- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-557/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Vincas Verseckas (pran.), Antanas Simniškis
- Ieškovas
- UAB ,,Megablokas“
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės priešinį
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Megablokas“ kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Megablokas“ ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybei dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovo Elektrėnų savivaldybės priešinį ieškinį ieškovui dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų teisėtumo. Ieškovas UAB ,,Megablokas“ 2005 m. sausio 17 d. pasirašė su atsakovu Elektrėnų savivaldybe Elektrėnų turgavietės nuomos ir ekspoatavimo sutartį Nr. 01.S-03, kuria ieškovas kaip nuomininkas įsipareigojo ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo parengti bei pateikti atsakovui derinti projektą ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo – rekonstruoti turgaus paviljonus pagal suderintą projektą. Atsakovas 2007 m. balandžio 20 d. vienašališkai nutraukė Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo sutartį, motyvuodamas tuo, kad nuomininkas UAB „Megablokas“ neįvykdė sutarties 5.1 punkto – įsipareigojimo per nustatytą terminą parengti ir pateikti derinti turgaus paviljonų rekonstrukcijos projektus bei rekonstruoti paviljonus.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo pripažinti Elektrėnų savivaldybės tarybos ir UAB „Megablokas“ sudarytą Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo 2005 m. sausio 17 d. sutarties Nr. 01.S-03 nutraukimą neteisėtu, panaikinti 2007 m. kovo 14 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS - 36 „Dėl Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo 2005 m. sausio 17 d. sutarties Nr. 01.S-03 nutraukimo“, įpareigoti atsakovą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Megablokas” nekilnojamąjį turtą – pastatus ir patalpas, esančius Elektrėnuose, Elektrinės g. 9B, nuomoti bei įregistruoti Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo 2005 m. sausio 17 d. sutartį Nr. 01.S-03 viešame registre.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo vienašališkas sprendimas nutraukti nuomos sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasirašydamas nuomos sutartį, atsakovas įsipareigojo tinkamai veikti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija perrašytų valstybinės žemės nuomos sutartį UAB „Megablokas“ vardu. Kadangi žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre kaip atskiras turtinis vienetas, tai žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2006 m. birželio 21 d. Ieškovas, neturėdamas žemės sklypo nuomos sutarties, neturėjo galimybės parengti turgaus paviljonų rekonstrukcijos projekto ir rekonstruoti paviljonus sutartyje nustatytu terminu. Projektavimo sąlygos buvo išduotos tik 2006 m. rudenį ir tik tada buvo pradėti projektavimo darbai - pasirašyta sutartis su architektu, sumokėta avansinė įmoka, pasirašytas ketinimų protokolas su UAB „Gegnelė“ dėl statybos darbų atlikimo. Ieškovas nurodė, kad elgėsi sąžiningai ir dėjo visas pastangas įsipareigojimams pagal sutartį tinkamai įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas prie išsinuomotų statinių buvo suformuotas ir išnuomuotas statinių nuomininkui tik praėjus daugiau kaip 17 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, sutarties 5.1 punkte numatytų įsipareigojimų įvykdymas turėjo būti pratęstas tokiam pat laikotarpiui. Be to, nuomos sutarties nutraukimas, kaip toks, negali būti laikomas teisėtu, nes CK 6.480 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių, bet ne trumpesnis terminas kitai šaliai įspėti apie sutarties nutraukimą.
Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą iš Elektrėnų savivaldybei priklausančių patalpų, esančių Elektrėnuose, Elektrinės g. 9b, su visu bendrovei priklausančiu turtu bei priteisti iš ieškovo 4721,71 Lt negautų pajamų. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutarties 5.1 punkte numatytų įsipareigojimų ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos rekonstruoti turgaus paviljonus pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. Iki šiol ieškovas nepateikė derinti projekto, neįvykdė rekonstrukcijos, nors atsakovas kelis kartus tęsė terminą projektui pateikti. Pagal nuomos sutarties 21.3. punktą atsakovas nutraukė nuomos sutartį ir 2007 m. gegužės 2 d. perėmė iš UAB „Megablokas“ nuomos objektą, išskyrus vieną prekybos paviljoną, kuris buvo užrakintas. Kadangi atsakovas atsisako išsikelti iš Elektrėnų savivaldybei priklausančių patalpų, tai jis turi būti iškeldintas. UAB „Megablokas“ per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. spalio 20 d. iš turgaus prekiautojų rinko mokesčius, todėl savivaldybė negavo pajamų, taigi jos priteistinos iš ieškovo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o priešinį ieškinį tenkino iš dalies – iškeldino UAB ,,Megablokas“ iš atsakovui priklausančių patalpų su visu priklausančiu turtu; kitą priešinio ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad išsinuomotų statinių rekonstrukcija yra ne turto naudojimas pagal paskirtį, o jo pagerinimas, naujų savybių sukūrimas, todėl kliūtys turto rekonstrukcijai vykdyti nelaikytinos kliūtimi turtui pagal paskirtį naudoti ir netaikytina CK 6.485 straipsnyje įtvirtinta nuomotojo atsakomybė. Teismas nustatė, kad ieškovas sutartimi įsipareigojo per metus parengti turgavietės paviljonų rekonstrukcijos projektą, tačiau tik 2006 m. vasario 23 d., t. y. jau pasibaigus sutartyje nustatytam projekto pateikimo terminui, kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir tik 2006 m. balandžio 12 d. – į Vilniaus apskrities viršininką dėl valstybinės žemės nuomos. Projektavimo sąlygų sąvadą Elektrėnų savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrius parengė 2006 m. kovo 15 d., o valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2006 m. birželio 21 d. Teismas nustatė, kad dar prieš paduodant ieškovui prašymą dėl žemės nuomos atsakovas 2006 m. kovo 30 d. buvo parengęs žemės nuomos sąlygas. Teismas pažymėjo, kad jau 2006 m. vasario 22 d. atsakovas įspėjo ieškovą dėl sutarties 5.1 punkto nevykdymo ir tik po šio įspėjimo UAB ,,Megablokas“ pradėjo vykdyti veiksmus, reikalingus sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Įvertinęs šalių argumentus ir įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ne nuomotojo veiksmai ar neveikimas, ne objektyvios kliūtys, o ieškovo neveikimas lėmė įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdymą. Atsakovas, matydamas, kad ieškovas sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų dėl prekybos paviljonų rekonstrukcijos neįvykdė, kelis kartus pratęsė terminą projektui pateikti, tačiau ir per papildomą terminą ieškovas įsipareigojimų neįvykdė. Teismas nusprendė, kad atsakovas turėjo teisę ir pagrindą pagal sutarties 21.3 punktą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas apie sprendimą nuo 2007 m. balandžio 20 d. nutraukti turgavietės nuomos sutartį informavo nuomininką 2007 m. kovo 20 d., realiai sutartis nutraukta 2007 m. gegužės 2 d., perėmus iš nuomininko išnuomotą turtą. Ieškovas atsisakė perduoti prekybos paviljoną ir toliau jame tęsė veiklą, todėl teismas nusprendė iškeldinti UAB ,,Megablokas“ iš šių užimtų patalpų.
Ieškovas, vykdydamas ūkinę veiklą atsakovui negrąžintose patalpose per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. spalio 20 d. gavo 4721,71 Lt pajamų. Nutraukus nuomos sutartį su ieškovu, savivaldybė turtą perdavė VšĮ „Pagrenda“, kuri eksploatuoja turgavietę ir renka rinkliavas iš turgaus prekiautojų. Teismas sprendė, kad reikšti reikalavimą dėl negautų pajamų gali VšĮ „Pagrenda“, o Savivaldybė šiuo atveju yra netinkamas ieškovas, nes ji pajamas gauna ne tiesiogiai iš turgaus prekiautojų, o dėl santykių su turgų eksploatuojančia įmone, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės CK 6.46 straipsnio 2 dalies pagrindu sustabdyti prievolės vykdymo, nes atsakovas nebuvo įsipareigojęs perduoti žemės, tik pastatus ir patalpas turgavietės teritorijoje. Žemė ieškovui buvo išnuomota Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu; žemės sklypas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas buvo suformuotas 2003 m. liepos 29 d., atlikus kadastrinius matavimus. Kolegija vadovavosi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo raštu ir pažymėjo, kad statinio nuomos sutartis, kaip tokia, savaime yra