Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-861-580/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2A-861-580/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10072-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Rūta Latvelė, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „SeeNext“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“, uždaroji akcinė bendrovė „15 min“, uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“

Kategorijos

2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1Apeliacinis procesas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-861-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10072-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2; 2.2.2.12; 3.3.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SeeNext“ dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“, uždaroji akcinė bendrovė „15 min“, uždaroji akcinė bendrovė „Lrytas“.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ prašė:

1.1 konstatuoti, kad 2021-01-14 naujienų portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ paskelbtuose straipsniuose „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“ UAB „SeeNext“ paskelbti duomenys: „Sausį pigiausia galima apsipirkti prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“; <...> „Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro <...> „Norfoje“ jis kainavo vidutiniškai 34,04 euro“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Norfos mažmena“ dalykinę reputaciją;

1.2 įpareigoti atsakovą UAB „SeeNext“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, be komentarų, per naujienų portalus „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad 2021-01-14 naujienų portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ paskelbtuose straipsniuose „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“ UAB „SeeNext“ paskelbti duomenys: „Sausį pigiausia galima apsipirkti prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“; <...> „Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro <...> „Norfoje“ jis kainavo vidutiniškai 34,04 euro“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Norfos mažmena“ dalykinę reputaciją;

1.3 priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ nurodė, kad:

2.1. 2021-01-14 interneto portale „delfi.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“. 2021-01-14 interneto portale „15min.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“. 2021-01-14 interneto portale „lrytas.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Palygino, kuriuose prekybos tinkluose sausį apsipirkti pigiausia“. Visų išvardytų straipsnių, publikuotų 2021-01-14, turinys portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ yra vienodas: „Sausį pigiausia galima apsipirkti prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Anot tyrimo, krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 euro. „Lidl“ jis kainavo vidutiniškai 31,39 euro, „Maximoje“ – 31,89 euro, „Rimi“ – 32,05 euro, „Iki“ – 33,33 euro, „Norfoje“ – 34,04 euro.Tyrimui buvo pasirinktas 28 prekių krepšelis: vaisiai, daržovės, kruopos, makaronai, aliejus, saldumynai, pienas ir jo produktai, duona, batonas, mėsa ir jos produktai, gėrimai“;

2.2. minėtuose straipsniuose pateikta informacija neatitinka tikrovės. UAB „Norfos mažmena“ 2021-01-14 pateikė prašymą UAB „SeeNext“ dėl informacijos apie pasirinktas prekes ir jų kainų lyginimo metodiką pateikimo ir nurodė, kad oficialiame VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro puslapyje www.produktukainos.lt yra skelbiamos didžiausių prekybos centrų įvairių prekių kainos. Šiame puslapyje skelbiama informacija nesutampa su „SeeNext“ skelbiama informacija;

2.3. 2021-01-15 atsakovas UAB „SeeNext“ atsakyme nurodė, kad UAB „SeeNext“ ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro prekių tyrimų skirtumus lemia metodologiniai skirtumai bei pateikė 2021 m. sausio parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimo ataskaitą bei 2021-01-14 tyrimo metu „Norfa“ prekybos tinkle įsigytų prekių pirkimo kvitus;

2.4. ieškovas, išanalizavęs slapto pirkėjo tyrimų agentūros UAB „SeeNext“ atsakymą, informavo atsakovą, kad tyrimui buvo pasirinkti ne pigiausi produktai. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu vertino ne pigiausias prekybos centro „Norfa“ prekes (obuolius, bulves), o „panašesnius, artimesnius produktus“, „artimiausią gramatūrą“. UAB „SeeNext“ atlikdavo perskaičiavimą, kai imdavo didesnės pakuotės kainą, tačiau perskaičiavimo lygindami aliejaus kainą, pasirinko „pigiausios“ kriterijaus neatitikusią kavą, nelygino parduodamos grietinės maišelyje, pasirinko fermentinį sūrį pakuotėje;

Šalies argumentai

2.5. iš atsakovo atsakymo matyti, kad jis pripažino, jog analizuodamas „pigiausią prekių krepšelį“ rinkosi prekes, neatitikusias „pigiausių“ kriterijaus ir dėl to padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad „Norfa“ prekių krepšelis brangiausias, paskelbtą straipsniuose, publikuotuose 2021-01-14 portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „SeeNext“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1. paskelbtos krepšelių kainos nėra melagingos, jos pagrįstos pirkimo dokumentais (kvitais), kuriuose detaliai išvardytos kainų tyrimui įsigytos prekės. Ieškovas netinkamai interpretuoja atsakovo atliekamų tyrimų apimtį, tikslus ir kriterijus bei nepagrįstai reikalauja paneigti teisingus tyrimo rezultatus;

3.2. UAB „SeeNext“ atliekamo parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimo tyrimo tikslas yra nustatyti, kuriame prekybos tinkle yra mažiausia pasirinkto pirkinių krepšelio kaina. Tyrimo informacijoje ir metodikoje yra apibrėžtas vertinamas prekių krepšelis. Prie kiekvieno produkto yra įvardintos jo savybės (pvz. riebumas, pakuotės tipas, kiekis gramais, koncentracija ir kt.). Tyrimo metu buvo vertinamas 28 produktų krepšelis, tarp kurių obuoliai (nuo 55 mm), bulvės (1 kg), malta skrudinta kava (250 g), saulėgrąžų aliejus (1 l), grietinė, 30 proc. rieb. indelyje (400 g), fermentinis sūris, 45 proc. rieb. (250 g) fasuotas, varškė, 9 proc. (180 g), baltasis cukrus (1 kg), sviestas, 82 proc. rieb. (180 g) ir kt.;

