- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-628-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00958-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“
- Atsakovas
- Telia Lietuva
- Kategorijos
- 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3690-794/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ ieškinį atsakovei Telia Lietuva, akcinei bendrovei dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „CSC Telecom“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei Telia Lietuva, AB, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Telia Lietuva, AB teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle paslaugas, taikant kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 0,00984 Eur/SMS be PVM; tuo atveju, jeigu nei vienas nurodytų materialinių reikalavimų nebūtų tenkintinas – įpareigoti Telia Lietuva, AB teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle, taikant teismo nustatytą kainą, kuri būtų ne didesnė nei Telia Lietuva, AB taikoma mažiausia mažmeninė SMS paslaugų kaina Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „CSC Telecom“ yra viešojo fiksuotojo ryšio tinklo, naudojamo viešosioms fiksuotojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikėjas, taip pat viešojo judriojo ryšio tinklo, naudojamo viešosioms judriojo telefono ryšio paslaugoms teikti, ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjas. Ieškovė siekia aktyviai pradėti teikti mažmenines trumpųjų tekstinių žinučių (SMS pranešimų) siuntimo paslaugas paslaugų gavėjams, išskyrus vartotojus. Mažmeninei SMS centro paslaugai teikti būtinos didmeninės paslaugos – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos judriojo ryšio operatorių tinkluose paslaugos. Judriojo ryšio operatoriai elektroninių ryšių tinklų sujungimo sutartyse, kai jos sudaromos ne tarp didžiųjų judriojo ryšio operatorių (Telia Lietuva, AB, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“), neįtraukia SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugų ir šias paslaugas paprastai parduoda pagal atskiras sutartis. Tam, kad UAB „CSC Telecom“ SMS centro paslaugos gavėjai turėtų galimybę siųsti SMS pranešimus į Telia Lietuva, AB tinklą, UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į Telia Lietuva, AB dėl atitinkamų paslaugų suteikimo. Telia Lietuva, AB 2018 m. gegužės 17 d. elektroniniame laiške pateikė didmeninių SMS paslaugų sutarties projektą. Ieškovė, susipažinusi su didmeninių SMS paslaugos sutarties projektu, pastebėjo, kad Telia Lietuva, AB pageidauja už paslaugas gauti pernelyg didelę kainą, lyginant su ta, kurią siūlo galutiniams paslaugų gavėjams, todėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu taikyti mažesnę kainą. Mano, kad atsakovės sprendimas atsisakyti suteikti prieigą sąžiningomis (nediskriminacinėmis) sąlygomis apriboja konkurenciją, teikiant telefono ryšio paslaugas. Mano, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimo komisija deramai neišnagrinėjo ne teismo tvarka tarp šalių kilusio ginčo ir jo aplinkybių – sprendimo motyvuotoje dalyje iš esmės nėra atliktas šalių pateiktos informacijos ir argumentų vertimas, nepasisakyta, ar Telia Lietuva, AB veiksmai dera su efektyvia konkurencija rinkoje ar ne, ar veiksmai turi piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi požymių ar ne, ir ar dėl to reikalinga imtis priemonių ar ne. Nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu vieninteliu argumentu, kad ieškovė veikia kaip operatorius, o ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, todėl ieškovės pateiktos atsakovės sutartys su galutiniais paslaugų gavėjais nepagrindžia ieškovės reikalaujamo prieigos kainos dydžio.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Telia Lietuva, AB pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovę teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia judriojo ryšio tinkle paslaugas, taikant kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 0,00984 Eur/SMS be PVM bei nurodomi argumentai yra visiškai nepagrįsti. Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatos nėra pažeidžiamos, nes Telia neužima dominuojančios padėties SMS centro paslaugų rinkoje. Šias paslaugas Lietuvoje teikia mažiausiai keletas tiekėjų (pagal viešai skelbiamą informaciją tiekėjų interneto svetainėse – UAB „Mobi LT“, UAB „TCG TELECOM“, UAB „Libonet“, UAB „EVP international“, UAB „Vertex“, UAB „CSC Telecom“ ir kt.), o Telia yra tik vienas iš paslaugų teikėjų šioje rinkoje. Taigi Lietuvos rinkoje egzistuoja efektyvi konkurencija, nei vienas paslaugų tiekėjas neužima dominuojančios padėties rinkoje, o savo konkurencinį pranašumą gali įrodyti pasiūlydamas klientams papildomas vertes, pavyzdžiui, papildomus paslaugų funkcionalumus, SMS siunčiančių aplikacijų galimybes, klientų aptarnavimą ir t. t. Nurodė, kad mažmeninių trumpųjų žinučių (SMS) paslaugų, trumpųjų žinučių (SMS) užbaigimo paslaugų bei trumpųjų žinučių (SMS) persiuntimo į kitus operatoriaus tinklus paslaugų kainos nėra reguliuojamos, nes Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nėra identifikavusi didelę įtaką turinčių ūkio subjektų, vykdančių trumpųjų žinučių (SMS) siuntimo/gavimo/persiuntimo veiklą. Ieškovė, reikalaudama nustatyti konkrečią kainą Telia judriojo ryšio tinkle, prašo reguliavimo ir taip konkurencingoje rinkoje bei sumažinti nusistovėjusią taikomą A2P SMS priėmimo (užbaigimo) 0,0145 Eur/SMS kainą. Pritaikius ieškovės prašomą 0,00984 Eur/SMS kainą, A2P SMS kaina Telia tinkle taptų nepagrįstai mažesnė nei kitų operatorių tinkluose. Standartinė A2P SMS paslaugos siuntimo į Telia tinklą kainą yra 0,0175 Eur/SMS, tačiau kainodara skirtingiems mažmeniniams klientams gali skirtis dėl įvairių priežasčių: tuo metu Telia galiojančios akcijos/pasiūlymai visiems paslaugų vartotojams ar tam tikrai jų grupei; skirtingas paslaugų teikimo laikotarpis, pavyzdžiui, įsipareigojimas naudotis paslaugomis trumpiausią naudojimosi paslauga laikotarpį ar konkretaus termino viešųjų pirkimų konkurso sutartis; skirtinga techninė specifikacija, t. y. individualūs kokybiniai ar kiekybiniai paslaugų parametrai pagal individualius kliento poreikius. A2P SMS paslaugos yra teikiamos pagal atskiras sutartis ar susitarimus ir šiuo metu visiems Lietuvos operatoriams teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis (0,0145 Eur/SMS). Su UAB „TELE2“ ir UAB „Bite Lietuva“ Telia yra pasirašiusi priedus prie tinklų sujungimo sutarties, kuriuose šalys abipusiai taiko vienodą A2P SMS 0,0145 Eur/SMS kainą. Su kitais operatoriais (UAB „Mobi LT“, UAB „TCG TELECOM“, UAB „Libonet“) Telia yra sudariusi tipines didmeninių SMS paslaugos sutartis, šiose sutartyse A2P SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kaina Telia tinkle taip pat yra 0,0145 Eur/SMS. A2P SMS paslaugos, Telia teikiamos operatoriams ir galutiniams klientams (abonentams), yra identiškos – tai gryna SMS priėmimo (užbaigimo) paslauga Telia judriojo ryšio tinkle (tie patys techniniai parametrai, prieigos tipas, aptarnavimo kokybė, kaina), todėl paslaugai nėra taikoma skirtinga „didmeninė“ ir „mažmeninė“ kainodara. Ieškovės UAB „CSC Telecom“ mažmeninė SMS centro paslauga negali būti vertinama tik kaip išteklių gavimas iš Telia ir šių išteklių perpardavimas savo galutiniams klientams, tokiu būdu konkuruojant tik kaina. Komisija, nenukrypdama nuo savo suformuotos praktikos bylose tarp UAB „TCG TELECOM“ ir UAB „TELE2“ bei tarp UAB „OMNITEL“ ir UAB „TELE2“, tinkamai konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 16 straipsniu, SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, todėl ERĮ 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai, įskaitant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainą, operatoriams nėra nustatyti, o atlygis už SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle turi būti nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
4. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime į ieškinį ir išvadoje nurodė, jog Komisija nagrinėjo tik tuos ieškovės reikalavimus, kurie buvo tinkamai suformuluoti ir sudarė prašymo dalyką. Komisija neturėjo įvertinti, ar atsakovės veiksmai dera su efektyvia konkurencija ir ar ji nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, nes tai yra Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos kompetencija. Ieškovės teiginiai, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo ginčą, nes nevertino atsakovės veiksmų atitikimo konkurencijos teisei, yra visiškai nepagrįsti. Komisija, įvertinusi ginčo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl prieigos prie atsakovės tinklo sąlygos – SMS priėmimo (užbaigimo) atsakovės viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugos kainos, todėl šį ginčą nagrinėjo kaip ginčą tarp dviejų operatorių dėl prieigos suteikimo sąlygų. Komisija konstatavo, kad SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, todėl ERĮ 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai, įskaitant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainą, operatoriams nėra nustatyti. Komisija taip pat pripažino, kad SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle vykdantis operatorius turi teisę gauti tinkamą atlygį už šios paslaugos teikimą kitam operatoriui, o toks atlygis turi būti nustatytas nediskriminaciniais pagrindais ir atsižvelgiant į tai, jog rinka yra nereguliuojama – atitikti rinkoje už analogiškas paslaugas taikomas kainas. Įvertinusi tai, kad ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog SMS priėmimo (užbaigimo) Lietuvoje veikiančių operatorių viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugos kaina nuo 2018 m. sausio 1 d. yra simetrinė ir lygi 0,0145 Eur/SMS, Komisija konstatavo, kad, patenkinus ieškovės reikalavimus, teikiant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas ieškovei būtų sudaromos išskirtinės sąlygos, o taip pat būtų neužtikrintas nediskriminacinis atlygis atsakovei už SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos teikimą ieškovei. Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovę taikyti ieškovei SMS priėmimo (užbaigimo) atsakovės judriojo ryšio tinkle paslaugos kainą ne didesnę kaip 0,00984 Eur/SMS (be PVM), taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovę taikyti ieškovei SMS priėmimo (užbaigimo) atsakovės judriojo ryšio tinkle paslaugos kainą ne didesnę kaip atsakovės taikoma mažiausia mažmeninė SMS paslaugų kaina atsakovės judriojo ryšio tinkle.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs Ryšių reguliavimo tarnybos ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo komisijos sprendimą dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę teikti paslaugas, taikant kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 0,00984 EUR/SMS be PVM arba ne didesnė nei atsakovės taikoma mažiausia mažmeninė SMS paslaugų kaina judriojo ryšio tinkle, konstatavo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas. Nurodė, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus, tai savaime nereiškia sprendimo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų. Teismas, išanalizavęs komisijos sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymėjo, kad sprendime yra atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Tai, kad ieškovė nesutinka su komisijos išvadomis ir kitaip vertina komisijos įvertintas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo, nesant ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti komisijos išvadas nepagrįstomis.
7. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad Komisija nevertino ir nepasisakė, ar atsakovės Telia Lietuva, AB veiksmuose yra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi požymių ir ar dėl to reikia imtis atitinkamų priemonių, nes, remiantis ERĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba, todėl tai yra ne Ryšių reguliavimo tarnybos, o Konkurencijos tarybos kompetencija. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu ieškovės atstovai pripažino žinantys ir suprantantys teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą, tačiau į ją nesikreipė, siekdami greičiau išspręsti kilusį ginčą. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek prašymo Komisijai, tiek ieškinio reikalavimų turinys nėra susiję su konkurencijos teisės pažeidimais.
8. Teismas konstatavo, kad SMS rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje, yra didmeninės ir mažmeninės paslaugos. Nustatė, kad ieškovė UAB „CSC Telecom“ veikia kaip operatorius, kuri teikia mažmenines SMS paslaugas savo klientams, o ne gauna paslaugas iš Telia kaip galutinis paslaugų gavėjas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė taiko diskriminacinę kainodarą. Priešingai, byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, patvirtino, kad atsakovė Telia Lietuva, AB su kitais operatoriais (UAB Tele2, UAB Bitė Lietuva) yra pasirašiusi priedus prie tinklų sujungimo sutarties, kuriuose šalys abipusiai taiko vienodą 0,0145 Eur/SMS kainą. Su kitais operatoriais (UAB Mobi LT, UAB Libonet) atsakovė yra sudariusi tipines didmeninių SMS paslaugos sutartis, kuriose paslaugos kaina Telia tinkle yra 0,0145 Eur/SMS. Nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat patvirtino, jog su kitais operatoriais ji yra sudariusi sutartis, kurių paslaugų kaina yra ne mažesnė nei siūlo atsakovė Telia Lietuva, AB. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pritarė Komisijos argumentams, kad SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle vykdantis operatorius turi teisę gauti tinkamą atlygį už šios paslaugos teikimą kitam operatoriui, tuo tarpu patenkinus ieškovės reikalavimą jai būtų sudaromos išskirtinės sąlygos, būtų neužtikrintas nediskriminacinis atlygis atsakovei už SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos teikimą ieškovei.
9. Teismas nurodė, kad nors šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas konkurencijos teisės aspektais, tačiau pažymėjo, kad ieškovės pateikiamo kainų lyginimo ir jo pagrindu reiškiamo reikalavimo, susijusio su konkurencijos teisės praktika (2016 m. spalio 5 d. Konkurencijos tarybos nutarimas), bylų aplinkybės nesutampa. Teismas nenustatė (ieškovė to neįrodinėjo), kad atsakovės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Konstatavo, kad Telia neužima dominuojančios padėties SMS centro paslaugų rinkoje, nes šias paslaugas Lietuvoje teikia keletas tiekėjų, o Telia yra tik vienas iš paslaugų teikėjų šioje rinkoje.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė niekada nebuvo atsisakiusi ieškovei suteikti prieigos prie savo tinklo bei teikti SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugą. Ieškovė nesutinka pasirašyti atskiro susitarimo už rinkoje taikomą 0,0145 Eur/SMS kainą, nors, kaip nustatė teismas, tokiomis plačiomis nediskriminacinėmis sąlygomis šią paslaugos kainą Telia Lietuva, AB taiko tiek kitiems operatoriams, tiek kiti operatoriai taiko atsakovei Telia Lietuva, AB, tiek ir pati ieškovė moka už šią paslaugą kitiems operatoriams.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė argumentų dėl nustatytos kainos nepagrįstumo, nesąžiningumo (diskriminacinių sąlygų), apsiribojo tik tuo, kad kai kuriems galutiniams vartotojams (ne operatoriams) taikomos kitokios kainos. Teismo vertinimu, ieškovės prašymai įpareigoti atsakovę teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia judriojo ryšio tinkle, taikant kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 0,00984 Eur/SMS be PVM ar taikant teismo nustatytą kainą, kuri būtų ne didesnė, nei Telia taikoma mažiausia mažmeninės SMS paslaugų kaina Telia judriojo ryšio tinkle yra visiškai nepagrįsti.