- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 2-788-553/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02048-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- G. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovui prokurorei E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D. ir A. D. dėl administracinio akto panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2003-03-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760, notarinio registro Nr. VB7-1-278, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities administracijos ir G. D. dėl 1019 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymą Nr. 6048-01 „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini) suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.“; taikyti restituciją: priteisti iš G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 EUR Lietuvos Respublikos valstybės naudai.Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 sprendimu Nr. 761V nustatė, kad komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1 929 kv. m. ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 4-10, prie 910 kv. m. privačios žemės sklypo dalies, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-3, 8-10. Taip pat patvirtina 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kainą – 121 534 Lt. Šio sprendimu pagrindu buvo patvirtintas susitarimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo G. D., kad susitarimo objektas yra lėšos, kurių reikės teritorijai įsisavinti, sumos, taip pat papildomi įnašai statybos teritorijai tvarkyti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Atsakovas G. D. įsipareigojo iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 123 026 Lt teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti į Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities administracijos, ir atsakovas G. D. 2003-03-12 sudarė 1 019 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760. Šios sutarties 4 p. nurodyta, kad už perkamą žemės sklypo dalį G. D. 2003-03-07 sumokėjo 121 534 Lt. 2003-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į 1 019 kv. m. ploto žemės sklypą buvo perleista J. K., A. A., V. T., A. G., A. J., V. K. ir A. T.. Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-03 įsakymu Nr. 2.3-1286-01 buvo sujungti 1 019 kv. m. ir 910 kv. m. žemės sklypai į vieną bendrą 19 329 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-01-04 taikos sutartimis nuosavybės teisė į 1019/1929 dalį sujungto žemės sklypo buvo perleista G. D. ir A. D.. Pardavėjas G. D. ir A. D. ir pirkėjas UAB „Vilniau kapitalo vystymo projektai“ 2006-07-28 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1 929 kv. m. ploto žemės sklypo. Šis žemės sklypas parduotas už 11 000 000 Lt. Nuo 2015-06-11 nuosavybės teise žemės sklypas priklauso UAB „Realinija“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-12-03 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus žemės sklype. VĮ Registrų centras 2016-09-22 raštu informavo, kad 2003-03-12 dienai 0,1019 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 127 493 EUR. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, suformuotas 1 019 kv. m. ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Naujų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje. Šį laisvos valstybinės žemės sklypo nėra pagrindo laikyti įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, kadangi jame gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Būdamas racionalių ribų ir dydžio, neįsiterpęs tarp valstybinių ar privačių žemės sklypų, 109 kv. m. didesnis už pagrindinį žemės sklypą, 1 019 kv. m. ploto žemės sklypas, buvo parduotas G. D. už 121 534 Lt, t.y. 318 674 Lt mažiau už vidutinę rinkos vertę. 2003-03-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatoms, todėl remiantis CK 1.80 str. 1 d. turi būti pripažintas negaliojančiu. Nustačius pagrindą 1 019 kv. m. žemės sklypo pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, turi būti panaikintas ir administracinis aktas, susijęs su šio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo administracinių procedūrų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti. Taip pat turi būti taikoma restitucija – atsakovai G. D. ir A. D. turi grąžinti valstybei 1 019 kv. m. žemės sklypo ekvivalentą pinigais, kadangi ginčo žemės sklypas yra sujungtas su kitu žemės sklypu, ir dar penkiais sandoriais perleistas kitiems asmenims. Ieškovas nurodo, kad turi būti taikomas G. D. sumokėtos sumos už žemės sklypą įskaitymas: sandorio sudarymo metu ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 440 208 Lt, o žemės sklypas buvo parduotas už 121 534 Lt, taigi priteisiamą sumą sudaro 92 294,37 EUR.
Atsakovai G. D. ir A. D. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovas net nepasisako dėl Detaliojo plano teisėtumo ar neteisėtumo ir jo neginčija, nors būtent 2000-11-09 sprendimu patvirtintame detaliajame plane buvo numatyta, kad įsiterpęs žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir numatoma jį sujungti su kaimyniniais žemės sklypais. Šį detalųjį planą rengė pati Vilniaus miesto savivaldybė savo iniciatyva, kurį pati ir patvirtino, todėl atsakovai nei teisiškai, nei fiziškai šiame procese nedalyvavo. Todėl ieškovo teiginiai, kad ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų, yra neįrodyti ir paneigti oficialiu rašytiniu įrodymu. Vieno iš detaliajame plane pažymėtų sklypų savininkė Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo G. D., kad nepretenduoja į įsiterpusį žemės sklypą. Atsiskaitinėti už perkamą įsiterpusį žemės sklypą buvo pradėta dar 2002-12-23 (123 026 Lt už infrastruktūros plėtrą), o ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas buvo priimtas tik 2002-12-24. Taip pat G. D. likusią sumą 121 534 Lt sumokėjo 2003-03-07, t.y. prieš 2003-03-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Įsiterpęs žemės sklypas buvo suformuotas dar 2000 m. detaliuoju planu, o duomenys nustatyti 2002-04-11 valdybos sprendimu. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ir siūloma jį ne aukciono tvarka parduoti kaimyninių žemės sklypų savininkams. Turėtų būti vadovaujamasi ne ieškovo nurodyta nutarimo redakcija, galiojusia nuo 2002-10-19, o ankstesne redakcija, kuri galiojo nuo 2001-02-24 iki 2002-10-18, nes pradėtos įsiterpusių valstybinės žemės pirkimo procedūros turėjo būti baigiamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Iki šiandien galiojančių teisės aktų pakeitimų valstybės ir savivaldybių institucijos turėjo didesnę diskrecijos teisę spręsti, koks valstybinės žemės plotas yra laikomas įsiterpusiu ir teisėtai šia teise pasinaudojo sprendžiant, kad įsiterpęs žemės sklypas atitinka tuo metu egzistavusią įsiterpusio valstybinio žemės ploto sąvoką. Tiek pardavimo kainą, tiek žemės sklypo tikrąją vertę ieškovas nurodo neteisingai. Faktinė įsiterpusio žemės sklypo kaina buvo 244 560 Lt (70 829,47 EUR), kurią atsakovas G. D. sumokėjo į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003-03-13 pažyma Nr. 00098098-1 patvirtina, kad žemės sklypo rinkos kaina buvo 58 465 Lt (16 932,63 EUR). Ieškovas nepagrįstai remiasi VĮ registrų centro vidutine rinkos verte, nes ji nustatyta masinio vertinimo metodu, o tai negali būti vertinama kaip tikslus rinkos vertės nustatymas. 2002-02-27 buvo atliktas individualus turto vertinimas ir nustatyta, kad įsiterpusio žemės sklypo vertė yra 224 000 Lt. Ieškovas neginčija nei individualaus vertinimo pažymos, nei valdybos sprendimo, kuriuo buvo nustatyta įsiterpusio žemės sklypo kaina, todėl laikytina, kad ieškovo teiginiai, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypo vertė buvo 440 208 Lt, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas mano, kad ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovas praleido įstatyme nustatytus ieškinio senaties terminus. Šio ieškinio reikalavimas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, kuriems taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo ar individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą. Nei prokuroras ieškinyje, nei Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-25 pranešime dėl viešojo intereso gynimo nėra nurodyta jokių aplinkybių, kodėl net po 13 metų buvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas ir kodėl toks pažeidimas negalėjo būti nustatytas anksčiau. Atsakovas laiko, kad tiek apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tiek apie ginčijamą įsakymą turėjo būti žinoma ir buvo žinoma atitinkamai 2002 m. ir 2003 m.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį tenkinti.Nurodo, kad sutinka su ieškinyje pateiktais argumentais, jog 2003-03-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatoms. Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 6048-1 nepagrįstai buvo suformuotas 1 019 kv. m. ploto įsiterpęs žemės sklypas, kadangi jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) sankirtoje, todėl šis žemės sklypas turi pakankamą jo eksploatacijai būtiną susisiekimą. Taip pat žemės sklypo plotas yra 1 019 kv. m. ir neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytų įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui taikomų ploto reikalavimų. Sutinka su ieškovo argumentais, kad šioje byloje negalima restitucija natūra.