3.3. 2021-01-05 UAB „SeeNext“ atlikto tyrimo ataskaita ir jos medžiaga (prekybos centro „Norfa“ kasos kvitai) buvo pateikta ieškovui. Ieškovas nekvestionavo kainų teisingumo. Ieškovo argumentai susiję su nepasitenkinimu UAB „SeeNext“ atliekamų tyrimų metodika, kad UAB „SeeNext“ nevertina kitose pakuotėse, nei apibrėžta tyrimo metodikoje, esančių produktų ir neperskaičiuoja kainos pagal vertinamo produkto tūriui tenkančią kainą;

3.4. ieškovo nuomone, atsakovas savo tyrime turi vadovautis kiekvienos prekės grupės 1 kg kainos kriterijumi, neatsižvelgiant į pakuotę, jos tūrį (pvz. vertinti „Norfa“ prekybos centre parduodamų bulvių, supakuotų 10 kg pakuotėse, kainą; vertinti „Norfa“ parduodamos grietinės maišelyje kainą; vertinti aliejaus, supakuoto 750 ml pakuotėje kainą; vertinti pjaustomo ir „Norfa“ perpakuojamo fermentinio sūrio kainą; vertinti obuolių „Jonagold“ 90/100 mm kainą; vertinti 500 g pakuotėje supakuotos kavos kainą; vertinti 200 g pakuotėje supakuoto sviesto kainą ir kt.). Tokie pageidavimai yra nesuderinami tyrimų metodika ir iškreiptų tyrimo rezultatus;

3.5. atsakovas ne vienerius metus kas mėnesį savo iniciatyva ir resursais atlieka didžiųjų parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimą. Atsakovas siekia, kad tyrimai būtų profesionalūs, teigiamai reprezentuotų jų pačių sukurtą ir 4 metus taikomą slapto pirkėjo ir kainų lyginimo tyrimo metodiką. Neteisingi, iškreipiantys tikrovę tyrimo rezultatai diskredituotų įmonės veiklą, jos išskirtinę metodiką ir veiktų priešingai siekiamiems tikslams – įmonės atliekamų paslaugų patikimumui. Atsakovas negali vykdyti ieškovo pageidavimo. Jei statistinis vartotojas renkasi sūrį pakuotėse, tai atsakovas neprivalo traukti į tyrimą sveriamo sūrio kainos, arba vertinti 10 kg pakuotės kainos vienam kilogramui, kai įprastai statistinis vartotojas tokio kiekio neperka;

3.6. atsakovo tyrimo metodika pagrįsta konkrečiais pirkiniais. Atsakovas realiai įsigyja tyrimų krepšelį, todėl vertina galutinę prekės kainą, užfiksuotą kasos kvite. Kiekvienas atsakovo atliekamas tyrimas, jo tikslas, uždaviniai, metodika, medžiaga ir rezultatai yra susisteminti tyrimo ataskaitoje. Ataskaitos grindžiamos faktinių prekių įsigijimo kasos kvitais. Neatitikimų tarp tyrimo medžiagos, tikslo, uždavinių ir rezultatų nėra. Visiems tinklams taikoma vienoda tyrimo metodika. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo nurodytos prekės kainos tiriamuoju laikotarpiu kainavo ne tiek, kiek nurodyta atsakovo ataskaitose, ieškovas tik kritikuoja tyrimo metodiką;

3.7. ieškovas gali daryti įtaką savo prekybos asortimentui, nuo jo priklauso, kokias prekes ir už kokią kainą platina prekybos tinkluose. Ieškovui žinoma, jog galutinę prekės kainą lemia pakuotė bei supakuoto produkto kiekis. Kuo daugiau bulvių yra pakuotėje, tuo vidutinė kaina yra mažesnė. Atitinkamai, prekybos centre pjaustomas sūris iš bendros didmeninio kiekio pakuotės, dėl prekės pakavimo ypatybių kainuos pigiau, grietinė maišelyje yra pigesnė;

3.8. ieškovas perskaičiuoja tik savo prekybos centro kainų krepšelį pagal savo pigiausias prekes (nepaisant pakuotės) ir nurodo, kad krepšelis turėjo būti vienas pigiausių, nes turėjo kainuoti ne 34,04 Eur, o 32,14 Eur. Sąžiningam lyginimui ir teisingam įrodinėjimui ieškovas turėjo lyginti ir kitų prekybos tinklų kainas skirtingose pakuotėse;

3.9. kainų palyginimas, jei metodika vienodai taikoma visiems prekybos tinklams, negali būti laikoma tikrovės neatitinkančia informacija. Lyginamosios kainos yra užfiksuotos pirkimo dokumentuose, todėl neįrodžius, kad pirkimo dokumentuose fiksuota neteisinga informacija ar yra matematinių klaidų skaičiavimuose, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius;

3.10. atsakovas kas mėnesį parengia pranešimą spaudai. Atlikto tyrimo ataskaita su parengtu straipsniu el. paštu siunčiama žiniasklaidos atstovams. Atsakovas nežino ir nekontroliuoja, kuris žiniasklaidos atstovas publikuos. Publikacijose žiniasklaidos atstovai pakeičia straipsnio turinį ir antraštes, nederindami su UAB „SeeNext“. UAB „SeeNext“ siuntė žiniasklaidos atstovams straipsnio antraštę: „Kainų tyrimas didmiesčiuose: kur apsipirkti, norint sutaupyti iki kelių eurų?“. UAB „SeeNext“ pranešimuose spaudai yra pateikiama detali informacija apie tiriamo krepšelio turinį, tyrimo apimtį, tikslus, metodiką, plečiamai aprašomas tyrimas, palyginamos skirtingų prekių kategorijų kainos. 2021-01-05 tyrimo atžvilgiu buvo padarytas analogiškas pranešimas spaudai, išsiųsta tyrimo ataskaita. UAB „SeeNext“ nekonstatavo, kad prekybos centre „Norfa“ apsipirkti brangiausia;