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „CSC Telecom“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovės padėtis, teikiant didmenines paslaugas savo judriojo ryšio tinkle kitų operatorių atžvilgiu, yra monopolinė. Atsakovės dominavimas, teikiant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas (didmenines paslaugas) savo valdomame judriojo ryšio tinkle, sudaro prielaidas jai piktnaudžiauti. Ieškovė yra priversta iš atsakovės, kaip vienintelės didmeninių paslaugų teikėjos, pirkti didmenines SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas atsakovės tinkle, kad galėtų savo tinklo abonentų SMS pranešimus nusiųsti atsakovės tinklo abonentams. Ieškovė dėl pernelyg didelės didmeninių paslaugų kainos, lyginant su atsakovės taikomomis mažmeninėmis kainomis, negali efektyviai konkuruoti su atsakove mažmeninėje (SMS centro paslaugų) rinkoje. Tai, kad atsakovės padėtis, teikiant didmenines paslaugas savo judriojo ryšio tinkle kitų operatorių atžvilgiu yra monopolinė, fiksuojama ir kituose byloje esančiuose dokumentuose, pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijos 2015 m. spalio 16 d. sprendime Nr. (53.28) GPS – 20), Ryšių reguliavimo tarnybos 2014 ir 2015 m. balso skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo ataskaitose, 2014 ir 2015 m. įsakymuose dėl ūkio subjekto UAB „Omnitel“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Omnitel“ viešajame judriojo ryšio tinkle, rinkoje. Teismas tik pasisakė, kad atsakovė neužima dominuojančios padėties SMS centro paslaugų rinkoje (mažmeninėje rinkoje), tačiau ieškinio dalykas pirmiausiai yra susijęs su didmeninėje rinkoje taikoma pernelyg didele paslaugų kaina.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės taikomos didmeninės SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainą (0,0145 Eur/SMS be PVM) laikyti nesąžininga ieškovės, kaip operatorės, atžvilgiu, o atsakovės veiksmus, nustatant tokią didmeninių paslaugų kainodarą, laikyti piktnaudžiavimu didmeninėje SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinkoje. Atsakovės taikoma didmeninės SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kaina (0,0145 Eur/SMS be PVM) yra mažesnė už atsakovės galutiniams paslaugų gavėjams taikomas paslaugos mažmenines kainas (pavyzdžiui, atsakovės pasiūlyta mažmeninė kaina galutiniam paslaugos gavėjui AB Lietuvos paštas siekia 0,0123 Eur/SMS be PVM, o galutiniam paslaugos gavėjui VšĮ Nacionalinis kraujo centras – 0,0142 Eur/SMS be PVM). Ieškovė, kaip operatorė, siekdama įsigyti iš atsakovės SMS priėmimo (užbaigimo) atsakovės judriojo ryšio tinkle paslaugą, mokėtų atsakovei kainą (0,0145 Eur/SMS be PVM), kuri yra didesnė už mažmeninėje rinkoje galutiniams paslaugų gavėjams atsakovės taikomą kainą arba jai itin artima. Ieškovė, siekdama konkuruoti su atsakove toje pačioje rinkoje, negalėtų to daryti pelningai, kadangi ieškovės sąnaudos didmeninės paslaugos gavimui iš atsakovės nepadengtų ieškovės gautinos naudos iš ieškovės mažmeninėje rinkoje teikiamų paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams. Siekiant veikti pelningai ir efektyviai konkuruoti su atsakove toje pačioje rinkoje, ieškovės mokama atsakovei didmeninės paslaugos kaina turi būti mažesnė už tą, kuri taikoma mažmeninėje rinkoje galutiniams paslaugų gavėjams.
12.3. Atsakovė sudaro dirbtines kliūtis ieškovei, kaip konkurentei, patekti į SMS siuntimo į atsakovės judriojo ryšio tinklą rinką, taikoma didmenine kainodara nepagrįstai apriboja (atima) ieškovės galimybę gauti normalų pelną iš savo paslaugų teikimo mažmeninėje rinkoje.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė tik abstrakčiai nurodė, jog ieškovės prašoma taikyti didmeninė kaina yra nepriimtina, tačiau atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ieškovės prašoma taikyti didmeninė kaina (0,00984 Eur/SMS be PVM) yra nepagrįsta ar neproporcinga, lyginant su atsakovės taikoma mažiausia 0,0123 Eur/SMS be PVM kaina mažmeninėje rinkoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl kurių ieškovės prašoma taikyti didmeninė kaina (0,00984 Eur/SMS be PVM) būtų neprotinga, neproporcinga ar netinkama, lyginant su atsakovės taikoma mažiausia 0,0123 Eur/SMS be PVM kaina mažmeninėje rinkoje.
12.5. Ieškovei siūloma didmeninės paslaugos kaina (0,0145 Eur/SMS be PVM), net jei taikoma ir kitiems operatoriams, vien dėl šios aplinkybės negali būti laikoma nediskriminacine, kai pati kaina buvo nustatyta nesąžiningai ir turi kainų spaudimo (angl. margin squeeze) požymių. Vien aplinkybė, kad kiti operatoriai aktyviais veiksmais neginčijo atsakovės ydingai nustatytos didmeninės SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainos (0,0145 Eur/SMS be PVM) nereiškia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti mažesnę kainą yra nepagrįstas ir netenkintinas.
12.6. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi šalių ginčui aktualiu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2011 m. vasario 17 d. prejudiciniu sprendimu byloje C-52/09, kurioje nagrinėti su telekomunikacijų paslaugų rinkomis susijęs klausimai ir kurioje ESTT, be kita ko, pasisakė dėl ūkio subjektų dominavimo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, didmeninės ir mažmeninės rinkos sąsajų, didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje taikomos telekomunikacijų paslaugų kainodaros santykio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė minėtu ESTT prejudiciniu sprendimu.
12.7. Ryšių reguliavimo tarnyba, remiantis Konkurencijos tarybos 2019 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 1s-27 (2019), privalo ir turi kompetenciją nagrinėti bei vertinti atsakovės, kaip operatorės, veiksmus – ieškovės atžvilgiu taikomą didmeninės kainodaros politiką – konkurencijos teisės aspektu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba neturėjo vertinti atsakovės veiksmų konkurencijos teisės aspektu.
12.8. Iš Pirmosios instancijos teismo sprendimo 27 punkto matyti, kad kitus (teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenagrinėtus) ieškovės argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais, kas parodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, selektyviai (o ne motyvuotai) pasirinko šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytus argumentus.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Telia Lietuva, AB pateikė atsiliepimą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nei proceso metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė neįrodė ir nepagrindė nei tariamo Telia dominavimo, nei piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal Elektroninių ryšių įstatymą ir pagal Konkurencijos įstatymą suprantamas iš esmės taip pat, kadangi Elektroninių ryšių įstatymas pagrįstas, be kita ko, bendraisiais konkurencijos teisės principais. Tą savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ūkio subjektas gali būti pripažintas piktnaudžiavusiu dominuojančia padėtimi tik tuo atveju, jei yra įrodoma tokių sąlygų visuma: ūkio subjektas dominuoja atitinkamoje rinkoje; dominuojantis ūkio subjektas atliko veiksmus, kurie gali būti pripažįstami piktnaudžiavimu; dominuojančio ūkio subjekto veiksmai riboja konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje ar pažeidžia vartotojų interesus. Ieškovė neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių.
13.2. Ieškovė Telia dominavimą didmeninėje SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugų savo tinkle rinkoje preziumuoja, remdamasis klaidingomis faktinėmis prielaidomis. Praktikoje SMS centro paslauga nėra skirstoma į didmeninę ir mažmeninę paslaugas, technologiškai tai yra viena paslauga, kuria suteikiama prieiga prie abonentų tiek operatoriams, tiek galutiniams paslaugų naudotojams ir šiai paslaugai taikoma vienoda kainodara. Tokios didmeninės SMS siuntimo (užbaigimo) paslaugų rinkos, kaip ją supranta ir aiškina ieškovė, faktiškai nėra. Dėl to ieškovės prielaidos dėl Telia dominavimo tokioje neegzistuojančioje rinkoje yra klaidingos.
