Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, atsakovės G. J. priešieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovės G. J. priešieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

12. Byloje kilęs ginčas yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir priteisiant laikiną išlaikymą vaikams iš kito tėvo.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas jų taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tarp tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias ir prašė taikyti ieškovas, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų ir laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai).

15. Atsakovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos nepagrįstai, nenustačius jokios realios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams, remiantis vien subjektyviais ieškovo paaiškinimais, kad atsakovė nesirūpina nepilnametėmis dukromis ir neteikia joms išlaikymo. Atsakovė nurodo, kad šalys gyvena kartu ir bendrai rūpinasi nepilnametėmis dukromis ir jas išlaiko kartu, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šeimai ir toliau faktiškai gyvenant kartu, jai teks dviguba nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, tiek kas mėnesį mokant ieškovui vaikų išlaikymui teismo priteistas lėšas, tiek ir tiesiogiai teikiant dukroms materialinį išlaikymą faktinio gyvenimo bendroje šeimoje metu.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, jog nebuvo aplinkybių, kurios teisiškai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad nors šalys iki šiol su nepilnamečiais vaikais gyvena vienuose namuose, šalys nesutaria, su kuria iš jų turėtų būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo, ką patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė, jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašo su ja nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp tėvų kilus ginčui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų neturtinės teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, nes nesureguliavus laikinos vaikų gyvenamosios vietos vaikai atsidurtų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, kadangi kiekvienas iš tėvų galėtų reikšti pretenzijas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Todėl siekiant užkirsti kelią bet kokiems šalių nesutarimams ir ginčams dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, tuo atveju, jei šalys nuspręstų gyventi skirtingose vietose ir pan., bei apsaugoti vaikus nuo dar didesnio traumavimo vykstant tėvų skyrybų procesui, teismas turėjo pagrindą laikinai sureguliuoti šiuos santykius, taikant CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą nepilnamečių dukrų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo grindė aplinkybėmis, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nevengia vartoti alkoholį dukrų akivaizdoje ir bendrauti su jomis būdama apsvaigusi. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo prašymą, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, kuris pagal galimybes sukūrė dukroms saugią aplinką, užtikrina tinkamas sąlygas vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, atsakovė nesirūpina nepilnametėmis dukromis ir neteikia joms išlaikymo, todėl sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esamoje situacijoje laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią, stabilią aplinką.

18. Pažymėtina, kad nors, kaip iš esmės teisingai nurodo atsakovė atskirajame skunde, aplinkybės, kuriomis ieškovas motyvavo poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo grindžiamos tik paties ieškovo paaiškinimais, tačiau jau po skundžiamos nutarties priėmimo į bylą pateikti duomenys rodo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie galimai netinkamą atsakovės elgesį ir gyvenimo būdą, nėra neteisingos. Iš byloje pateiktos Išvados ir prie jos pridėtame 2019 m. gruodžio 9 d. BĮ Šakių socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-873 nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė žalingai vartoja alkoholį, tai iš esmės patvirtino ir šalių dukra K. pokalbio su Skyriaus specialistais metu, atsakovė nesirūpina dukrų auklėjimu, jų priežiūra, bendrauja su netinkamos reputacijos asmenimis, stokoja įgūdžių bendraujant su dukromis, į 2019 m. gruodžio 6 d. vykusį trečiąjį šeimos pagalbos plano peržiūros posėdį neatvyko, ieškovas gi atsakingai rūpinasi dukrų priežiūra, dalyvauja mokyklos susirinkimuose, mažiausiąją dukrą nuveda ir parveda iš darželio ir būtent jis mergaite dažniausiai rūpinasi, reguliariai moka už teikiamas paslaugas, dalyvauja grupės organizuojamuose renginiuose. Išvadoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai įgyvendintų savo, kaip tėvo, valdžią, ar kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu darytų vaikams neigiamą įtaką. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovė teikdama atskirąjį skundą.

19. Kaip matyti iš Išvadoje nurodytų duomenų, pokalbių su Skyriaus specialistais metu abi vyresniosios šalių dukros nurodė, kad nori gyventi su abiem tėvais, tačiau nenurodė, kad norėtų gyventi būtent su atsakove, ar nenorėtų gyventi su ieškovu. Taigi bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų vaikų norų.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą išsprendė tinkamai.

21. Kita vertus, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikams pilnavertiškai augti ir vystytis. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, išklausius ir pačių vaikų nuomonę šiuo klausimu, bus nustatyta, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiams šalių vaikams yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, įvertinus kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą, vystymąsi, taip pat ir dalyvavimą vaikų auklėjime, išlaikant ir prižiūrint vaikus iki ginčo atsiradimo.

22. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nesant tam pagrindo priteisė iš jos laikiną materialinį išlaikymą vaikams, kadangi šalys gyvena kartu ir bendrai rūpinasi nepilnametėmis dukromis ir jas išlaiko kartu, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šeimai ir toliau faktiškai gyvenant kartu, jai teks dviguba nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, tiek kas mėnesį mokant ieškovui teismo vaikų išlaikymui priteistas lėšas, tiek ir tiesiogiai teikiant dukroms materialinį išlaikymą faktinio gyvenimo bendroje šeimoje metu, kas pažeidžia proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis ir reguliarus išlaikymo teikimas. Šiuo atveju skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir skirtas apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus, garantuoti nuolatinio ir reguliaraus išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovės pusės, kol bus išnagrinėtas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių pasekmių, t.y. vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

24. Atsakovė, kvestionuodama nutarties priteisti iš jos laikiną išlaikymą vaikams pagrįstumą, jokių įrodymų, kad vykdo įstatyme nustatytą pareigą ir teikia nuolatinį bei pakankamo dydžio materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms (t. y. realiai patiriamas išlaidas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti), nepateikė. Pažymėtina, kad nors iš Išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad vyresniosios šalių dukros nurodė, kad esant poreikiui, joms pinigų duoda abu tėvai (taigi ir atsakovė), tačiau toks epizodinis lėšų vaikams davimas nesudaro pagrindo spręsti apie tinkamą pareigos teikti išlaikymą, užtikrinantį vaikų kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad aplinkybė, kad šalys gyvena viename name, pati savaime nereiškia, jog šalys iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kad atsakovė tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu dirba, leidžia teigti, kad atsakovė gauna pajamų, kurias gali skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau paties išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo fakto nepatvirtina. Todėl atsakovei nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji tinkamai vykdo savo įstatyminę pareigą ir tiesiogiai teikia nuolatinį bei pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikino materialinio išlaikymo priteisimas – pritaikyta pagrįstai, įvertinus prioritetinį nepilnamečių vaikų interesą, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus. Dėl to atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, ar, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jai tenka dviguba vaikų išlaikymo našta ir tokiu būdu pažeidžiamas proporcingumo principas, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (po 100 Eur kiekvienam vaikui), atsižvelgiant į esamą pragyvenimo lygį, būtiniausių prekių ir paslaugų kainas, iš esmės yra pakankamas tik pačių būtiniausių vaikų poreikių užtikrinimui, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad laikino išlaikymo priteisimas sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise, manipuliuoti nepilnamečiais vaikais siekiant sau palankaus teismo sprendimo, nes disponuodamas visomis nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis bei gyvendamas kartu su atsakove ir nepilnametėmis dukromis, ieškovas nepilnamečių dukrų akivaizdoje įgis didesnį autoritetą, t. y. bus tas iš tėvų, kuris gali nepalyginamai daugiau visko nupirkti, suteikti daugiau pramogų ir kt.

26. Atskirajame skunde atsakovė taip pat teigia, kad atsakovas, aprašydamas bendrą situaciją, nurodo, kad atsakovė visiškai nesirūpina nepilnametėmis dukromis, kad tik jis vienas rūpinasi nepilnametėmis dukromis ir kad tik jis vienas sukūrė dukroms saugią aplinką, tačiau motyvuodamas prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodo kardinaliai priešingas aplinkybes, t. y. kad vienas negali užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikių, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu, atsakovės manymu, ieškovas klaidina teismą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo teiginius kaip nepagrįstus, kadangi atsakovė akivaizdžiai painioja du skirtingus dalykus, t. y. neturtinės tėvo pareigos rūpintis savo vaikais ir užtikrinti jiems tinkamą ir saugią aplinką vykdymą ir tėvo finansines galimybes vien iš savo gaunamų pajamų užtikrinti vaikų materialinius poreikius.

27. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskiruoju skundu neginčija paties priteisto laikino išlaikymo dydžio, taip pat į pačios atsakovės priešieškiniu prašomo priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnametės dukroms dydžius (po 150 Eur dukroms K. ir K. ir po 100 Eur K.), darytina išvada, kad priteisto laikino išlaikymo dydis nėra per didelis, yra proporcingas tiek šalių nepilnamečių dukrų poreikiams, tiek ir šalių turtinei padėčiai, atitinka protingumo kriterijus ir yra pakankamas laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

11. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir tinkamai laikinai sureguliavo ginčo situaciją. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.