3.11. UAB „SeeNext“ nėra atsakingas už žiniasklaidos atstovų sukurtas antraštes, publikacijose naudojamus terminus, išsireiškimus, interpretacijas tyrimo atžvilgiu. UAB „SeeNext“ atliktais tyrimų rezultatais dalijasi su žiniasklaidos atstovais neatlygintinai ir už straipsnių publikavimą nemoka, todėl negali kontroliuoti tyrimų rezultatų sklaidos apimties bei jos turinio. Atsakovas nepaskleidė melagingų žinių. Žinia, kuri buvo paskleista, yra pagrįsta įrodymais, o ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyta informacija pažeidė dalykinę reputaciją ir sukėlė žalą ieškovui;

3.12. ieškovas deklaratyviai teigia, kad požiūris į prekybos tinklą tampa neigiamas ir lemia neigiamus rezultatus vartotojų elgsenos prasme, tačiau šių teiginių neįrodinėja. Ieškovo teiginiai apie vartotojų elgesį nepagrįsti oficialiais tyrimais. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl nenustačius žalos fakto, dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti konstatuojamas. Jei būtų tenkintas ieškinys, tai sukurtų precedentą prekybos tinklams pretenzijomis ar teisminiais ginčais siekti paveikti atsakovo vienodai visiems taikomą tyrimo metodiką, apriboti atsakovo veiklą, ir apriboti sąžiningą prekybos tinklų konkurenciją, pažeisti vartotojų teises.

4. Trečiasis asmuo UAB „Delfi“ prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Delfi“ argumentus. Nurodė, kad:

4.1. ieškovas neginčija, kad atsakovas savo metodiką vienodai taiko visų prekybos tinklų atžvilgiu. UAB „Norfos mažmena“ nėra diskriminuojama. Ieškovas nėra tyrimo užsakovas, todėl nesuprantama, kodėl mano turintis teisę nurodinėti atsakovui, kokia turi būti tyrimo metodika. Tyrimo metodika yra viena ir ji vienodai taikoma visiems prekybos tinklams;

4.2. kritiškai vertintini ieškovo argumentai dėl kai kurių prekių. Ieškovas teigia, kad turi būti vertinama nefasuoto sūrio kaina, kai fasuotų prekių kaina už kilogramą visada didesnė. Taip pat vietoj 1 kg bulvių kainos ieškovas reikalauja vadovautis 10 kg bulvių pakuotės kaina, akivaizdu, kad tokia didelė bulvių pakuotė kainuoja mažiau ir yra nesuderinama su tyrimo metodika;

4.3. UAB „Norfos mažmena“ atliktų perskaičiavimų efektas yra ribotas. Anot ieškovo, prekių krepšelis „Norfoje“ turėjo būti įvardintas kaip vienas iš pigiausių, tačiau perskaičiuotas prekių krepšelis iš penktos vietos tepakyla į ketvirtą, taigi net ir po perskaičiavimo turi būti įvardintas kaip vienas iš brangiausių;

4.4. prekybos tinklų kainų lyginamoji analizė pagrįstai domina Lietuvos visuomenę, todėl portalas „Defli“ privalo skelbti tokią informaciją. Tyrimo ataskaitoje ir pranešime spaudai yra vertinama prekybos tinklų „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ veikla. Jų nustatytos kainos yra vieša informacija, todėl nelaikytina konfidencialia ir neskelbtina. Prekybos tinklų kainų skelbimas ir lyginimas atitinka viešąjį interesą;

4.5. ieškovas tyrimo rezultatus supranta kaip kritiką savo atžvilgiu, tačiau konkretaus tyrimo rezultatai visada lemia, kad prekių krepšelis tam tikrame prekybos tinkle yra brangiausias. Tai yra objektyvi tyrimo rezultatų išraiška, o ne kritika ar neigiamas vertinimas. Kritiški pasisakymai juridinio asmens atžvilgiu yra teisėti;

4.6. prekių krepšelio kaina priklauso nuo ieškovo valios. Jeigu tyrimai skirtingais laikotarpiais rodo skirtingus rezultatus, tai patvirtina, kad UAB „Norfos mažmena“ gali daryti įtakos tyrimo rezultatams, todėl pretenzijas dėl tyrimo rezultatų turėtų adresuoti ne tyrimą atliekančiam atsakovui;

4.7. byloje svarbiau ne absoliutus tikslumas, bet vienodas ir lygus tyrimo metodikos taikymas visų prekybos tinklų atžvilgiu. Pamatę ieškovo suformuluotą paneigimą vartotojai būtų suklaidinti, nes ieškovo pageidaujamu būdu būtų perskaičiuotas tik prekių krepšelis „Norfoje“, vartotojai nežinotų, kad perskaičiuojant vadovautasi nefasuoto sūrio kaina, grietinės maišelyje kaina, 500 gramų kavos pakuotės kaina ir 10 kilogramų bulvių maišo kaina;

4.8. ieškovas nepridėjo įrodymų dėl pasikeitusio požiūrio į prekybos tinklą „Norfa“, nepateikė įrodymų apie sumažėjusią prekybos tinklo „Norfa“ apyvartą arba atitinkamos visuomenės nuomonės apklausos, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovo dalykinė reputacija nukentėjo;

4.9. teismų praktika pripažįsta žurnalistų teisę vartoti lingvistines ir literatūrines išraiškos priemones. Visuomenės informavimo priemonė „Delfi“ tik perteikė atsakovo paskleistas žinias.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė atsakovui UAB „SeeNext“ iš ieškovo UAB „Norfos mažmena“ 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei priteisė iš ieškovo UAB „Norfos mažmena“ 44,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad:

5.1. ieškovo teiginių nepakanka įrodinėjamai aplinkybei, kad atsakovo nurodyta informacija pakenkė ieškovo, kaip juridinio asmens, reputacijai, konstatuoti. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teigiamas aplinkybes, nėra pateikta duomenų, jog informaciją apie ieškovą vartotojai suprato ir kaip ieškovo įmonės neigiamą vertinimą, nėra duomenų apie sumažėjusią ieškovo apyvartą ar pasikeitusią vartotojų elgseną;

