Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė A. U. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. U. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. (2 paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. V.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. U. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas (38-40, 41-49, 50-58, 59-69 b. l.), praėjus vos trims mėnesiams po paskutinio teismo nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), yra daug kartų baustas administracine tvarka (70-74 b. l.), nedirba (79 b. l.). Akivaizdu, kad teismas įvertino ir kitas apelianto skunde nurodytas aplinkybes: kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, sužalojimas neužfiksuotas, taip pat įvertino A. U. šeiminę padėtį. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad A. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. U. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra artima BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad A. U. pakirta bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. U. nauju ir ankstesniu – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo 5 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taigi, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. A. U. nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, nukentėjusiojo atsiprašė, ateityje pažada nebedaryti nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą.