Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog pripažįsta, kad turi mokėti mokesčius ir yra pasiruošęs juos sumokėti, tačiau jų nemoka dėl to, kad ieškovė neatsako į jo klausimus ir nedetalizuoja, kaip apskaičiavo visus mokesčius, nepašalina netikslumų. Paaiškino, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę, kad jam būtų pateikti skaičiavimai, iš ko susidaro tokios sumos pinigų, kad būtų pateikti darbų aktai, kainos ir kokiu būdu buvo padalinta pagal turimą plotą. Nei vienas skaičiavimas nebuvo gautas, tik atsakymas, jog skaičiavimai buvo atlikti laikantis įstatymo. Teigia, jog ginčo dėl to, kad turi mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas nėra, mokėti neatsisako, tačiau nori gauti informaciją, kaip yra atliekami skaičiavimai ir gaunamos sumos, nes nori mokėti už realiai suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, jog jam kyla klausimų dėl kai kurių paslaugų, kurias į kas mėnesį išrašomas sąskaitas įtraukia ieškovė. Mano, jog tai, kad pradėjus aiškintis, ieškovė išminusavo sąskaitą už sniego valymo darbus, taip pat leidžia vertinti, kad ieškovė netiksliai skaičiuoja mokesčius už paslaugas gyventojams. Nurodė, jog jam kyla abejonių, kurių ieškovė iki šiol nepašalino, dėl 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. sąskaitose faktūrose nurodytų šildymo sistemos remonto ir santechniko darbų, nes tuo metu vyko daugiabučio namo korpuso, kuriame jis gyvena, renovacija ir jokie remonto darbai negalėjo būti atliekami, šildymas iš viso buvo atjungtas; todėl jei tokie darbai ir buvo atliekami, tai kitiems namo korpusams ir neaišku, kodėl mokesčiai yra paskirstyti visiems gyventojams, kurie tuo metu šalo; dėl 2019 m. vasario 28 d. sąskaitoje faktūroje įtrauktų buto nuotekų sistemos apžiūros darbų pažymėjo, jog už minėtus darbus ieškovė išrašė atskirą sąskaitą butui, esančiam (duomenys neskelbtini)-30, Vilnius, ir buto savininkas viską apmokėjo, todėl jam nesuprantama, kodėl už tuos pačius darbus papildomai turi sumokėti ir visi bendraturčiai; dėl šioje sąskaitoje nurodytų šilumos sistemos tinklo avarijos lokalizavimo darbų nesupranta, kodėl už juos turi mokėti gyventojai, nes avarija buvo konkrečiame bute, o mokesčiai išstatomi visam namui; nurodė, jog dalinai nesutinka su 2018 m. rugsėjo 30 sąskaitoje faktūroje nurodytu mokesčiu už vaizdo kamerų įrengimą, nes sąskaitoje nurodoma didesnė kaina, nei buvo išstatyta ieškovei, be to kameros įrengtos netinkamai; taip pat tik iš dalies sutinka su kitais remonto darbais numatytais 2018 m. liepos 31 d. sąskaitoje faktūroje, nes joje numatyti darbai dėl gerbūvio tvarkymo gyventojų buvo sulygti atlikti už mažesnę kainą; atkreipė dėmesį, jog ieškovės taikomas tarifas už techninę priežiūrą yra keturis kartus didesnis nei numato įstatymai; taip pat nurodė, jog neaiškus visų mokesčių paskaičiavimas, t. y. nuo kokio ploto yra skaičiuojami mokesčiai.

Po parengiamojo teismo posėdžio ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, kuriose nurodė, jog išminusavo iš atsakovams išrašytos 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos faktūros 17,10 Eur sniego valymo darbų išlaidas, todėl ieškinio suma sumažėja iki 1 658,53 Eur.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdyje ieškovės atstovės pirminio ieškinio reikalavimus atsakovams palaikė iš dalies, atkreipė dėmesį, jog pastarieji buvo sumažinti 17,10 Eur už sniego valymo darbus suma, taip pat atlikus techninės priežiūros mokesčių perskaičiavimą ieškinio suma turi būti sumažinta 7,82 Eur (pateikė perskaičiavimo lentelę) bei sutiko, kad būtų minusuota suma už buto nuotekų apžiūrą (duomenys neskelbtini), Vilnius, bute, numatyta 2019 m. vasario 28 d. sąskaitoje faktūroje, išrašytoje atsakovams t. y. 1,65 Eur + PVM suma.

Atstovė paaiškino, jog nors ginčo laikotarpiu vyko ginčo daugiabučio namo šildymo sistemos renovacijos darbai, tačiau jie vyko ne visuose korpusuose, atitinkamai atsakovams buvo paskaičiuoti mokesčiai už kitiems korpusams atliktus šildymo sistemos remonto darbus, nes pastarieji tarnauja visam namui, renovacijos metu šildymo sistema kitiems korpusams nebuvo atjungta. Dėl kiemo gerbūvio ir vaizdo kamerų įrengimo darbų atstovė paaiškino, jog jų atlikimo kaštai buvo paskaičiuoti tik daugiabučio namo korpusui, kuriame gyvena atsakovai, nes pastarieji darbai atlikti šio korpuso gyventojų prašymų pagrindu. Kodėl galutinės minėtų darbų kainos pasikeitė, jai nėra žinoma, tačiau mano, jog kainų pokytis buvo suderintas su gyventojais, galimai telefonu.

Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai V. J. ir J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo 83,39 kv. m negyvenamą patalpą (neįrengtą pastogę) su bendro naudojimo patalpa a-1, kurios plotas 8,03 kv. m (599/1000 iš 13,40 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; bendras atsakovams priklausančių patalpų plotas minėtu adresu – 91,42 kv. m, iš kurių atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5986/8339 dalys, 2353/8339 dalys patalpų priklauso abiem atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčo laikotarpiu – nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ieškovė UAB „Senamiesčio būstas“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1 675,63 Eur skolą už ginčo laikotarpiu neapmokėtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Ruošiantis bylos nagrinėjimui iš esmės metu, taip pat bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė dalies reikalavimų atsisakė, iš bendro įsiskolinimo sumos prašė minusuoti 17,10 Eur už sniego valymą, 9,46 Eur už techninę priežiūrą (7,82 Eur + PVM) bei 2 Eur (1,65 Eur + PVM) už (duomenys neskelbtini) bute atliktą buto nuotekų apžiūrą, t. y. ieškovė ieškinį iš esmės palaikė 1 647,07 Eur dalyje (1 675,63 – 9,46 – 17,10 – 2).

Ieškinys grindžiamas atsakovams ginčo laikotarpiu išrašytomis 20 PVM sąskaitų faktūrų (el. b. t. I, l. 66-86). Atsakovas V. J. nurodė, jog neginčija sąskaitose nurodytų sumų dėl administravimo mokesčių paskaičiavimo, taip pat dėl kaupiamųjų lėšų bendroms namo reikmėms priteisimo, taip pat neginčijo ieškovės teisės į techninės priežiūros išlaidas, tačiau mano, jog jos yra nepagrįstai didelės, tačiau nesutiko su sąskaitose nurodytomis išlaidomis už šildymo sistemos remonto darbus bei tik iš dalies sutiko dėl kitų remonto darbų, susijusių su vaizdo kamerų įrengimu bei gerbūvio tvarkymu. Dėl visų atsakovo ginčijamų ieškovės paskaičiuotų mokesčių teismas pasisakys atskirai.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaidų už šildymo sistemos remontą priteisimo, kurios ginčo laikotarpiu buvo įtrauktos į atsakovams išrašytas 3 PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. spalio 31 d. (el. b. t. I, l. 69), 2018 m. sausio 31 d. (el. b. t. I, l. 72) ir 2019 m. vasario 28 d. (el. b. t. I, l. 85). Pagal pirmą sąskaitą faktūrą paskaičiuotos išlaidos pagal 2017 metų spalio mėnesio Atliktų darbų aktą (el. b. t. I, l. 94) už vamzdžių sujungimo siūlių apžiūrą ir vamzdynų izoliavimą; į antrą sąskaitą faktūrą įtrauktos išlaidos pagal 2018 m. sausio mėnesio Atliktų darbų aktą (el. b. t. I, l. 96) už aklių pastatymą; į trečią sąskaitą faktūrą įtrauktos išlaidos pagal 2019 m. vasario atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą už UAB „Grinda“ atvykimą ir avarijos likvidavimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1-5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos; taip pat vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu šilumos punktas ir vandentiekio vamzdynai yra daugiabučio namo bendraturčių bendra dalinė nuosavybė.

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį ir 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, taip pat proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad bendrajai taisyklei, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016).

Kartu pažymėtina, jog minėti reikalavimai taip pat negalėtų būti tenkinami dėl jų paskaičiavimo pagrindimo byloje nebuvimo. Ieškovės atstovė pateikė į bylą išlaidų paskaičiavimo lentelę (popierinio priedo l. 52), iš kurios matyti, jog skaičiuojant mokesčius buvo imami skirtingi apmokestinamųjų patalpų plotai, pvz., paskirstant mokesčius visiems korpusams 2017 m. spalio mėnesį buvo vertinama, jog apmokestinamųjų patalpų plotas kv. m – 1 576,72, tuo tarpu 2019 m. vasario mėnesį – 1 598,49. Kas lėmė plotų pakitimą ir kodėl vienu atveju mokesčiai už šildymo sistemų remonto darbus buvo skaičiuojami visiems korpusams, o už 2018 m. sausio mėnesį – vienam korpusui ir būtent nuo 714,12 kv. m, ieškovės atstovė teismui negalėjo paaiškinti.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pastato A1 gyventojų, jų tarpe atsakovo, prašymų (popierinio bylos priedo l. 43 -47) pagrindu pastate buvo įrengtos vaizdo kameros ir sutvarkytas gerbūvis (trinkelių vejos bortų sutvarkymas). Už atliktus darbus išlaidos atsakovams buvo įtrauktos į 2018 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras (el. b. t. I, l. 78 ir 80). Iš minėtų gyventojų prašymų matyti, jog gyventojai patys surado rangovus darbams atlikti ir sulygo dėl atliktinų darbų kainų, kurios buvo nurodytos ieškovei adresuotose prašymuose ir grindžiami rangovų pateiktais komerciniais pasiūlymais (bylos popierinio priedo l. 19 ir 48). Byloje nėra ginčo, jog minėti darbai buvo atlikti gyventojų surastų rangovų, tačiau iš atliktų darbų akto (el. b. t. I, l. 97) ir už kamerų įrengimą išrašytos sąskaitos (el. b. t. I, l. 88) matyti, jog vaizdo kamerų įrengimas buvo atliktas ne už gyventojų sulygtame komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą - 1 910 Eur su PVM (1 578 Eur be PVM), o už 2 209,94 Eur su PVM (1 825,97 Eur be PVM), tuo tarpu gerbūvis sutvarkytas ne už 6 042,72 Eur su PVM, o už 6 947,98 Eur su PVM. Nei ieškovė teismo nutarčių dėl įrodymų pateikimo pagrindu, nei ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, byloje neatskleidė faktinių aplinkybių, ar su gyventojų pasirinktais rangovais buvo sudarytos rangos sutartys ir dėl kokių kainų buvo sulygta, bei dėl kokių priežasčių gyventojų sulygtos kainos padidėjo.

Kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, ieškinys dalyje dėl atsakovams priskaičiuotų išlaidų už kamerų įrengimą bei gerbūvio sutvarkymą tenkintinas iš dalies, nustatant atsakovams tenkančią mokėti išlaidų dalį nuo gyventojų sulygtų minėtų darbų kainų, t. y. 240,58 Eur už vaizdo kamerų įrengimą (1 910*278,30/2 209,42), vietoj paskaičiuotų 278,30 Eur (230 + PVM), už gerbūvio darbus – 763,58 Eur (6 042,72*877,97/6 947,98), vietoj paskaičiuotų 877,97 Eur (725,60+ PVM).

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkte numatyta, jog, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, jų tarpe už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, kuriuos administratorius apskaičiuoja vadovaudamasis Nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta metodika (8.2.); - už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nurodytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; abiem atvejais tarifas negali viršyti savivaldybės tarybos patvirtintų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų (8.3.).