- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-1600-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- B. Š., kreditorius B
- Suinteresuotas asmuo
- A., A. I.
- Kreditorius
- B. Š.
- Skolininkas
- A. I.
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto LDT
- Trečiasis asmuo
- A. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. pareikšimą suinteresuotiems asmenims A. I., V. I., antstolei Gitanai Andrijauskienei dėl šalių pakeitimo vykdymo procese ir vykdomojo rašto išdavimo,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Š. patikslintu pareiškimu (t. 1, b.l. 125-127) prašė pakeisti šalis pagal 1975 m. rugpjūčio 22 d. teismo sprendimo vykdomąjį raštą, išduodant naują vykdomąjį raštą su šiomis šalimis: pareiškėja–kreditorius B. Š., tretysis asmuo–skolininkas A. I., tretysis asmuo–bendraskolis V. I.; išduoti vykdomąjį raštą pagal 1982 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą, įrašant: pareiškėja–kreditorius B. Š., tretysis asmuo–skolininkas A. I., tretysis asmuo–bendraskolis V. I..
Pareiškėja nurodė, kad 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-806/75 Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas įpareigojo A. I. ir V. I. atlaisvinti gyvenamąsias patalpas 12,32 kv. m, 10,74 kv. m, virtuvę ir rūsį R-l/12,50 kv.m, bei netrukdyti naudotis ūkiniu pastatu 2J l/m. Ieškovai šioje byloje – sesuo ir brolis M. ir B. M.. Vykdydama teismo sprendimą, I. šeima negrąžino ieškovams rūsio R-1/12,50 kv.m. Šiuo metu šį turtą valdo pareiškėja pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas 1982 m. gruodžio 22 d. sprendimu tenkino ieškovės M. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto LDT Vykdomajam komitetui, trečiajam asmeniui A. I., ir nurodė, kad namo antrame aukšte savavališkai įrengtose salkose esanti namo ašinė siena atsakovo lėšomis turi būti perkelta. Teismas konstatavo, kad po sienos perstatymo privačios namo dalies savininkų valdomas plotas padidės. Tam duotas vienas mėnesis laiko, projektas šalių suderintas, ginčo tarp šalių nėra. Tuo metu komunalinė namo dalis priklausė Panemunės butų ūkiui, kuris ir pardavė A. I. komunalinę namo dalį 1988 metais. Teismų sprendimai iki šiol yra neįvykdyti, nors yra įsiteisėję. 1982 m. teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti geranoriškai, bet įvykdyta tik dalis sprendimo. Kadangi yra pasikeitę skolininko ir išieškotojo asmenys, turi būti pakeistos šalys pagal CPK 648 straipsnį. 1982 m. teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti geranoriškai, todėl vykdomasis raštas išduotas nebuvo, sprendimo vykdymui baigti teismas turi išduoti vykdomąjį raštą su tinkamomis šalimis.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi (t.2, b.l. 97-103) pareiškėjos B. Š. pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui A. I. 1500 Lt išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, 22,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nutartyje nurodė, kad tiek suinteresuoti asmenys, tiek pareiškėja yra bendraturčiai, jie nėra atsidalinę iš bendrosios nuosavybės, tik tarp pirmųjų savininkų buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Teismas padarė išvadą, jog ši naudojimosi tvarka galioja ir buvusių savininkų teisių perėmėjams, nes nei vienas iš anksčiau buvusių savininkų, o taip pat ir dabartiniai savininkai sutarties nekeitė, jos nenuginčijo. Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog iki šiol vyksta vykdymo procesas pagal 1975 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo sprendimą. Vykdomosios bylos nepateikė ir nenurodė antstolio, kuris tą sprendimą vykdo. Pagal byloje esančią 2008 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pažymą civilinė byla yra sunaikinta pasibaigus saugojimo laikui, taip pat sunaikinti visi minėtoje byloje buvę procesiniai dokumentai bei to laikotarpio teismo vykdytojų (antstolių) dokumentacija. 1975 m. rugpjūčio 22 d. teismo sprendimo dalis dėl A. ir V. I. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir netrukdymo naudotis ūkiniu pastatu buvo vykdomas netrukus po jo priėmimo. Kad priverstinai būtų vykdoma likusi sprendimo dalis dėl netrukdymo ieškovams B. M. ir M. M. naudotis rūsiu, - duomenų nėra. Kadangi vykdomasis raštas pareiškėjai pateko iš M. M. dukros, yra pakankamas pagrindas manyti, jog vykdomasis raštas, po dalies sprendimo įvykdymo 1975 m., buvo grąžintas išieškotojams. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad vykdomasis raštas būtų buvęs pateiktas vykdyti iš naujo. Teismas padarė išvadą, jog vykdomoji byla, kurioje buvo vykdomas 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, nutraukta. Pagal 1964 m. CPK 399 straipsnį vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo antstolis, turėjo būti panaikinamos, o vykdomosios bylos iš naujo pradėti nebegalima. Byloje taip pat nėra duomenų, jog terminas vykdomajam dokumentui vykdyti būtų atstatytas. Dėl analogiškų priežasčių teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą pagal 1982 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą su pasikeitusiomis šalimis. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismas sprendė, kad vykdomasis raštas pagal 1982 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą taip pat buvo išduotas. Kitokių duomenų ir įrodymų apie teismo sprendimo vykdymą ir vykdomąją bylą nėra, nes civilinė byla Nr. 1175, kurioje buvo priimtas 1982 m. teismo sprendimas, taip pat yra sunaikinta pasibaigus saugojimo laikui, sunaikinti visi minėtoje byloje buvę procesiniai dokumentai bei to laikotarpio teismo vykdytojų (antstolių) dokumentacija.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Š. atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 116-124) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėja nurodė, kad pagal 1982 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą vykdoma buvo geranorišku susitarimu. 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje yra nustatyta, kad vykdomieji raštai nebuvo išduoti. Abiejų suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai yra skirtingi. Dėl iškeldinimo iš rūsio priverstiniai vykdomieji veiksmai nebuvo atliekami, nes naudojimasis rūsiu buvo nustatytas 1975 m. vasario 10 d. sutarties pagrindu. A. I. buvo ne priverstinai iškeldinamas iš rūsio, o tik įspėtas, dėl tęstinių neteisėtų veiksmų nutraukimo. Teismas neteisingai padarė išvadą, kad pagal teismo 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodytas vieno mėnesio terminas prievolės įvykdymui. Tai reiškia, kad vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Pareiškėjos teigimu, 1982–1983 buvo atvykę A. I. samdyti darbininkai, kurie nugriovė laiptus ir įrengė atskirus laiptus pagal teismo sprendimą, bet sienos taip ir neperstatė. Dėl tos priežasties ir jokių įrodymų neišliko. Ginčo siena nėra atstatyta, nebuvo priverstinio vykdymo, yra tęstinis vykdymo procesas, kurio pagrindu senatis nėra taikoma tol, kol teismo sprendimas nebus visiškai įvykdytas. Pareiškėja negali naudotis kaminu, ties kaminu griūna lubos ir griūna kambario, po kuriuo yra minimas rūsys, grindys. Ši skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl civilinių teisinių santykiu sudėtingumo turi būti išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu tenkindamas M. M. ir B. M. ieškinį, nusprendė iškeldinti A. I. ir V. I. su šeima ir manta iš buto: kambarių 12,32 kv.m ir 10,74 kv.m bei virtuvės 10,25 kv.m, perkeldinant juos į tame pačiame name (duomenys neskelbtini) iš kambario 23,87 kv.m, ir virtuvės 10,50 kv.m. ir įpareigoti A. I. ir V. I. netrukdyti naudotis rūsiu R-1 12,50 kv.m ir ūkiniu pastatu 2J 1/m (t.1, b.l. 36-37). Šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (t.1, b.l. 40). Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismas 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimu tenkindamas ieškovės M. M. ieškinį, įpareigojo atsakovą Kauno miesto Panemunės rajono LDT Vykdomąjį komitetą (teisių perėmėjas - A. I.) savo lėšomis iki 1983 m. sausio 30 d. perkelti salkoje ašinę sieną pagal pateiktą projektą ir padaryti atskirą įlipimą iš namo pirmojo aukšto į paskirtas patalpas salkoje (t.1, b.l. 41-43). Byloje duomenų apie šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą nėra. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo civilinės bylos Nr. 2-806/75 ir 2-1175/82 ir procesiniai dokumentai yra sunaikinti pasibaigus saugojimo laikui, teismo vykdytojų (antstolių) dokumentacijos saugojimo laikas taip pat yra pasibaigęs (t.2, b.l. 37).