5.2. informacija pateikta neutraliai. Aplinkybė, kad tyrimo rezultatai galimai nedera su konkretaus juridinio asmens formuojamu įvaizdžiu, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo valdomo prekybos centrų tinklo pavadinimo nurodymas, atsakovui pateikiant informaciją apie prekių krepšelio kainų tyrimą, žemina ieškovo gerą vardą ir dalykinę reputaciją. Vien juridinio asmens pavadinimo nurodymas, pateikiant informaciją, savaime negali būti vertinamas kaip kenkimas juridinio asmens reputacijai. Ieškovas neįrodė, jog ieškovo valdomo prekybos centrų tinklo pavadinimo nurodymas žemina ieškovo, kaip juridinio asmens, gerą vardą, dalykinę reputaciją;

Šalies argumentai

5.3. tikrovę atitinkančios informacijos, susijusios su tam tikru juridiniu asmeniu, paskelbimas negali būti vertinamas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas;

5.4. atsakovas pateikė įrodymų, kad atsakovo atlikto parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimo tyrimo metu naudota informacija yra pagrįsta pirkimo dokumentais, byloje nėra duomenų apie reikšmingas aritmetines klaidas skaičiavimuose, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog informacija apie atliktą tyrimą neatitiko tikrovės, jos pateikimas buvo neteisėtas bei nesąžiningas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ginčo teiginiai atitinka tikrovę, padarė grubius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Teismas netyrė bylai esminės reikšmės turinčių įrodymų: parduotuvės „Norfa“ kvitų, patvirtinančių 2021-01-05 galiojusias produktų kainas. Byloje spręstina, ar UAB „SeeNext“ duomenys, kad populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkis „Norfa“ parduotuvėje yra 34,04 Eur, atitinka tikrovę. Ieškovas pateikė kvitus, įrodančius, kad faktinė krepšelio prekių kaina „Norfa“ parduotuvėse tyrimo dieną buvo 32,14 Eur. Šie įrodymai turi lemiamą reikšmę, sprendžiant dėl informacijos klaidingumo, tačiau teismas juos ignoravo, prisidengdamas atsakovo laisve pasirinkti tyrimo metodiką. Teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą bei nekonstatavo esminės bylai faktinės aplinkybės;

Šalies argumentai

6.2. spręsdamas, kad atsakovas galėjo rinktis tyrimo metodologiją, teismas ignoravo vidutinio vartotojo suvokimą apie pateikiamą informaciją. Ginčo straipsnių tekste vartotojas nemato UAB „SeeNext“ tyrimo medžiagos, vartotojas supažindinamas tik su galutiniu rezultatu, kad sausį pigiausia galima apsipirkti prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“. Straipsnių turinys ir pavadinimai rodo, jog UAB „SeeNext“ kėlė uždavinį identifikuoti, kuriame prekybos centre yra pigiausia apsipirkti. Metodologija prasilenkia su keliamu uždaviniu, nes atsakovas rinkosi prekes, neatitikusias „pigiausių“ kriterijaus, kas lėmė tikrovės neatitinkantį rezultatą. UAB „SeeNext” paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes prekių krepšelis „Norfoje” turėjo būti įvardintas kaip vienas iš pigiausiųjų;

6.3. slapto pirkėjo agentūra (profesionalus subjektas), manipuliuodama tyrimų metodologija, su kuria vartotojas straipsnyje nėra supažindintas, gauna atitinkamam ūkio subjektui palankų rezultatą bei tokiu būdu įtakoja vartotojo pasirinkimus ir nuomonę, kas vertintina kaip nesąžiningumas bei aiškus pasekmių rinkai suvokimas;

6.4. ieškiniu neprašoma žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo pasirinkto gynybos būdo specifiką. Teismas nepagrįstai nustatė per aukštą įrodinėjimo standartą, taikomą bylose, kuriose prašoma neturtinės žalos atlyginimo. Teismo reikalavimu pateikti akivaizdžius įrodymus, kad pažeidus dalykinę reputaciją, ieškovas patyrė žalą, nepagrįstai nukrypstama nuo pasirinkto gynybos būdo paskirties, tokiu būdu sukuriant papildomą kriterijų, kuris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje nėra numatytas. Spręsdamas, ar paskleista melaginga informacija yra žeminančio pobūdžio, teismas turėjo atsižvelgti tiek į straipsnio turinį, tiek į ieškovo veiklos ypatumus bei tai, kokią įtaką pateikiama klaidinga informacija daro juridinio asmens reputacijai;

6.5. prekybos tinklas „Norfa“ yra grindžiamas mažų kainų strategija, todėl kainų didumo kriterijus „Norfa“ prekybos tinklo pirkėjui yra vienas esminių. „Norfa“ prekybos centro identifikavimas kaip brangiausio, turi neigiamą prasmę ir menkina prekybos tinklo reputaciją, pažeidžia įmonės dalykinę reputaciją. Žemų kainų politika yra neatsiejama „Norfa“ prekybos tinklo dalykinės reputacijos dalis ir mažmeninės prekybos tinklo identiteto esmė;

6.6. esminis kriterijus yra tikrovės neatitinkančios informacijos žiniasklaidoje apie juridinį asmenį paplitimo mastas. Šiuo aspektu teismas nepasisakė bei ignoravo į bylą pateiktus įrodymus. Skaitytojas gali priimti sprendimą atsisakyti naudotis „Norfa“ prekybos centro paslaugomis, paveiktas straipsnio turiniu suformuoto klaidingo įsitikinimo, kad „Norfoje“ yra brangiausia, lyginant su kitais prekybos centrais.