pakankamas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas, kuris pateiktinas kartu su prašymu projektavimo sąvadui gauti, todėl ieškovas turėjo galimybę sutartyje nustatytu terminu kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Kolegija sprendė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė nepažeisdamas CK 6.217 straipsnio 5 dalies, 6.218 straipsnio nuostatų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Megablokas“ prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinio dalį dėl UAB ,,Megablokas“ iškeldinimo iš ginčo patalpų atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl materialiosios teisės pažeidimų. Atsakovas pažeidė CK 6.483 straipsnyje nustatytą pareigą perduoti nuomininkui tinkamos būklės daiktą, atitinkantį sutarties sąlygas ir daikto paskirtį, bei sutarties nuostatą laiku perduoti nuomos teisę į žemės sklypą. Atsakovas, pasirašydamas turgavietės nuomos sutartį, įsipareigojo veikti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija perrašytų žemės nuomos sutartį ieškovo vardu. Tačiau sutarties sudarymo metu atsakovas savo vardu tokios sutarties neturėjo, nebuvo nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, paskirtis ir pan., todėl kasatorius negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
Teismai neteisingai aiškino CK 6.46 straipsnio 2 dalies ir 6.58 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl skolininko teisės sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Kadangi atsakovas neįvykdė laiku sutartinių įsipareigojimų dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tai kasatorius, neturėdamas valstybinės žemės nuomos sutarties, negalėjo įvykdyti Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kasatorius nurodo, kad, taikant CK 6.46 straipsnio 2 dalies nuostatą, turėjo teisę sustabdyti prievolės įvykdymą iki atsakovas įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, t. y. priims atitinkamus administracinius aktus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija perrašytų 4249 kv. m žemės nuomos sutartį kasatoriaus vardu.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Teismai nemotyvuodami atmetė kasatoriaus argumentus, kad, neturėdamas žemės nuomos sutarties, negalėjo laiku gauti projektavimo sąlygų, ir rėmėsi Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo raštu, kuriame teigiama, jog statinio nuomos sutartis yra pakankamas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas, kuris pateikiamas projektavimo sąlygoms gauti. Teismai neįvertino aplinkybės, kad šis skyrius yra tiesiogiai pavaldus atsakovui, todėl jo išaiškinimai yra nulemti pavaldumo santykių, be to, šiam subjektui nesuteikta teisės plečiamai aiškinti teisės aktus. CPK 270 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentus. Teismai nenurodė, kokio norminio akto pagrindu, nepažeidžiant STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ reikalavimų, kasatorius turėjo gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Faktas, kad galutinis projektavimo sąlygų sąvadas išduotas tik 2006 m. rugsėjo 8 d., leidžia teigti, kad žemės sklypo įregistravimas viešajame registre, žemės nuomos sutartis yra būtina sąlyga projektavimo sąlygų sąvadui gauti, todėl teismų išvados prieštarauja šiam norminiam aktui.
Atsiliepimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius nurodo, kad atsakovas pažeidė CK 6.483 straipsnio nuostatas, kuriose nuomotojas įpareigojamas perduoti nuomininkui tinkamos būklės daiktą, atitinkantį sutarties sąlygas, bei turgavietės nuomos sutarties sąlygą, kuriose atsakovas įpareigojamas tinkamai veikti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija perrašytų valstybinės žemės nuomos sutartį nuomininko vardu. Dėl to jis, remdamasis CK 6.46 ir 6.58 straipsniais, turėjo teisę sustabdyti savo prievolės rekonstruoti turgaus paviljonus vykdymą iki turgavietei priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.
Kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, nes teismų nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, jog ne atsakovas, o ieškovas pažeidė šalių sudarytos turgaus nuomos sutarties sąlygas. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje ir 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta dvišalės prievolės šaliai teisė sustabdyti prievolės vykdymą, jei kita šalis nevykdo priešpriešinės prievolės. Pagal šiose normose nustatytą pagrindą dvišalės sutarties šalis turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą esant dviem sąlygoms: kitos šalies sutartinė prievolė yra priešpriešinė, t. y. turi būti vykdoma pirma, arba abi prievolės turi būti vykdomos vienu metu ir kita šalis prievolės nevykdo arba vykdo netinkamai, tačiau visais atvejais teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti (CK 6.58 straipsnio 7 dalis).
