Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai G. Š., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Laurynui Zinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja G. Š. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tarp G. Š. ir Vilkijos tarybinio ūkio (vėliau - Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu tuometinė Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio darbuotoja pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą - pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punktas numatė, kad pusę sumos, kuri sudarė 28 112 rub., dengia pareiškėjai Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis, likusią dalį, kuri sudarė 28112 rub., apmoka pareiškėja. Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis buvo išregistruotas, o per klaidą iki šios dienos nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą išliko ne pareiškėjos, o Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio vardu. Pareiškėja sudarydama sutartį įmokėjo pradinę įmoką 5 622 rub. grynaisiais, o likusi visa suma pareiškėjos buvo mokama, Vilkijos tarybiniam ūkiui nuskaitant pinigines lėšas nuo jai išmokamo darbo užmokesčio. Pilnai atsiskaičius pagal sutartį ir dar prieš likviduojant Vilkijos tarybinį ūkį (vėliau - Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis), pareiškėjai buvo išduotas kvitas, kuris patvirtino, kad pagal sutartį buvo pilnai atsiskaityta, tačiau pareiškėja šio kvito nėra išsaugojusi. Įmokos pareiškėjos buvo mokamos atskaitant iš jos darbo užmokesčio lygiai taip pat, kaip ir kitų kaimynystėje gyvenančių asmenų, kurie tuo pat metu irgi galutinai atsiskaitė pagal su jais sudarytomis Vilkijos tarybinio ūkio sutartimis dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Visas šioje teritorijoje esantis kvartas buvo suformuotas ir apstatytas bei parduotas išsimokėtinai būtent tuometinio Vilkijos tarybinio ūkio darbuotojams. Pareiškėja nuo pat sutarties sudarymo visą laiką gyveno ir tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), tiek žemę, tiek pastatus pareiškėja prižiūri, moka mokesčius. Pareiškėja buvo įmokėjusi investiciniais čekiais už žemės sklypo išpirkimą prie turimų statinių. Tai patvirtina pareiškėjos išsaugotas 1992 m. liepos 25 d. mokėjimo pranešimas. Pareiškėja kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu dėl to, jog pareiškėja neišsaugojo ir prarado dokumentą, kuriuo remiantis būtų konstatuotas galutinis atsiskaitymas pagal sutartį ir kuris sudarytų pagrindą įregistruoti pareiškėjos vardu nekilnojamąjį turtą.

2. Pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžių metu palaikė pareikštą prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad gavus namą iš Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio, visus darbovietėje pakvietė į susirinkimą ir ten reikėjo pasirašyti sutartis sumokėjus pradinį įnašą. Paskui jau mokėjo kas ketvirtį. Atlikus kelis mokėjimus, atsirado galimybė pasidengti likusią sumą investiciniais čekiais. Pati pareiškėja kaip neilgai dirbanti, jų neturėjo daug, bet panaudojo tėčio investicinius čekius ir už juos išsipirko ir namą, ir žemę. Buvo gavusi iš Lietuvos taupomojo banko lapelį, kad yra pilnai atsiskaičiusi, kurį nunešė į Vilkijos valstybinį žvėrininkystės ūkį. Gavus dokumentus, juos pasidėjo, bet turbūt pasikeitus teisiniam reguliavimo, reikėjo dar notaro antspaudo, o pareiškėja pavėlavo tai susitvarkyti. Be šio antspaudo ji negalėjo įregistruoti statinių savo vardu nuosavybės teise ir vėliau kiti notarai negalėjo to antspaudo uždėti, o bevažinėdama pas notarus tą lapelį apie atsiskaitymą pametė. Jai patarė taip ir gyventi, bet nesant įregistruotos nuosavybės jos vardu, neturi galimybės sudaryti sutarčių dėl dujų, elektros. Mano, kad turėtais investiciniais čekiais apmokėjo ir už žemės sklypą, ir už statinius.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra pagrindo pareiškimo tenkinimui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jų patikėjimo teisė įregistruota Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio vardu. Byloje nepateikta įrodymų, kad už pastatus pareiškėja sumokėjo Vilkijos valstybiniam žvėrininkystės ūkiui.

4. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad teismui nustačius, jog egzistuoja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Kauno rajono savivaldybės apskaitoje nėra duomenų apie pareiškėjos nurodomus statinius. Statiniai į Kauno rajono savivaldybės buhalterinę apskaitą neįtraukti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

6. Teismas nustatė, kad 1989 m. kovo 20 d. tarp Vilkijos tarybinio ūkio ir ūkio darbuotojos G. Š. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ūkis parduoda, o pirkėjas perka (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 5 kambarių gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kurio balansinė (likutinė) vertė 56 224 rub., tokiomis sąlygomis: pusę gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais balansinės (likutinės) gyvenamojo namo sumos, kuri sudaro 28 112 rub., dengia pirkėjui ūkis, likusią dalį, kuri sudaro 28 112 rub. dengia pirkėjas. Sudarant sutartį pirkėjas pirminę įmoką 5 622 rub. grynais pinigais įmoka į ūkio kasą, likusią sumą 22 490 rub. darbuotojas padengia ūkiui per 25 metus, t. y. kas mėnesį mokėdamas į ūkio kasą po 1/12 metinės sumos, numatytos įsipareigojimą (1 t., e. b. l. 47-49). 1990 m. kovo 1 d. G. Š. buvo išduotas orderis, suteikiantis teisę apsigyventi vietinės tarybos, valstybinės kooperacijos, visuomeninės organizacijos name adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 30). Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise pagal Kauno rajono valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkį Nr. 171, turto patikėjimo teisė suteikta Vilkijos valstybiniam žvėrininkystės ūkiui (1 t., e. b. l. 70-72). Vilkijos tarybinio ūkio darbo užmokesčio atsiskaitymo-išmokėjimo žiniaraščiuose 1989 – 1990 metais nėra duomenų apie atliktas išskaitas iš pareiškėjos G. Š. darbo užmokesčio pagal 1989 m. kovo 20 d. sutartį (2 t., e. b. l. 103).

7. Pareiškėja šioje byloje siekė įrodyti aplinkybę, jog statinius, esančius (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise pagal 1989 m. kovo 20 d. sutartį. Tuo tarpu remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad statiniai adresu (duomenys neskelbtini), nuo jų statybos užbaigimo buvo Vilkijos tarybinio ūkio nuosavybė, o nuo 1992 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos nuosavybė ir šios aplinkybės yra užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro išduotuose išrašuose, t.y. oficialiame rašytiniame įrodyme. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

8. Teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nebuvo gautas nei vienas rašytinis įrodymus, kuris pagrįstų, jog pareiškėja iš tiesų vykdė su ja sudarytą 1989 m. kovo 20 d. sutartį. Pareiškėja pateikė tik rašytinius įrodymus apie atliktus mokėjimus už žemės sklypą Vilkijoje (1 t., e. b. l. 46, 54). Savo poziciją dėl statinių įgijimo pareiškėja grindė išimtinai savo pačios ir liudytojų A. S., pareiškėjos sesers, bei V. V. V. parodymais. Teismas įvertinęs pačios pareiškėjos paaiškinimus ir liudytojų parodymus, pažymi, kad nei pareiškėja, nei liudytojai negalėjo pakankamai tiksliai įvardinti visų aplinkybių, kaip pareiškėja atliko mokėjimus pagal sutartį. Liudytojas V. V. V. prisiminė vienintelę aplinkybę, kad pareiškėja tikrai turėjo būti sumokėjusį pradinį įnašą, nes jai buvo atiduoti gyvenamojo namo raktai, tačiau nežinojo, ar pareiškėja mokėjo dalimis likusią 22 490 rub. sumą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilkijos tarybinio ūkio apskaita buvo vedama netinkamai, nes Vilkijos tarybinio ūkio veiklos dokumentai yra saugomi archyvuose teisės aktų nustatyta tvarka. Liudytojas V. V. V. taip pat patvirtino aplinkybę, jog šios įstaigos buhalterė kruopščiai tvarkė visą įstaigos buhalteriją. Aplinkybę, jog šiuo metu nėra galimybės archyvuose rasti Vilkijos tarybinio ūkio (vėliau Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio) kasos dokumentų, nulėmė pačios pareiškėjos delsimas kreiptis teismą dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo.

9. Be to, teismui abejonių kelia 1989 m. kovo 20 d. sutarties galiojimas. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Šių veiksmų neatlikimas darė gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią ir tai paaiškintų aplinkybę, kodėl 1990 m. kovo 1 d. G. Š. buvo suteikta teisė gyventi tame pačiame name, kurį ji jau turėjo būti įgijusi 1989 m. kovo 20 d. sutartimi. Priešingu atveju, jei pareiškėja iš tiesų būtų įgijusi nuosavybę pagal 1989 m. kovo 20 d. sutartį, toks orderis pareiškėjai nebūtų buvęs reikalingas. Todėl šių ir anksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog negali būti nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėja apskritai neįrodė, jog kada nors buvo jos nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), patvirtinantys dokumentai.

10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.