Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-651-892/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
e2-651-892/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03325-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
J. D.
Advokatai
Artūras Cibulskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-651-892/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03325-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Inai Jokst,dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnametės A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. V.; 2) priteisti iš J. D. nepilnametės dukros A. D. naudai 2 846,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš J. D. nepilnametės dukros A. D. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 248 Eur iki jos pilnametystės; 4) nustatyti, kad J. D. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra A. D. tik iš anksto su jos motina A. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

2. Ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu J. D. susipažino 2020 metais, po kurio laiko kartu apsigyveno jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno kaip šeima, tačiau susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. D., atsakovas savo tėvystę pripažino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 str. 1 d. nustatyta tvarka. Iš pradžių bendras gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau po vaiko gimimo prasidėjo nesutarimai. Prasidėjus konfliktams, dar maždaug mėnesį gyveno kartu, tačiau matydama, kad bendras gyvenimas neturi perspektyvų, ieškovė su dukra išsikraustė gyventi pas savo tėvą P. S. g., (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, ja nesidomi ir jos neišlaiko. Ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi augina mažametę dukrą, jos pajamas per mėnesį sudaro 136,22 Eur išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas bei 48,40 Eur socialinė pašalpa, iš viso – 184,62 Eur. Jos gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti dukros poreikių, o atsakovas prie jos išlaikymo visiškai neprisideda, tačiau turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Mano, kad atsakovas prie dukros išlaikymo privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos minimalios sumos, atėmus valstybės mokamas išmokas vaikui, t. y. po 248 Eur ((633 Eur - 136 Eur)/2) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo 2022 m. lapkričio 1 d., todėl susidarė 2846,40 Eur (2 mėn. x 534 Eur/2 +5 mėn. x 633 Eur/2+(5 mėn. 633 Eur/2 - 852,60 Eur)) išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi išmokas vaikui pradėjo gauti tik 2023 metų birželio mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas iki birželio mėnesio skaičiuojamas tik nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), o vėliau atimamos gautos išmokos vaikui. MMA, atskaičius mokesčius, 2022 metais sudarė 534 Eur, o 2023 metais - 633 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. ieškovė iš viso gavo 852,60 Eur išmokų vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Atsakovas su vaiku nebendrauja, tačiau ieškovė neprieštarautų, kad jie bendrautų ateityje, jeigu atsakovas pakeis savo požiūrį į tėvo pareigas, todėl siūlo nustatyti tokią tėvo ir dukros bendravimo tvarką, kad atsakovas bet kada, tik iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką, su dukra galėtų susitikti ir bendrauti.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi atsakovas visiškai neteikė išlaikymo dukrai. Ji gauna tik išmokas vaikui. Atsakovas skambina vaikui tik, kai būna neblaivus, o šiaip nebendrauja.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, į teismo posėdį neatvyko.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, jog skyrius, įvertinęs ieškovės gyvenimo sąlygas, atsižvelgęs į vaiko amžių, prisirišimą prie ieškovės ir artimą tarpusavio ryšį, išklausęs atsakovo nuomonę ir atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vertina, kad A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. V. geriausiai atitiktų mažametės interesus ir jų nepažeistų. Skyriaus vertinimu yra tikslinga nustatyti atsakovo ir vaiko A. D. bendravimo tvarką, kuri būtų konkreti, aiški vykdymui ir neprieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų siekiant užkirsti kelią ginčams ateityje dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu. Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas A. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma 248 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Skyrius pritaria dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini).

7. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodytam reikalavimui neprieštaravo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. D. gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra A. D., yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad A. V. netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas Skyrius neturi.

8. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad A. D. gyvena su ieškove, atsižvelgiant į mergaitės amžių, nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl dukros A. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos neprašė nustatyti, nurodė, kad kliūčių jų bendravimui neketina daryti. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, teismas nustatyto, kad J. D. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra A. D. tik iš anksto su jos motina A. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo

10. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. D., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra (duomenys neskelbtini) tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir augina mažametę dukrą, nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 136,22 Eur išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas bei 48,40 Eur socialinė pašalpa, iš viso – 184,62 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, išlaikymo dydžiui neprieštaravo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 820 Eur per mėnesį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas neįgalumas. Atsakovas 2023 m. lapkričio 22 d. apsilankiusiai VVTĮT skyriaus specialistei nurodė, kad turi 3 vaikus, jam nuo darbo užmokesčio nuskaičiuojami pinigai už pirmo vaiko išlaikymą, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Kita vertus, atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą atsiliepimo bei duomenų, kokių priemonių ėmėsi siekdamas gauti didesnį darbo užmokestį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nesant paminėto, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamo nepilnamečio vaiko naudai (CK 3.3 straipsnis).

12. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo galimus poreikius ir jam reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-276/2013 ir Nr. 3K-3-195-915/2015), nesant duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 248 Eur kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.194 str.).

13. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

14. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

15. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 846,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., t. y. (2 mėn. x 534 Eur/2 +5 mėn. x 633 Eur/2+(5 mėn. 633 Eur/2 - 852,60 Eur)) išlaikymo įsiskolinimo. Kadangi išmokas vaikui pradėjo gauti tik 2023 metų birželio mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas iki birželio mėnesio skaičiuojamas tik nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), o vėliau atimamos gautos išmokos vaikui. MMA, atskaičius mokesčius, 2022 metais sudarė 534 Eur, o 2023 metais – 633 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. iš viso gavo 852,60 Eur išmokų vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas.

17. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos dukros visiškai nepadėjo išlaikyti, ja nesirūpino. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus, nepateikė. 2023 m. lapkričio 22 d. atsakovas VVTĮT skyriaus specialistei nurodė, kad kiekvieną mėnesį, kai pradėjo dirbti, moka vaiko išlaikymui po 100 Eur, tačiau tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas būtų reguliariai prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, į posėdį neatvyko, duomenų jog teikė išlaikymą nepateikė (pvz. mokėjimų išrašų, daiktų pirkimo kvitų).

18. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, aukščiau išdėstytais motyvais ir argumentais, yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 2846,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d.

19. Ieškovė skirtina nepilnametės dukros išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-09368 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 302,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

22. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, tokiu atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas 67 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (248 Eur x12 mėn. x 3 procentai) bei 64 Eur (2 846,40 Eur x 3 procentai) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 131 Eur žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 302,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 131 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

23. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 18,15 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

24. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatytas laikinas 248 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai A. D. iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, jog priimamu sprendimu išsprendžiamas ir išlaikymo priteisimo klausimas, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis). Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį J. D. sumokėtos sumas įskaitomos į jo nepilnametės dukros A. D. priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 846,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 40 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį J. D. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnametės dukros A. D. priteistą išlaikymą.

Nustatyti, kad J. D. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra A. D. tik iš anksto su jos motina A. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtai du eurai 50 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 131 Eur (vienas šimtas trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,15 Eur (aštuoniolika Eur, 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė