitvirtino nuteistojo E. M. nurodyta aplinkybė, kad su E. U. (duomenys neskelbtini) pr. prie mokyklos sustoję parūkyti, kanapes ėmė iš jo įsigyto maišelio (2,249 g), o likusią dalį narkotinių medžiagų, pamatęs policiją, užmetė už galinės sėdynės. Nors ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė, jog sustoję parūkyti narkotinės medžiagos gabaliuką paėmė iš jo įsigyto paketėlio (t. 1, b. l. 141), tačiau teismo posėdžio metu jau tvirtino, jog sustoję parūkyti susuko vieną suktinį, į kurį įdėjo dalį jo įsigytos narkotinės medžiagos ir dalį E. U. narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 142). Kaip nustatyta, plastmasinis paketėlis, priklausantis E. M. ir rastas už automobilio sėdynės (2,249 g), buvo užlydytas. Nė vienas nuteistasis nenurodė, jog šį paketėlį būtų užlydę po to, kai iš jo dalį narkotinių medžiagų paėmė. Nenuoseklūs nuteistojo E. M. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, todėl teismas jais nepagrįstai rėmėsi kaip patikimais. Be to, kaip matyti, jie nesutampa su bylos rašytine medžiaga. Dėl E. M. duotų parodymų nėra pagrindo tvirtinti, kad byloje yra įrodyta, jog E. U. važiavo į Klaipėdą turėdamas tikslą įsigyti narkotinių medžiagų ir jas platinti. E. U. nurodė, jog į Klaipėdą važiavo norėdamas susitikti su draugu ir iš jo pasiskolinti pinigų bei grąžinti marškinėlius. Nuteistasis E. M. patvirtino, jog E. U. buvo susitikęs su draugu ir atidavė jam marškinėlius. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, jog E. U. į Klaipėdą pasiūlė važiuoti E. M., kuris pirmasis ir paskambino E. U. (t. 1, b. l. 52–53). Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jis žinojo, kad E. U. žino, pas ką gali įsigyti narkotinių medžiagų, šiuo atveju dar nepatvirtina, kad E. U. tikslas buvo įsigyti narkotines medžiagas ir jas platinti.Užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai ar siųstos SMS taip pat neįrodo, jog būtent E. U. turėjo tikslą įsigyti narkotines medžiagas ir jas platinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir galbūt jų platinimo buvo sekamas E. M. ir būtent jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi (t. 1, b. l. 43–53). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistųjų 2015-07-27 yra užfiksuota viena SMS žinutė ir du pokalbiai, vykę 2015-07-27. Iš SMS žinutės matyti, kad nuteistieji tarėsi susisiekti, jei būtų gerų naujienų: pokalbio ištrauka: „..., o jei iki tol butu geru naujienu tai parasyk ar uzvaryk iki manes“(t. 1, b. l. 52). Iš šio pokalbio galima tik nustatyti, jog nuteistieji tarėsi susitikti ir susitiko, bet neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų įsigijimas ir jų platinimas, kaip nurodė nuteistasis E. M.. Kaip matyti pokalbių metu, nekalbama ir neminimos narkotinės medžiagos, jų kiekiai, sumos, nevartojami kodiniai pavadinimai ar šifruota kalba, žargonas ir užslėptos frazės. Nors tokius pasakymus kaip „geros naujienos“ būtų galima vertinti kaip šifruotą kalbą, tačiau vien jo nepakanka konstatuoti, kad tikrai buvo kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą ir platinimą. Be to, kaip matyti, būtent E. M. skambino E. U. ir jeigu jų pokalbį būtų galima vertinti kaip pokalbį apie narkotinių medžiagų įsigijimą ir platinimą, tai iš užfiksuoto pokalbio būtų galima manyti, kad ne E. U., o E. M. turėjo tikslą įsigyti ir platinti narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 51–52). Taigi vien tai, kad asmenys sąmoningai neįvardija ir iš pokalbio sunku suprasti, kokia E. U. ir E. M. susitikimo ir važiavimo į Klaipėdą priežastis, nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad asmenys tarėsi būtent dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų platinimo. Liudytojas vyr. tyrėjas J. K. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad iš jų pokalbio galima tik spėti, kad buvo tariamasi vykti įsigyti narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 145–146). Sutiktina su apeliantu, kad liudytojas J. K., įvertinęs nuteistųjų telefoninių pokalbių turinį, padarė tik prielaidą, kad galbūt tariamasi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų platinimo. Be to, liudytojas J. K. aiškiai nurodė, jog sekamas buvo E. M., kuris buvo įtariamas užsiimantis narkotinių medžiagų platinimu, o ne E. U..Remiantis tuo, kas išvardyta, konstatuotina, kad telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės nepatvirtina, kad buvo tariamasi apie tai, ką jie veiks susitikę, todėl negali būti laikomi pagrindžiančiais E. U. inkriminuotą nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų platinimą 2015-07-27 E. M.. Sistemiškai vertinant aptartus byloje esančius duomenis matyti, jog vieninteliai duomenys, tvirtinantys, kad 2015-07-27 E. U. galbūt pardavė narkotines medžiagas E. M., yra šioje byloje nuteisto to paties E. M. parodymai, kurie, kaip aptarta 15.1. punkte, nėra nuoseklūs ir patikimi. Visi kiti duomenys (užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės, rastos narkotinės medžiagos) šiuo atveju neginčijamai nepatvirtina narkotinių medžiagų perdavimo 2015-07-27 fakto. Sutiktina su nuteistuoju, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamajame akte nurodytą jo atliktų veiksmų seką. Byloje nėra užfiksuotas ir įsigytų narkotinių medžiagų nubėrimo faktas. Kaip konstatuota 14.3 punkte, byloje paneigta, kad automobilyje dviejuose skirtinguose paketėliuose rastos narkotinės medžiagos yra tos pačios. Vadinasi, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad E. U., įsigijęs narkotinių medžiagų, dalį jų nubėrė ir įsidėjo į cigarečių pakelį, o dalį pardavė už 20 Eur E. M..Apeliantas neginčija, jog jis iš nepažįstamo asmens įsigijo narkotinių medžiagų, tačiau tvirtina, jog jas įsigijo savo reikmėms. Bylos medžiaga objektyviai įrodyta, kad E. U. įsigijo ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos, ją laikė ir gabeno įdėjęs į cigarečių pakelį, kaip ir nurodo apeliantas. Apelianto įsigytas narkotinių medžiagų kiekis, be kita ko, ir jų laikymo bei gabenimo būdas, paties nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimas rodo, jog jos įsigytos asmeniniam vartojimui, o ne platinti. Įvertinusi išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad E. U. įgijo, laikė, gabeno narkotines psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino. Byloje objektyviais duomenimis įrodyta, tai pripažįsta ir nuteistasis E. U., kad jis įsigijo, laikė, gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi nuteistojo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies požymius.Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau jas vertindamas padarė nepagrįstas išvadas dėl E. U. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką platinant narkotines medžiagas 2017-07-27 E. M.. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 str. 1 d.). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbe, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No 146; Telfner v. Austria, No 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (LAT nutartis Nr. 2K-3-144/2007). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus patikimų įrodymų, jog nuteistasis E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio dalis dėl kaltinimo narkotinių medžiagų platinimu E. U. negalėjo būti grindžiamas iš esmės vien kito nuteistojo E. M. parodymais. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog E. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog E. U. kaltė dėl to, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes – bei jas perdavė E. M., negalima. Kolegija pripažįsta, jog kaltinimas, kad E. U. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes – bei jas perdavė, lieka neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalinama. O būtent iš kaltinimo šalintinos šios nustatytos faktinės aplinkybės: kad E. U. 2015 m. liepos 27 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinės 3 aukšte, Klaipėdos m., iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už E. M. įduotus 20 eurų įgijo polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,748 g narkotinės medžiagos – kanapių, iš jų ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių – nusibėrė ir įsidėjo į savo cigarečių pakelį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, E. U., įgytą polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,249 g narkotinės medžiagos – kanapių, atgabeno į prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 2,249 g narkotinės medžiagos – kanapių– perdavė E. M..Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistojo E. U. versija, kad jis iš nepažįstamo asmens įsigijo ne mažiau kaip 0,499 g narkotinių medžiagų – kanapių – ir jas laikė, gabeno asmeniniam vartojimui, neturint tikslo šių narkotinių medžiagų perduoti ar kitaip platinti, byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigta. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. U. veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 2 dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija laiko įrodyta, kad nuteistasis E. U. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas be tikslo platinti, o būtent jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. liepos 27 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinės 3 aukšte, Klaipėdos m., iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo polietileninį paketėlį, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių – ir įsidėjo į savo cigarečių pakelį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, E. U., cigarečių pakelį su narkotine medžiaga – kanapėmis – atgabeno į prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių, įdėtą į cigarečių pakelį, minėtu automobiliu atgabeno iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, Klaipėdos r., kur jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK Palangos m. PK, adresu Ganyklų g. 30, Palangos m., ir laikė automobilyje, kol apie 18.00 val. minėto automobilio apžiūros metu cigarečių pakelį, kuriame buvo 0,499 g narkotinės medžiagos – kanapių, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad iš E. M. kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis narkotines medžiagas (2,249 g) įsigijo iš E. U.. Nesant apeliacinių skundų dėl E. M. pareikšto kaltinimo, kolegija plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad pašalinant šią aplinkybę, E. M. veikos kvalifikacija nesikeičia.

Dėl E. U. paskirtos bausmės

Perkvalifikavus nuteistojo E. U. veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Bausmės rūšis ir dydis E. U. parenkami, laikantis bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 1 ir 2 d.).Bausmė skiriama įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Nustatyta, jog E. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu kanapėmis, neturint tikslo jas platinti. Įgytas, laikytas ir gabentas narkotinių medžiagų kiekis yra labai mažas (nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g (kanapių) BK 269 str. 2 d.). Atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažįstama jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis nuo pat pradžių pripažino, jog jis įsigijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas (0,499 g), tačiau neigė jas platinęs, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tvirtina, jog padarė atitinkamas išvadas ir keis savo gyvenimo būdą. Taip pat policijos pareigūnams teikė visą jam žinomą informaciją apie asmenį, iš kurio įsigijo narkotines medžiagas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. U. 2006 m. teistas už analogišką veiką (BK 259 str. 1 d.), 2008-01-30 teistas Jungtinėje Karalystėje už vairavimą, sukėlusį mirtinas pasekmes, 2013-10-08 Norvegijoje teistas už neteisėtą kontroliuojamų narkotinių medžiagų gamybą, importą, eksportą, įgijimą, laikymą ar platinimą dideliais kiekiais (t. 2, b. l. 26–59). Nuteistasis šiuo metu yra dirbantis, užsiima verslu: nuo 2016-05-23 darbo sutartis sudaryta su SIA „W.“ (t. 2, b. l. 130–137), 2017-02-06 įsigijo UAB „V“ akcijų (t. 3, b. l. 9–12). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. U. skiriant BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – E. U. skiriama 18 MGL bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

E. U. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.