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.Paaiškina, jog Žemės sklypas buvo suprojektuotas ir jo duomenys patvirtinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Žemės sklypo projektavimo metu Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nebuvo nuostatos, numatančios, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydis negali viršyti esam sklypo dydžio. Sąlygos, kuomet laisvos valstybinės žemės plotai galėjo būti parduoti greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, tiek žemės sklypo projektavimo, tiek jo pardavimo metu buvo dvi, t.y. jeigu pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta suformuoti naujų žemės sklypų ir jeigu laisvos valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju įsiterpęs 1 019 kv. m. laisvos valstybinės žemės plotas, prijungtas prie gretimo 910 kv. m. sklypo visiškai atitiko sąlygas. Žemės sklypo pardavimo kaina buvo apskaičiuota, remiantis minėtu Vyriausybės nutarimo 7.3 p. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-04-11 sprendimu patvirtina 121 534 Lt dydžio kaina visiškai atitinka teisės aktų sąlygas, kadangi ji apskaičiuota, vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika ir nėra mažesnė už apskaičiuojamą pagal ją. Be to, į šią kainą įskaičiuotas žemės sklypo vertės priedas dėl esamų inžinerinių statinių ir žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo ribų plano parengimo ir aukciono organizavimo išlaidos. Taip pat, nustatant kainą, buvo įvertinta esamos infrastruktūros būklė, apskaičiuotas lėšų teritorijai įsisavinti poreikis bei papildomi įnašai statybos teritorijai tvarkyti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.
Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad įsiterpusį žemės sklypą turi teisę įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, kai egzistuoja visumą sąlygų: tai turi būti laisvi valstybinės žemės sklypai; juose nenumatyta suformuoti naujų žemės sklypų ir šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų visumos nėra. Nors atsakovai teigia, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengime nedalyvavo, tačiau iš Miesto plėtros departamento Gamybinės grupės parengto žemės sklypo matyti, kad plano objektas yra G. D. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje; žemės sklypo ribos suderintos 2000-10-21. Taigi, akivaizdu kad be G. D. iniciatyvos 2000 m. ginčo žemės sklypas nebūtų buvęs formuojamas ir nebūtų rengiamas jo detalusis planas. Detaliojo plano ginčyti nereikia, nes bylos dalykas yra valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Žemės sklypo suformavimas, detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas yra tik procesinio pobūdžio sprendimai. Atsakovai nepateikė turto įvertinimo ataskaitos Nr. VGO-20303. 2003-09-16 privačioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 440 208 Lt. Taigi ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ginčo sandorio sudarymo metu buvo 440 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-08-25 raštas Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2016-08-30, o prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-27, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsakovai G. D. ir A. D. triplike papildomai paaiškina, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis įsiterpusio žemės sklypo suplanavimo ir suformavimo metu galiojusiomis teisės aktų redakcijomis. Kadangi įsiterpęs žemės sklypas buvo suformuotas ir jį nuspręsta parduoti ne akcinio būdu 2002-04-11, turi būti taikoma tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija. Prokuroras nepagrindžia savo teiginio, kad turi būti vadovaujamasi ginčijamo įsakymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiomis teisės aktų redakcijomis. Be to, kartu su dubliku pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002-12-17 rašte Nr. 03-D-06-2533 aiškiai nurodyta, kad 2002-10-15 įsigaliojus Taisyklių pakeitimams, perskaičiuoti papildomai priskirtų valstybinės žemės plotų pardavimo kainas, pripažinti netekusiais galios savivaldybės ir žemės pirkėjų pasirašytus susitarimus dėl lėšų miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti bei pakeisti kitas pirkėjams nustatytas