Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui V. Ž. (V. Ž.) dėl turto dalies, bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad I. Ž. ir L. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, 2004 m. kovo 29 d. pirkimo- pardavimo Nr.30RS-1026 pagrindu, įgytas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas I. Ž. ir L. Ž. vardu. I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su L. Ž.. L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2714-424/2018 pagal UAB „Trakų energija“ ieškinį įpareigojo atsakovą V. Ž. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). savivaldybėje, po L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. sausio 3 d., ir įregistruoti V. Ž. nuosavybės teisę į nurodytą butą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu sprendimu teismas ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovą gauti tėvo I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo teisės liudijimą į tą patį butą, atmetė, kadangi po I. Ž. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. VĮ Turto bankas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas imtis veiksmų dėl I. Ž. priklausančio turto paveldėjimo (kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo) bei iki 2018 m. gruodžio 20 d. pateikti tai patvirtinančius įrodymus Turto bankui, tačiau atsakovas nesusisiekė su ieškovu ir neatliko nurodytų veiksmų.

VĮ „Turto bankas“, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, 2019 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 31-ąjį notaro biurą prašydamas išduoti liudijimą, kad valstybė paveldi I. Ž. turtą. Taip pat ieškovas nurodė, kad, gavęs minėtą liudijimą, kreipsis į teismą dėl mirusiajam priklausančios turto dalies nustatymo. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuras 2019 m. liepos 3 d. ieškovui išdavė liudijimą.

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui, atstovaujančiam valstybę, neišduotas, mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė L. Ž. ar atsakovas I. Ž. palikimo nepriėmė.

Pagal CK 3.88 straipsnį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). abiejų sutuoktinių buvo įgyti santuokos metu. Galiojanti prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Mirus I. Ž. pasikeitė turto teisinis režimas, t. y. baigėsi jo ir L. Ž. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri tapo bendrąja daline. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas ir nustatytina, kad I. Ž. nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas taip pat prašo pripažinti, kad I. Ž. ir L. Ž. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki I. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) valdė nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šis ieškinio reikalavimas yra prieštaringas ir atmestinas, kadangi iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)., buvo įgytas abiejų sutuoktinių I. Ž. ir L. Ž. santuokos metu ir šis reikalavimas yra perteklinis.

Patenkinus vieną ieškovo reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro mokėtinas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurio mokėjimo jis atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), valstybei priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 37 Eur (100 x 75 proc. : 50 proc.=37 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad I. Ž. nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto- buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Ž. (V. Ž.) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas – 5660). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.