Pareiškėja B. Š. nuosavybės teisę į M. M. ir B. M. priklausantį turtą įgijo 1997 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3592 pagrindu. Pareiškėja B. Š. ir suinteresuotas asmuo A. I. yra pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 31/75 dalys pastato – gyvenamojo namo, o A. I. 44/75 dalys pastato – gyvenamojo namo. Abiems bendraturčiams nuosavybės teise priklauso 12,50 kv.m ploto rūsys (t.1, b.l. 69-71).
Pareiškėja prašė pakeisti šalis vykdomajame procese pagal Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1975 m. rugpjūčio 22 d. ir 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimus, tvirtindama, kad sprendimai yra tik iš dalies įvykdyti, t. y. nėra grąžintas rūsys ir perkelta ašinė siena pagal projektą (t.1, b.l. 125-127). Neesant patikimų rašytinių įrodymų pareiškėjos teiginių pagrįstumui nustatyti, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo pagrindu užvesta vykdomoji byla yra nutraukta, o 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrindu pradėtas vykdymo procesas yra pasibaigęs, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti šalių vykdymo procese ir atsisakė tenkinti pareiškėjos pareiškimą (t.2, b.l. 97-103).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2008 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visą civilinės bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad vykdomosios bylos yra užbaigtos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi išlikusiais rašytiniais įrodymais ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra visa apimtimi įvykdytas. Aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo A. I. iš dalies įvykdė Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, pripažįsta pati pareiškėja (t.1, b.l. 125-127). Likusioje sprendimo dalyje teismas įpareigojo V. I. tik netrukdyti naudotis rūsiu R-1 12,50 kv.m, Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko 2008 m. balandžio 22 d. išrašo duomenis 12,50 kv.m ginčo rūsys abiems bendraturčiams priklauso nuosavybės teise. Dėl šios patalpos bendraturčiai nėra nustatę naudojimosi tvarkos (t.1, b.l. 69-70). Teisėjų kolegija neturi objektyvių galimybių patikrinti, ar Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis rūsiu buvo įvykdyta M. M. ir B. M. atžvilgiu. Tiek pareiškėja B. Š., tiek suinteresuotas asmuo A. I. turi vienodą teisę naudotis jiems abiems nuosavybės teise priklausančiu 12,50 kv.m rūsiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilus ginčui dėl naudojimosi rūsio patalpa, pareiškėja kaip teisėta rūsio savininkė turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka dėl pažeistų savo teisių gynimo įpareigojant netrukdyti naudotis rūsiu. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, laiko, kad labiau tikėtina, jog vykdomasis raštas pagal Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1975 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą yra įvykdytas.
Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymui taikytinas 1964 m. Civilinio proceso kodeksas. Senaties terminas, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, ir šio termino nutraukimas buvo reglamentuoti 1964 m. CPK 387 ir 388 straipsniuose. Šiuose straipsniuose numatyta, kad teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo, o senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, o po nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.
Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, ar 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, o jeigu buvo išduotas, ar šis vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti, o jeigu buvo pateiktas vykdyti, ar, iš dalies įvykdžius sprendimą, vykdomasis raštas buvo grąžintas ir senaties terminas nutrauktas. Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas iš viso nebuvo išduotas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Remiantis 1964 m. CPK 387 straipsniu, 1982 m. gruodžio 23 d. sprendimo pateikimui vykdyti taikomas trijų metų senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad 1982 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 1983 m. sausio 30 d., senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti pasibaigė 1986 m. sausio 30 d. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šalių pakeitimo vykdymo procese ir vykdomojo rašto išdavimo 2009 m., t. y. praėjus 23 metams. Teismo vertinimu, toks laikotarpis vykdomajam procesui tęstis yra aiškiai per ilgas terminas. Net jei ir įstatymų nustatyta tvarka vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti laiku, negalima teigti, kad senaties terminas nėra pasibaigęs. Priešinga išvada prieštarautų procesinių terminų instituto esmei ir paskirčiai, nebūtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas.
Pareiškėja B. Š. pateikė prašymą (t.2, b.l. 168-170) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis j Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar esant neteisėto nekilnojamojo turto užvaldymo faktui ir piktybinio teismų sprendimų nevykdymo faktui yra taikoma teismo sprendimo pateikimo vykdymui ir teismo sprendimo vykdymo senatis, ir ar aukščiau paminėtu aspektu ir apimtimi taikomas CK įtvirtintas senaties institutas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo manyti, kad CPK normos, nustatančios vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus, gali prieštarauti Konstitucijai.
Pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Tai reiškia, kad skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2007). Kolegija nelaiko, kad yra būtina nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.