žemės įsigijimo sąlygas, kai savivaldybės valdybos sprendimai dėl žemės sklypų suformavimo, pardavimo kainų ir sąlygų patvirtinimo priimti iki 2002-10-15, nėra pagrindo. Paaiškina, kad detaliuoju planu buvo planuojamas ne tik įsiterpęs žemės sklypas, tačiau kur kas didesnė teritorija, kurioje buvo G. D. priklausęs žemės sklypas. Nei G. D. organizavo šio detaliojo plano rengimą, nei buvo jo rengėjas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad detaliojo plano rengimą iniciavo būtent G. D.. Kadangi detaliuoju planu buvo įtvirtinta, kad įsiterpęs žemės sklypas yra laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, o vėlesniuose valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimuose tik pakartota ši nuostata, bei tai, kad detalusis planas nėra ginčijamas, laikytina, kad įsiterpęs žemės sklypas buvo ir yra teisėtai pripažintas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ir parduodamas ne aukciono būdu. Prokuroras nepasisako dėl aplinkybės, kad už įsiterpusį žemės sklypą buvo sumokėta 244 560 Lt kaina. Prokuroro motyvas, kad atsakovas nepateikė vertinimo ataskaitos yra nekorektiškas.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos triplike papildomai nurodo, kad sutinka su ieškovo argumentais, kad įsiterpęs žemės sklypas neatitiko Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų, kadangi įsiterpęs žemės sklypas ribojasi ne tik su privačiais žemės sklypais, bet ir su 2 gatvėmis, turi pakankamą jo eksploatacijai skirtą susisiekimą ir yra 109 kv. m. didesnis už žemės sklypą, todėl ginčo teritorijoje galėjo būti suformuotas atskiras žemės sklypas, turintis susisiekimą. Nėra pagrindo ginčyti Vilniaus miesto valdybos 2000-11-09 sprendimu Nr. 2158V patvirtintą teritorijos detalųjį planą, nes būtent ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymas Nr. 6048-01 buvo ne išvestinis, o pagrindinis administracinis aktas, kuriuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuspręsta atsakovui G. D. parduoti įsiterpusį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Ieškinys netenkinamas.
Byloje ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių nėra. Nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-11-09 sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos J(duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo” buvo patvirtinti teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai: žemės naudojimo paskirtis, būdas, sklypų ribos ir apribojimai. Šiuo sprendimu Miesto plėtros departamentas buvo įpareigotas parengti papildomo valstybinės žemės sklypo įsigijimo dokumentus ir teikti juos tvirtinti Vilniaus miesto valdybai (t. 1, b. l. 11). Iš detaliojo plano Aiškinamojo rašto 2.3 punkto matyti, kad teritorijos šiauriniame kampe buvo suformuotas naujas sklypas Nr. 7 (toliau – Žemės sklypas), kuris dėl susiklosčiusios urbanistinės situacijos buvo įvertintas kaip negalintis funkcionuoti savarankiškai – į jį neįmanoma patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo. Todėl buvo sprendžiama, kad suformuotas Žemės sklypas Nr. 7 galėtų būti prijungtas prie gretimai esančio sklypo Nr. 1 arba Nr. 8 (t. 2, b. l. 28).
2000-12-28 raštu Nr. 21-D-17 Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai priklauso sklypas Nr. 8, pranešė, kad į detaliajame plane Nr. 7 pažymėtą Žemės sklypą nepretenduoja (t. 1, b. l. 71).
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-04-11 sprendimu Nr. 761V nusprendė, kad komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1 929 kv. m. ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1 019 kv. m. valstybinės Žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 4-10, prie 910 kv. m. privačios žemės sklypo dalies, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-3, 8-10. Patvirtino 1 019 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kainą – 121 534 Lt, bei Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo Susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (t. 1, b. l. 14-15).
Paminėtu Susitarimu atsakovas G. D. įsipareigojo iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 123 026 Lt sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinierinei infrastruktūrai plėtoti, Į Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą (t. 1, b. l. 16). G. D. šį įsipareigojimą įvykdė2002-12-23, įmokėdamas į Vilniaus miesto savivaldybės sąskaitą 123 026 Lt (t. 1, b. l. 88).