Valstybinės žemės nuomos bendrosios nuostatos nustatytos CK žemės nuomos skyriuje. Jo normose aptarta institucijų kompetencija sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis (CK 6.548 straipsnio 2 dalis), asmenų teisė išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio 2 dalis), kitos valstybinės žemės nuomos sąlygos. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 31 ir 33 punktuose nurodoma, kad asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, privalo pateikti apskrities viršininkui prašymą išnuomoti žemės sklypą, naudojimosi sklypu teisę patvirtinančius ir kitus su žemės sklypu susijusius dokumentus. Apskrities viršininkas, gavęs šiuos dokumentus, kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių, kad jis atliktų jo kompetencijai priskirtus žemės sklypo nuomai būtinus darbus. Atlikus Taisyklių nustatytus privalomus nuomojamo žemės sklypo sutvarkymo darbus, apskrities viršininkas sudaro su nuomininku žemės sklypo nuomos sutartį.
Iš šalių 2005 m. sausio 17 d. sudarytos Elektrėnų turgavietės nuomos ir eksploatavimo sutarties sąlygų matyti, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos šalims buvo žinomos. Sutarties 3 punkte šalys nurodė, kad, pasirašius šią sutartį ir išnuomoto turto perdavimo-priėmimo aktą, žemė išnuomojama kasatoriui pagal CK normas; sutarties 4.2 punktu nuomotojas įsipareigojo tinkamai veikti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarytų valstybinės žemės nuomos sutartį su nuomininku. Sutarties nuostatos kasatoriui buvo žinomos. Šios nuomos sutarties pagrindu jis įgijo teisę ne aukciono būdu sudaryti su Vilniaus apskrities viršininko administracija turgavietei priskirto žemės sklypo nuomos sutartį ir, siekdamas įvykdyti nuomos sutartyje aptartais terminais turgavietės rekonstrukciją, privalėjo nedelsdamas kreiptis pareiškimu į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau, kaip nustatė teismai, tokį pareiškimą pateikė tik 2006 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus 15 mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų atsakovo neveikimą. Kasatoriaus teiginys, kad nebuvo suformuotas turgavietei skirtas žemės sklypas, bylos duomenimis, nepagrįstas, nes iš turto registro pažymėjimo matyti, kad turgavietės žemės sklypas suformuotas 2003 m. atliekant kadastrinius matavimus, o atsakovas jam pagal Taisyklių nustatytą kompetenciją priklausančius žemės sklypo nuomai reikalingus darbus atliko iš anksto, iki kasatorius viršininko administracijai pateikė prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Kasatoriui 2006 m. balandžio 12 d. pateikus prašymą, Vilniaus apskrities viršininkas jau 2006 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ir 2006 m. birželio 21 d. žemės nuomos sutartis buvo sudaryta.
Bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas ir pagal nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai pripažino, kad kasatorius neturėjo pagrindo stabdyti savo sutartinių prievolių vykdymo, nes atsakovas savo sutartinę prievolę perduoti turgavietės nekilnojamąjį turtą įvykdė tinkamai, o kitas Taisyklių jo kompetencijai priskirtas prievoles turėjo vykdyti tik po kasatoriaus aktyvių ir būtinų vykdant sutarties prievoles veiksmų.
Kasatoriaus nurodomas proceso teisės normų pažeidimas dėl įrodymų vertinimo atmetamas kaip nepagrįstas. Minėta, kad teismai nustatė, jog kasatorius daugiau nei metus po sutarties sudarymo neatliko jokių veiksmų sutarčiai vykdyti, tarp jų ir to, kad į Elektrėnų savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų išdavimo jis kreipėsi tik 2006 m. vasario 23 d. ir jau 2006 m. kovo 15 d. projektavimo sąlygų variantas buvo parengtas. Ši aplinkybė patvirtina, kad kasatorius sutartu laiku neįvykdė sutarties sąlygų ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo neveikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo. Įrodinėjimo taisyklių aiškinimas ir taikymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra gana plačiai įvairiais aspektais išanalizuotas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; ir kt).
Sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę ne tik sudaryti įstatymo nedraudžiamą sutartį, bet ir susitarti dėl visų šalių valią atitinkančių sąlygų. Sudarydamos turgavietės nuomos sutartį, šalys susitarė, kad savivaldybė gali vienašališkai nutraukti šią sutartį, įspėjusi kasatorių ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu šis nevykdo sutarties 5 punkte nustatytos prievolės per 12 mėnesių parengti
turgavietės rekonstrukcijos projektą ir per dvejus metus rekonstruoti turgavietės paviljonus. Šios sutarties sąlygos atitinka CK 6.217 straipsnio nuostatas dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovui nevykdant sutarties sąlygų, atsakovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasatorių skundo argumentus, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios ar procesinės teisės normas, todėl naikinti teismų procesinis sprendimus nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.