Atsiliepimas

7. Atsakovas UAB „SeeNext“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1. krepšelių kainos nėra melagingos, jos pagrįstos pirkimo dokumentais (kvitais). Ieškovas netinkamai interpretuoja atsakovo atliekamų tyrimų apimtį, tikslus ir kriterijus bei nepagrįstai reikalauja paneigti tyrimo rezultatus. Prekių kainų palyginimo tyrimo tikslas yra nustatyti, kuriame prekybos tinkle mažiausia pasirinkto pirkinių krepšelio kaina. Tyrimo informacijoje ir metodikoje yra apibrėžtas vertinamų prekių krepšelis. Atlikto tyrimo ataskaita ir jos medžiaga ieškovui buvo pateikta. Ieškovas nekvestionavo kainų teisingumo. Atsakovas nevertina kitose pakuotėse, nei apibrėžta tyrimo metodikoje, esančių produktų ir neperskaičiuoja kainos pagal vertinamo produkto tūriui tenkančią kainą;

7.2. atsakovas tyrimų krepšelį įsigyja realiai. Tyrimo metodika visiems tinklams yra vienoda. Ieškovo perskaičiavimas susijęs su skirtingų pakuočių ar požymių prekėmis. Ieškovas perskaičiavo tik savo prekybos centro kainų krepšelį pagal savo pigiausias prekes (nepaisant pakuotės). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad analogiškai perskaičiavus kitų prekybos tinklų prekių krepšelius, ieškovo prekių krepšelis būtų vienas iš pigiausių. Ieškovas neįrodė, kad tyrimo duomenys neatitinka tikrovės. Lyginamosios kainos yra užfiksuotos pirkimo dokumentuose, todėl neįrodžius, kad pirkimo dokumentuose fiksuota neteisinga informacija ar yra matematinių klaidų skaičiavimuose, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius. Atsakovas paneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją;

7.3. ieškovui pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos (jei ji būtų pripažinta neteisinga) pasikeitė ieškovo veiklos vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo teigiamas vertinimas. Ieškovas neįrodė, kad nukentėjo jo dalykinė reputacija, ar kad patyrė praradimų. Ieškovo teiginiai apie vartotojų elgesį nepagrįsti tyrimais, tiriant vartotojų elgesį. Ieškovas dalykinės reputacijos tariamą pažeidimą įrodinėjo deklaratyviais teiginiais. Dalykinė reputacija laikoma pažeista, jeigu pasikeičia asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas. Ieškovas šių padarinių neįrodinėjo. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, neįrodinėjo žalos fakto, todėl dalykinės reputacijos pažeidimas negali būti konstatuojamas;

7.4. vargu, ar prekybos centro vienų ar kitų prekių kainos dydis gali įtakoti juridinio asmens dalykinę reputaciją. Vartotojai dažniausiai sprendimą dėl prekės įsigijimo priima ne tik atsižvelgdami į kainą, tačiau ir kitų asmeninių, psichologinių ir socialinių aplinkybių kontekste. Net jei atsakovo paskelbta žinia ir neatitiktų tikrovės, savaime nereiškia, kad buvo pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija. Nėra duomenų, jog informaciją apie ieškovą vartotojai suprato kaip neigiamą vertinimą. Nėra duomenų apie sumažėjusią apyvartą ar pasikeitusią vartotojų elgseną. Aplinkybė, kad tyrimo rezultatai galimai nedera su konkretaus juridinio asmens formuojamu įvaizdžiu, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo valdomo prekybos centrų tinklo pavadinimo nurodymas žemina ieškovo gerą vardą, dalykinę reputaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

10. 2021-01-14 interneto portale „delfi.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“.

11. 2021-01-14 interneto portale „15min.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Tyrimas: pigiausias krepšelis sausį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Norfoje“.

12. 2021-01-14 interneto portale „lrytas.lt“ buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Palygino, kuriuose prekybos tinkluose sausį apsipirkti pigiausia“.

13. Visų straipsnių, publikuotų 2021-01-14, turinys portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ yra vienodas: „Sausį pigiausia galima apsipirkti prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Norfoje“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir tinklo, svyravo nuo 31,37 iki 34,04 Eur. „Lidl“ jis kainavo vidutiniškai 31,39 Eur, „Maximoje“ – 31,89 Eur, „Rimi“ – 32,05 Eur, „Iki“ – 33,33 Eur, „Norfoje“ – 34,04 Eur. Tyrimui buvo pasirinktas 28 prekių krepšelis: vaisiai, daržovės, kruopos, makaronai, aliejus, saldumynai, pienas ir jo produktai, duona, batonas, mėsa ir jos produktai, gėrimai“.

Dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei

14. Pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius dalykinę reputaciją ir neatitinkančius tikrovės. CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taip pat taikomos ginant ir pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

16. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas netyrė bylai esminės reikšmės turinčių įrodymų: parduotuvės „Norfa“ kvitų, patvirtinančių kainas, galiojusias 2021-01-05, kad visų krepšelio prekių kaina parduotuvėse „Norfa“ buvo 32,14 Eur. Ieškovo nuomone, šie įrodymai turi lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl pateiktos informacijos neatitikimo tikrovei.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad paskelbtos prekių krepšelių kainos yra pagrįstos pirkimo dokumentais ir paskaičiuotos pagal visiems tinklams taikomą vienodą tyrimo metodiką. Ieškovas perskaičiavo tik savo prekybos centro kainų krepšelį pagal savo pigiausias prekes (nepaisant pakuotės), tačiau šios sumos nelygino su perskaičiuotomis kitų prekybos tinklų kainomis, todėl neįrodyta, kad analogiškai perskaičiavus kitų prekybos tinklų prekių krepšelius, ieškovo prekių krepšelis būtų vienas iš pigiausių. Tuo remdamasis atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė, jog tyrimo duomenys yra neatitinka tikrovės.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime, pripažindamas, kad nėra pagrindo konstatuoti teiginių neatitikimo tikrovei, rėmėsi tuo, kad atsakovo parengta metodika visiems prekybos tinklams taikoma vienodai, atsakovo atlikto parduotuvių tinklų prekių kainų palyginimo tyrimo metu naudota informacija yra pagrįsta pirkimo dokumentais, byloje nėra duomenų apie reikšmingas aritmetines klaidas skaičiavimuose.