Vilniaus apskrities viršininkas 2002-12-24 įsakymu Nr. 6048-01, vadovaudamasis tuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” 2.15 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 “Dėl žemės įvertinimo tvarkos”, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 2000-11-09 sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo”, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 sprendimu Nr. 761V bei atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2002-10-29 raštą Nr. 203-17-1804, suformavo greta G. D. privačios nuosavybės teise priklausančio 910 kv.m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, papildomą 1 019 kv.m ploto laisvos valstybinės Žemės sklypą, patvirtino bendras sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, 121 534 Lt pardavimo kainą ir nutarė žemės sklypą parduoti G. D. (t. 1-, b. l. 18-19).
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities administracijos, ir atsakovas G. D. 2003-03-12 sudarė 1 019 kv. m. ploto Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760. Už perkamą Žemės sklypą 121 534 Lt G. D. sumokėjo prieš šios sutarties pasirašymą (Sutarties 4 p.) (t. 1, b. l. 22-24, 82).
Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnį, valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams, pardavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės perleidimo privatinėn nuosavybėn sutartis, valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Parduodant ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Priimant Vilniaus miesto valdybos 2000-11-09 sprendimą Nr. 2158V „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo” galiojusi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcija numatė, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų, savivaldybių merams (valdyboms) pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų nuomininkams ar privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su savivaldybių merų (valdybų) pasiūlytomis infrastruktūros plėtros sąlygomis ir žemės sklypų pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punktą.
Kaip jau teismas minėjo, detaliojo plano rengimo dokumentuose (Aiškinamojo rašto 2.3 punkte) aiškiai nurodytos aplinkybės, kodėl nėra galimybės suformuoti savarankiškai funkcionuojančio sklypo– į jį neįmanoma patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo. Atsakovas teismui į bylą pateikė fotonuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog įvažiavimas iš paminėtų gatvių į teritorijos šiauriniame kampe esantį Žemės sklypą nėra galimas ir dėl esančių statinių. Ieškovas šių aplinkybių jokiu būdu neginčijo, apsiribodamas bendro pobūdžio pasvarstymais, kad į sklypą Nr. 7 buvo galima patekti, nustačius servitutus besiribojančiuose sklypuose. Tačiau pastarieji argumentai Vilniaus miesto valdybos 2000-11-09 sprendimo Nr. 2158V „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo” teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro teismui pagrindo vertinti, kad šis sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog kaip įsiterpiantis suformuotas Žemės sklypas Nr. 7 iš dviejų pusių ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėmis, o pagal tuo metu galiojusią paminėto nutarimo redakciją nebuvo numatyta sąlyga dėl ribojimosi su keliu (gatve), nekeičia esmės, nes ribojimasis su gatvėmis, iš kurių įrengti įvažiavimo nėra objektyvių galimybių, sukuria tą pačią teisinę situaciją, kuri apsprendžia įsiterpiančio sklypo formavimo sąlygas. Teismas pažymi, kad vėlesnė šio nutarimo 2.15 punkto redakcija buvo papildyta sąlyga dėl galimybės formuoti kaip įsiterpiantį sklypą, jeigu jis ribojasi ir su gatve (keliu), todėl yra pagrindas išvadai, jog įstatymo leidėjas įvertino teisės spragą, trukdančią užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą.
Priimant sekantį nagrinėjamam ginčui svarbų sprendimą - Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 sprendimą Nr. 761V, kuriuo buvo nustatytos Žemės sklypo ribos, pardavimo kaina, patvirtintas susitarimas dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, suformuotas pasiūlymas parduoti žemės sklypą ir nustatytas įpareigojimas sklypo naudotojui kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, galiojusi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcija nustatė visiškai tokias pat, kaip šio sprendimo 20 punkte nurodytas sąlygas įsiterpiančio sklypo formavimui.
Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad pradėtos Žemės sklypo pirkimo procedūros turėjo būti pabaigtos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad visi tam tiktais etapais suskirstyti ir privalomi atlikti procesai, būtini administracinių aktų priėmimui ir galiausiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, turėtų būti atliekami iš naujo, tokiu būdu sukuriant teisinį neapibrėžtumą.
