- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-2282-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15683-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. B., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys A. B. (A. B.), J. B. ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė I. B. pateikė teismui prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, prašydama panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą skolininkui priklausančiam įkeistam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2051 ir Nr. 2053 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo hipotekos kreditorės J. B. naudai. Antstolė teigė, kad įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant išieškojimus įkeistas turtas 2021 m. kovo 4 d. buvo areštuotas, tačiau 2020 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – LR generalinė prokuratūra) laikinai apribojo disponavimo teisę skolininkui priklausančiu turtu – žemės sklypu, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo byloje buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 28 d. Antstolė kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą ir gavo raštą, kuriame nurodyta, kad laikinas disponavimo teisės apribojimas skolininkui priklausančiu turtu taikomas galimam civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo LR generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo. Atsiliepime prašė atmesti antstolės prašymą, kadangi šiuo atveju baudžiamojo proceso kodekso nuostatos prilygintinos specialiosioms, taikytinoms prieš bendrąsias civilinio proceso nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. 2021 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atmesti pareiškėjos antstolės I. B. prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo.
5. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad išieškant pagal kelių kreditorių reikalavimus iš skolininko turto visi reikalavimai tenkinami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nurodytą eiliškumą, o hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės, tačiau šiuo atveju areštuotam skolininko turtui nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. yra taikomas LR generalinės prokuratūros laikinas disponavimo teisės apribojimas, o ne areštuotas turtas kito kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11011-13, kuris jau yra baigiamas ir artimiausiu metu byla bus perduota teismui. LR generalinės prokuratūros rašte nurodoma, kad šiuo laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą. Ikiteisminiame tyrime A. B. yra įtariamasis, o galimų ieškinių suma yra virš 2 mln. Eur. Atsižvelgiant į įtariamajam inkriminuojamų veikų pobūdį galima teigti, kad nurodytas turtas ateityje gali būti konfiskuotas.
6. Teismas nurodė, kad nei CPK, nei BPK tiesiogiai nenustatyta, kaip teismas turi spręsti klausimą dėl laikino disponavimo teisės apribojimo panaikinimo, taikomo hipoteka įkeistam turtui, todėl taikytina analogija, reguliuojanti panašius teisinius santykius. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad baudžiamajame procese esant laikinam disponavimo teisės apribojimui tikslu užtikrinti galimą turto konfiskavimą prašymas panaikinti tokį disponavimo teisės apribojimą negali būti patenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. 2021 m. birželio 28 d. pareiškėja I. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir pareiškėjos antstolės I. B. prašymą tenkinti.
8.1. Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas.
8.2. Šioje nagrinėtoje civilinėje byloje, kaip ir antstolės I. B. vykdomojoje byloje, LR generalinės prokuratūros laikinu nuosavybės teisės apribojimu buvo siekiama užtikrinti ne tik reikalavimų įvykdymą, bet galimą turto konfiskavimą. Antstolės I. B. vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, vadovaujantis CPK 754 straipsniu, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo sustabdymas gali būti tik esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui.
Atsiliepimas
9. 2021 m. liepos 14 d. gautas LR generalinės prokuratūros atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašoma teismo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja klaidina teismą apeliuodama į galimybę taikyti civilinio kodekso institutus ir civilinio proceso kodekso numatytas procedūras ginčo klausimui išspręsti. Šioje situacijoje, valstybės įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją atliekant pavojingiausių teisės pažeidimų – nusikalstamų veikų tyrimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais atvejais ir tikslais gali būti ribojama asmenų nuosavybės teisė iki bus nustatytos visos teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgtina ir į tai, kad, šiuo atveju, BPK nuostatos prilygintinos specialiosioms, taikytinoms prieš bendrąsias civilinio proceso nuostatas. Priešingu atveju, galėtų susiklostyti teisiškai ydinga situacija, kuomet dar besitęsiančio baudžiamojo proceso metu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo vadovaujantis BPK normomis priimti sprendimai galėtų būti keičiami ar panaikinami vadovaujantis CPK normomis ne baudžiamojoje, o civilinėje teisenoje. Tai paneigtų ne tik teisėtumo, bet ir protingumo principus, teisės aktų hierarchijos taisykles.
Atsiliepimas
11. 2021 m. liepos 14 d. A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti antstolės I. B. atskirąjį skundą.
12.1. Hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamojo turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto. Teismo nutartis hipoteka įkeisto turto kreditoriui užkerta kelią teisėtam skolininko prievolės įvykdymui.
12.2. Šiuo atveju, pagal CPK 754 straipsnį, hipotekos kreditorius ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, todėl turto realizavimo veiksmų ir lėšų išmokėjimo stabdymas gali būti tik esant pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimui tenkinti. Tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.
12.3. Jeigu ikiteisminio tyrimo procese sprendimas bus palankus A. B. ir teismas jį pripažins nekaltu, turto konfiskacijos galimybė išvis nebus galima.
Atsiliepimas
13. 2021 m. liepos 16 d. J. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo tenkinti antstolės I. B. atskirąjį skundą.
14.1. Hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamojo turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto. Taigi, tokia teismo nutartis užkerta kelią teisėtam skolininko prievolės įvykdymui.
14.2. Tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.
14.3. Teismui nepatenkinus antstolės atskirojo skundo bei toliau vykdant LR generalinės prokuratūros laikino disponavimo turtu apribojimą, J. B. neturės galimybės atgauti įsiskolinimo sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
17. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-20906-820/2021.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą skolininkui priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Antstolė vykdo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2051 ir Nr. 2053 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos hipotekos kreditorės J. B. naudai. Skolininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sutartinės hipotekos pagrindu buvo įkeistas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas. Vykdant išieškojimus įkeistas turtas 2021 m. kovo 4 d. buvo areštuotas. 2020 m. rugsėjo 28 d. LR generalinė prokuratūra laikinai apribojo disponavimo teisę skolininkui priklausančiu turtu – žemės sklypu, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 28 d. Šiuo laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, kadangi ikiteisminiame tyrime A. B. yra įtariamasis, o galimų ieškinių suma yra virš 2 mln. Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamajame procese esant laikinam disponavimo teisės apribojimui tikslu užtikrinti galimą turto konfiskavimą, antstolės prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą negali būti patenkintas.
21. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad turto konfiskavimas byloje yra galimas, t. y. tikėtinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekinio kreditoriaus reikalavimą iš įkeisto turto, dar nereiškia, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo sprendžiamas ne civilinio proceso tvarka, o, remiantis baudžiamojo proceso nuostatomis, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. LIEKO duomenimis baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o 2021 m. birželio 28 d. nutartimi iki 2021 rugsėjo 28 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausančiam turtui, paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas.
22. Pažymėtina, kad antstolės skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 neaktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi minėtoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą sustabdyti turto realizavimą dėl prokuratūros priimto nutarimo dėl nuosavybės teisių į šį turtą apribojimo, o šiuo atveju antstolė pateikė teismui prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, prašydama panaikinti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą skolininkui priklausančiam įkeistam turtui, t. y. nebuvo sprendžiama dėl teisinio pagrindo sustabdyti turto realizavimą vykdymo procese.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos antstolės I. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.