19. Byloje nagrinėjamu atveju, duomenų paskleidimas įvyko atsakovui paskelbus pranešimą žiniasklaidai dėl 2021 m. sausio mėn. tyrimo „Kainų tyrimas didmiesčiuose: kur apsipirkti, norint sutaupyti iki kelių eurų?“. Šiame pranešime pateiktas apibendrintas atsakovo atlikto atitinkamų prekių krepšelio kainų 5 prekybos tinkluose palyginimo tyrimo rezultatas. Pranešimas išsiųstas daugeliui žiniasklaidos priemonių atstovų. Ieškovas kelia ginčą dėl trijose visuomenės informavimo priemonėse pateiktų duomenų, tretiesiems asmenims paskelbus tyrimo duomenimis paremtus straipsnius portaluose „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“. Byloje nėra ginčo, kad parengdami publikacijas, tretieji asmenys būtų netinkamai rėmęsi atsakovo atlikto tyrimo duomenimis ar juos iškraipę.

20. Sprendžiant dėl teiginių (ne)atitikimo tikrovei, pabrėžtina, jog įstatymas numato paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją, kol juos paskleidę asmenys neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą.

21. Apeliaciniame procese ieškovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo ištirti ir įvertinti ieškovo pateiktus dokumentus dėl 2021-01-05 „Norfoje“ buvusių kainų ir pagal pateiktus duomenis apskaičiuoti prekių krepšelio vertę. Su 2022-10-04 paaiškinimais ieškovas pateikė kvitus dėl kai kurių atsakovo tirtų produktų (iš viso 8 produktų) kainų: saulėgrąžų aliejus „Schedrij dar“ 0,75 l, 0,74 Eur (Vilnius); cukrus „Diamant“, 1kg, 0,55 Eur (Vilnius); malta kava „Cafe grande crema e aroma“, 500 g, 2,39 Eur (Vilnius); obuoliai „Jonagold“ 90/100, 1 kg, 0,650 x 0,57, 0,37 Eur (Kaunas); lietuviškos didelės bulvės, fasuotos, 10 x 0,18, 1,80 Eur (Kaunas); grietinė „Norfa“ 30 %, 400 g, maišelyje, 0,83 Eur (Kaunas); fermentinis sūris „Gouda“ n. r., 0,288 x 3,85, 1,11 Eur (Kaunas); sviestas „Mlekovita“ 82 %, 200 g, 0,99 Eur (Kaunas).

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus dokumentus prijungė prie nagrinėjamos bylos, tačiau iš esmės dėl šių įrodymų vertinimo nepasisakė, teismo sprendime lakoniškai nurodydamas, jog kainų palyginimas, visiems prekybos tinklams vienodai taikant metodiką, negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti bei įvertinti pateiktus įrodymus, o padarytas išvadas pagrįsti teismo sprendime. Atsižvelgus į ginčo pagrindą sudarančius ieškovo argumentus, aplinkybė, ar atsakovas tinkamai taikė kainų palyginimo metodiką, kai vertino ieškovo prekybos tinkle buvusias kainas, byloje turi būti nustatoma įvertinus šalių pateiktus įrodymus dėl atskirų prekių kainų.

23. Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovas penkių prekybos tinklų kainų palyginimą atliko pagal jo paties sukurtą metodiką. Ieškovas neginčija atsakovo teisės atlikti prekybos tinklų kainų palyginimą, taip pat nėra ginčo dėl atsakovo taikomos metodikos pagrįstumo. Ieškovas kelia ginčą tik dėl netinkamo metodikos taisyklių taikymo, vertinant „Norfos“ prekybos tinkle buvusias kainas.

24. Atsakovo taikytas tyrimo metodas yra aprašytas atsakovo sudarytame ir visuomenės informavimo priemonėms kartu su pranešimu pateiktame Parduotuvių tinklų kainų palyginime. Palyginime aprašyta, kad atliekant tyrimą buvo pasirinktas 28 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis, kuris nustatytas pateiktoje lentelėje. Kiekvienos prekės kaina buvo fiksuojama penkiuose skirtinguose prekybos centruose, dviejuose skirtinguose šalies miestuose. Apsipirkimai buvo vykdomi panašių dydžių parduotuvėse: Maxima XX, Rimi Hyper, Norfa XL, IKI ir Lidl. Visi produktai įsigyti 2021-01-05. Palyginimas atliktas pagal prekybos tinklus bei du miestus – Vilnių ir Kauną. Tyrime išvestas kainų vidurkis iš abiejuose miestuose užfiksuotų prekių kainų.

25. Atsakovas ieškovui 2021-01-21 raštu, o taip pat ir teismui yra pateikęs tyrimui „Norfos“ prekybos centre pirktų prekių kvitus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas šiuose kvituose nurodytų kainų naudojimo tyrime neginčija, aritmetinių klaidų nenurodo. Ieškovas kelia ginčą dėl 8 prekių pasirinkimo kainų nustatymui (saulėgrąžų aliejaus, obuolių, bulvių, cukraus, maltos skrudintos kavos, fermentinio sūrio, grietinės ir sviesto). Dėl šių ginčijamų prekių ieškovas yra atlikęs teismui pateiktą kainų perskaičiavimą bei pateikęs prekių įsigijimo kvitus. Vertinant ieškovo pateiktus kvitus, visų pirma, pastebėtina tai, kad kai kurių ieškovo ginčijamų prekių kainų kvitai yra pateikti iš Kauno, kitų iš Vilniaus parduotuvių, tačiau nėra nei vienos ieškovo ginčijamos prekės, dėl kurios kainos yra pateikti abiejų miestų parduotuvių kvitai. Taigi išsamiam ir tinkamam kainų palyginimui pagal atsakovo taikytą metodiką, skaičiuojant prekių kainas abiejų miestų parduotuvėse bei išvedant kainų vidurkį, nepakanka duomenų.