Todėl tai, kad sekantis pradėto Žemės sklypo pardavimo proceso administracinis aktas - Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymas Nr. 6048-01 buvo priimtas ir Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta įsigaliojus Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcijai, numatančiai, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, neįtakojo nei paminėto administracinio akto, nei sudaryto sandorio teisėtumo. Teismas pažymi, kad nustatyta Žemės sklypo paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl ir paminėtos naujos redakcijos teisės normos nuostatų dėl sklypų dydžio ginčijamas įsakymas ir sandoris nepažeidė.
Ieškovas, teigdamas, kad Žemės sklypas negalėjo būti laikomas įsiterpusiu, nes jo plotas 109 kv.m didesnis už besiribojanti žemės sklypą, tokių savo deklaratyvių teiginių nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Ieškovas argumentus dėl Žemės sklypo kainos neatitikimo rinkos kainai nurodė kontekste reikalavimų panaikinti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą bei pripažinti negaliojančia Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, teigdamas, kad Žemės sklypas negalėjo būti suformuota kaip įsiterpiantis ir parduotas lengvatinėmis sąlygomis - esą turėjo būti parduotas už tuo metu buvusią rinkos kainą – 440 208 Lt. Ieškovas jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl Žemės sklypo pardavimo kainos netinkamo nustatymo Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-04-11 sprendimu Nr. 761V bei Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 6048-01 nenurodė, todėl teismas šiuo aspektu taip pat plačiau nepasisako, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie Žemės sklypo vertės nustatymo procedūros atitiktį teisės normų nustatytai tvarkai (t. 1, b. l. 69-70, 83-86, 87).
Tačiau teismas sprendžia, jog tikslinga pasisakyti dėl Žemės sklypo rinkos vertę ginčui aktualiu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, teigdamas, kad Žemės sklypo rinkos vertė jo pardavimo metu siekė 440 208 Lt, o pardavimo kaina tik 121 534 Lt, pirmosios aplinkybės nepagrindė objektyviais ir pakankamais įrodymais, o antrąją interpretavo neobjektyviai.
Ieškovas į bylą yra pateikęs tik VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016-09-22 raštą, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2003-02-12 buvo 440 208 Lt (t. 1, b. l. 27). Tačiau šių duomenų patikimumą paneigia sekantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-05-17 raštas, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo atstovo paklausimą dėl pirmesniame rašte nurodytų duomenų pagrindo (t. 2, b. l. 57-58). Be to, byloje yra pateikta 2002-02-27 M. R. firmos „Lituka“ Turto vertės nustatymo pažyma Nr. VGO-20303, patvirtinanti, kad nepriklausomi turto vertintojai Žemės sklypą įvertino 224 000 Lt verte (t. 1, b. l. 9192). Šiems duomenims paneigti ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nepriklausomų vertintojų vertinimo duomenimis, kurie buvo nustatyti ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. prieš pat Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą.
Ieškovas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad atsakovas G. D. už Žemės sklypą sumokėjo tik 121 534 Lt. Nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo Susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, sumokėjo dar 123 026 Lt sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinierinei infrastruktūrai plėtoti. Tokio Susitarimo įvykdymas buvo privaloma sąlyga Žemės sklypo pirkėjui, todėl teismas sprendžia, kad realiai už Žemės sklypą G. D. sumokėjo 244 560 Lt sumą, kuri viršijo nepriklausomų ekspertų nustatytą Žemės sklypo tuometinę rinkos vertę.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2003-03-12 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760, notarinio registro Nr. VB7-1-278, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities administracijos ir G. D. ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-24 įsakymą Nr. 6048-01 „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini) suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.” ir taikyti restituciją, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).
Atsakovas G. D. pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo 2 904 EUR atstovavimo išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas bei į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, sprendžia, kad atsakovo prašoma atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 2 904 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atsakovo G. D. naudai 2 904 EUR atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.