- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-991-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00191-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo P. A. už Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (mėnesiams), už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda jam paskirta, 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (mėnesiams),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 18 d. apie 23 val. Žemųjų Viesų kaime, Širvintų raj., neblaivus (nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė techninės apžiūros atlikimą patvirtinančio dokumento. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str.1 d. ir 124¹ str.7 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. A. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nubaustojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiėmė priemonių esantiems neaiškumams pašalinti.
Šalies argumentai
P. A. teigimu, jis savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi išgėrė alaus ir sėdo vairuoti automobilio, todėl policijos pareigūnai jį sustabdę iš patikrinę blaivumą alkotesteriu nustatė 1,42 promilių girtumo laipsnį. Apeliantas nurodo, kad jis po šio įvykio buvo nuvykęs į Vį Ukmergės ligoninę, kurioje gydytojai jį apžiūrėję konstatavo, kad jis yra blaivus. Nubaustojo nuomone, teismas rėmėsi tik spėliojimais, kad po 4 val. 1,42 promilių alkoholis organizme jau absorbavosi ir žmogus gali būti visiškai blaivus.
Apelianto manymu, tokais atvejais teismas turėjo imtis iniciatyvos ir surinkti papildomus įrodymus, gauti eksperto išvadą, specialisto paaiškinimus, kad padėtų pašalinti byloje esančius prieštaravimus.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
P. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.
P. A. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. padarymo neigia, tvirtindamas, kad jam blaivumo testas buvo atliktas iš karto pavartojus alkoholio.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
P. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado A. B. 2013 m. birželio 18 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Mitsubishi Pajero“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas nurodė, jog automobilio vairuotojas P. A. yra neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas iš burnos, jo kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai), patikrinus blaivumą alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,42 promilių girtumo laipsnis (b.l.4). Taip pat alkotesterio kvito parodymais, iš kurių matyti, kad P. A. 2013 m. birželio 18 d. 23.16 val. nustatytas 1,42 promilių girtumas (b.l.5).
Nors apeliaciniame skunde nubaustasis nurodo, kad jis po šio įvykio buvo nuvykęs į Ukmergės ligoninę ir ten patikrinus jo blaivumą buvo konstatuota, kad jis yra blaivus, tačiau šiuo konkrečiu atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad girtumas ligoninėje buvo patikrintas praėjus 4 valandoms po sulaikymo, todėl šiais duomenimis vadovautis negalima (b.l.17). Remiantis suformuota teismų praktika konstatuotina, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti. Pažymėta, jog medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad P. A. automobilį vairavo neblaivus, kad jis buvo išgėręs alaus neneigia ir pats nubaustasis, todėl remdamasis aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog P. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas turėjo imtis iniciatyvos ir surinkti papildomus įrodymus, gauti eksperto išvadą, specialisto paaiškinimus. Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas baudžiamojo proceso veiksmas. Teismas paprastai skiria ekspertizę tais atvejais, kai nusprendžia, kad ji būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Šiuo konkrečiu atveju ekspertizė nebuvo skiriama, kadangi teismui išnagrinėjus bylos medžiagą, abejonių dėl joje esančių duomenų pripažinimo tinkamu įrodymų šaltiniu nekilo.
Skiriant nuobaudas pažeidėjui, atsižvelgta į P. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad P. A. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, praeityje baustas 12 kartų (b.l.8-10), tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, todėl darytinos išvados, kad P. A. išvadų nedaro ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių. Tokiu būdu nubaustajam pagrįstai paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apelianto skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
P. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.