26. Ieškovo nurodyti argumentai dėl paskleistų žinių neatitikimo tikrovei dėl duomenų stokos negali būti įvertinti, pagal pateiktus įrodymus nustatant tyrimo dieną „Norfoje“ buvusių prekių kainas bei teismo sprendimu nustatant konkrečią prekių krepšelio „Norfoje“ kainą – 32,14 Eur.

27. Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai aptarti atsakovo argumentus dėl atsakovo veiksmų, pasirenkant prekes ieškovo prekybos tinkle. Ieškovo pateikti prekių įsigijimo kvitai vertintini, kaip įrodymai, kuriais patvirtinamas kitų, nei atsakovo pasirinktos, prekių buvimą tyrimo atlikimo metu, bent viename iš tirtų miestų.

28. Kaip matyti, tyrimo metodikoje yra apibrėžtas prekių krepšelis bei tiriamų produktų savybės (kiekis gramais, riebumas, dydis ir pan.). Ieškovas teikė argumentus, kad tyrimo metu atsakovas turėjo prekės kainą perskaičiuoti pagal kito kiekio prekės kainą. Tokie argumentai pateikti dėl bulvių, saulėgrąžų aliejaus, maltos skrudintos kavos bei sviesto kainos. Tyrimo metodikoje yra nustatyta, kad ne visų pirkinių kiekiai (gramai ir litrai) sutapo su kiekiais, nurodytais prekių krepšelyje ir tarpusavyje tarp prekybos vietų, todėl reikiamų prekių kiekiai buvo perskaičiuoti taikant proporcingumo metodą. Metodikoje nėra aptarta, kokios pakuotės skirtumas sudaro pagrindą perskaičiuoti prekės kainą, taikant proporcingumo metodą. Taigi šis vertinimas paliktas tyrėjo diskrecijai ir turi būti atliekamas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prekių pakeičiamumą vartotojo požiūriu.

29. Ieškovas su ieškinio 7 priedu teikė 2021-01-26 susirašinėjimo su atsakovu apibendrinimą, kuriame išdėstomi šalių argumentai dėl prekių pasirinkimo. Ieškovo argumentai dėl saulėgrąžų aliejaus bei sviesto kainų perskaičiavimo laikytini pagrįstais, kadangi ieškovo nurodytų prekių kiekis skiriasi nežymiai (aliejaus nuo 0,75 l iki 1 l, sviesto nuo 200 g iki 180 g), tačiau bulvių kiekis skiriasi net 10 kartų, o maltos skrudintos kavos – du kartus. Dėl šių prekių kainų perskaičiavimo sutiktina su atsakovu, kad siekiant tyrimo tikslo yra svarbu rinktis artimesnio svorio prekes. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog tyrimo metu nerado ieškovo nurodytos kainos cukraus. Ieškovas nesutinka su obuolių kaina, nurodydamas, jog „Norfos“ prekybos tinkle buvo parduodami pigesni ir didesni obuoliai „Jonagold“ 90/100 (prekės aprašyme tirtini pigiausi obuoliai (nuo 55 mm)). Remiantis prekės aprašymu, ieškovo nurodyta obuolių rūšis atitiko prekės aprašymą ir turėjo būti įtraukta į tyrimą. Taip pat ieškovas ginčija grietinės pakavimo būdą bei nurodo, kad turi būti vertinamas ir nefasuotas pjaustytas fermentinis sūris. Prekės aprašyme nurodoma, kad tiriama grietinės, 30 proc. rieb. indelyje (400 g) kaina ir pigiausio fermentinio sūrio, 45 proc. rieb. (250 g, fasuotas), kaina. Ieškovas kelia ginčą dėl prekių krepšelio sudėties, kuri yra nustatyta atsakovo metodikoje ir visiems prekybos tinklams taikoma vienodai. Pripažintina, kad pasirinkimas, kokias prekes tirti, yra tyrėjo diskrecija. Kadangi prekės aprašymas visiems prekybos tinklams taikomas vienodai, tai ieškovo argumentas dėl prekės aprašymo neatitikimo tyrimo tikslui – nustatyti, kuriame prekybos tinkle yra mažiausia pasirinkto pirkinių krepšelio kaina, yra nepagrįstas.

30. Apelianto manymu, turi būti įvertinta, kad UAB „SeeNext“ kėlė sau uždavinį identifikuoti, kuriame prekybos centre yra apsipirkti pigiausia, tačiau analizuodamas „pigiausią prekių krepšelį“. rinkosi prekes, neatitikusias „pigiausių“ kriterijaus, kas lėmė tikrovės neatitinkantį rezultatą. Teismo kompetencija, vertinant panašaus pobūdžio tyrimus, yra apribotina ir laikytina apimančia ne taikomos tyrimo metodikos revizavimą, o tinkamo ir visiems prekybos tinklams vienodo metodikos taikymo patikrinimą. Tyrimo atitikimo nurodytam tyrimo tikslui vertinimas negali būti išplėstas iki tokios apimties, kad teismo procese būtų tikrinamos visos galimos tos prekių grupės prekės (pvz., visi parduodami sūriai) bei nustatomas prekių prieinamumas tam tikrą dieną Vilniaus ar Kauno parduotuvėse.

31. Apibendrinus išdėstytą, sprendžiama, jog nepaisant kai kurių teismo pastebėtų tyrimo trūkumų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius. Net ir tuo atveju, jei kainos būtų perskaičiuotos ieškovo nurodytu būdu, „Norfos“ prekių krepšelio kaina 32,14 Eur, būtų tik ketvirta, todėl negalėtų būti vertinama, kaip viena pigesnių. Perskaičiavus obuolių, aliejaus bei sviesto kainą, t. y. atėmus 53 centų kainų skirtumą, prekių krepšelis liktų penktas. Įvertinus nustatytus dydžius, argumentai dėl vidutinio vartotojo suvokimo apie pateikiamą informaciją, nėra aktualūs. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad atsakovas paneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo paskleisti duomenys atitinka tikrovę.

Dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo

32. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais teismas nepripažino, jog buvo pažeista ieškovo dalykinė reputacija. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė per aukštą ir, neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, parinktą įrodinėjimo standartą, reikalaudamas pateikti duomenis apie sumažėjusią ieškovo apyvartą ar pasikeitusią vartotojų elgseną.

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė ieškovo veiklos vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo teigiamas vertinimas. Ieškovo teiginiai apie vartotojų elgesį nepagrįsti tyrimais, tiriant vartotojų elgesį.

34. Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Bylos kontekste pastebėtina, jog kadangi teismas nenustatė vienos iš būtinų dalykinės reputacijos gynimo sąlygų, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, tai dalykinės reputacijos menkinimo fakto įrodinėjimas negali pakeisti teismo sprendimo dėl ginčo.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi tuo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pateiktą informaciją apie ieškovą vartotojai suprato ir kaip ieškovo įmonės neigiamą vertinimą, nėra duomenų apie sumažėjusią ieškovo apyvartą ar pasikeitusią vartotojų elgseną. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo valdomo prekybos centrų tinklo pavadinimo nurodymas, atsakovui pateikiant informaciją apie prekių krepšelio kainų tyrimą, žemina ieškovo, kaip juridinio asmens, gerą vardą, dalykinę reputaciją.

36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kriterijai dėl dalykinės reputacijos pažeidimo parinkti pagal kasacinio teismo praktiką, taikomą bylose dėl dalykinės reputacijos gynimo, kuriose ieškovai prašė taip pat priteisti ir neturtinę žalą, neįvertinus to, kad ieškovas neprašo žalos atlyginimo. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakant dėl ieškovo dalykinės reputacijos žeminimo, apskritai nesiremiama kasacinio teismo praktika, todėl kasacinio teismo praktikos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu neturi pagrindo.

37. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad ieškovas turi įrodyti dalykinės reputacijos pažeidimą bei tuo pažeidimu padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004 pažymėta, kad ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Šios vertybės (dalykinė reputacija) laikomos pažeistomis, jeigu pasikeičia asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas. Tuo, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybę, jog dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių nukentėjo jo dalykinė reputacija, teismų praktikoje vadovaujamasi iki šiol, pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-556-798/2016.

38. Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

39. Taigi, iš ieškovo reikalaudamas pateikti įrodymus dėl reputacijos pablogėjimo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo ir aiškinimo klaidos nepadarė. Tokie duomenys turi būti teikiami nepriklausomai nuo to, ar ieškiniu reikalaujama tik paneigti paskleistas žinias ar prašoma ir žalos atlyginimo.

40. Bylos kontekste yra aktualus ne teisės taikymo ir aiškinimo, o įrodymų vertinimo klausimas. Kaip matyti, ieškovas byloje teikė argumentus bei įrodymus (reklaminę medžiagą, išrašus iš internetinio puslapio), kad „Norfos“ įvaizdžio identitetas neatskiriamas nuo kainos kriterijaus. Iš su 2022-10-04 rašytiniais paaiškinimais pateiktų duomenų matyti, jog „Norfa“ prekybos tinklo reklamose, reklaminiuose leidiniuose naudojamas šūkis „Praktiški žmonės renkasi Norfa“, akcentuojamos „super praktiškos kainos“. Prekybos tinklo „Norfa“ internetiniame puslapyje skelbiama, kad „Norfos“ prekybos tinkle vyrauja produkcija, kurios kokybės ir kainos santykis yra optimalus. Tuo patvirtinama, kad ieškovas formuoja juridinio asmens įvaizdį, kaip žemų kainų prekybos tinklo. Formuojamo įvaizdžio neigimas, skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų būti pripažįstamas dalykinės reputacijos pažeidimu.

41. Sutiktina su ieškovu, kad teismas neturi pagrindo reikalauti tiesiogiai įrodyti, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo sumažėjo įmonės apyvarta ar realiai pasikeitė vartotojų elgesys. Tokio fakto įrodinėjimas taptų itin sudėtingu dėl įvairių faktorių įtakos, tyrimo apimties bei galimos kainos. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad jo veiklos prieš ir po pažeidimo vertinimas, atliekant įvairius tyrimus bei matavimus, pajamų pasikeitimo palyginimas, verslo partnerių apklausos, siekiant nustatyti ar pajamų pokytis susijęs su paskleistais ginčo teiginiais, sudarytų neproporcingą įrodinėjimo naštą.

42. Visgi, bylos kontekste spręsti dėl galimo ieškovo dalykinės reputacijos pažeminimo negalima, kadangi ginčijamos žinios atitinka tikrovę, o tikrovę atitinkančių žinių skleidimas nelaikomas dalykinės reputacijos pažeidimu. Hipotetinis svarstymas, ar tokios žinios realiai pažeistų ieškovo reputaciją, civilinėje byloje neatliktinas, kadangi pats vertinimo rezultatas esmingai priklausytų nuo konkrečių tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo. Kaip jau minėta anksčiau, nenustačius žinių neatitikimo tikrovei, dalykinės reputacijos pažeidimo vertinimas teisinės reikšmės bylos baigčiai neturi.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundos argumentais nėra pagrindo keisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 1 815 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „SeeNext“ iš ieškovo UAB „Norfos mažmena“ 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėJūra Marija Strumskienė