13.3. Ieškovė Telia tinklą gali pasiekti iš kitų teikėjų, įsigydama SMS persiuntimo paslaugas. Ieškovė klaidingai nurodo, jog tam, kad galėtų teikti SMS centro paslaugas Telia tinkle, ji turi būti sudariusi sutartį tiesiogiai su Telia. Ieškovė SMS Telia tinkle gali pristatyti naudodamasis ne tik Telia, bet ir kitų Lietuvos ar užsienio operatorių paslaugomis, kurie yra sudarę SMS siuntimo (užbaigimo) paslaugų Telia tinkle sutartį. Pavyzdžiui, sudariusi sutartį su Bitė ar Tele2, ieškovė gali įsigyti SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas ne tik Bitė ar Tele2 tinkle, bet ir Telia tinkle, kadangi Bitė ir Tele2 turi sudarę paslaugų sutartis su Telia. Ta aplinkybė, kad tiesioginė sutartis su Telia ieškovei yra galimai paprastesnis ar patogesnis būdas veikti SMS centro paslaugų rinkoje nėra pakankama, pagrindžiant esminį išteklių, bei nepagrindžia nei Telia dominavimo, nei galimo Telia piktnaudžiavimo.
13.4. Ieškovė nepagrindžia, kad Telia SMS centro paslaugų rinkoje realiai turi galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad SMS centro paslaugas Lietuvoje teikia keletas tiekėjų, o Telia yra tik vienas iš paslaugų teikėjų šioje rinkoje, pavyzdžiui, atitinkamas paslaugas teikia UAB „Mobi LT“, UAB „TCG TELECOM“, UAB „Libonet“, UAB „EVP international“, UAB „Vertex“, UAB „CSC Telecom“. SMS centro paslaugų rinkoje vyksta veiksminga konkurencija, kur šių paslaugų teikėjai konkuruoja ne tik kaina, bet ir siūlydami vartotojams papildomas vertes, pavyzdžiui, papildomus paslaugų funkcionalumus, klientų aptarnavimą ir kt.
13.5. Net jei būtų laikoma, kad Telia kurioje nors iš atitinkamų rinkų dominuoja (ko ieškovė nepagrindė), ieškovė nepagrindė, kad Telia taikoma paslaugų kainodara galėtų būti pripažinta piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Standartinė Telia taikoma SMS paslaugos siuntimo į Telia tinklą kaina yra 0,0175 Eur/SMS, t. y. didesnė nei ieškovei pasiūlyta 0,0145 Eur/SMS kaina. Skirtingiems paslaugos gavėjams kainos gali skirtis, priklausomai nuo akcijų/ pasiūlymų, paslaugų teikimo laikotarpio, individualių kiekybinių ar kokybinių parametrų. Pavieniai ieškovės nurodyti pavyzdžiai, kai Telia taikė mažesnes nei 0,0145 Eur/SMS kainas galutiniams vartotojams, neįrodo, kad ieškovė negali konkuruoti su Telia, teikdamas paslaugas galutiniams vartotojams ir yra išstumiama iš SMS centro paslaugų rinkos. Konkurencija tarp SMS centro paslaugų teikėjų vyksta ne tik kaina, bet ir siūlant vartotojams papildomas vertes, todėl net jei Telia galutiniams vartotojams taikytų tą pačią kainą kaip siūloma ieškovei, ieškovė turėtų galimybę veiksmingai konkuruoti, siūlydama vartotojams geresnę paslaugą ir atitinkamai taikydamas didesnę kainą.
13.6. Vadovaujantis ESTT sprendimu byloje Nr. C-52/09, kuriuo remiasi ieškovė, sumažinta marža arba maržos spaudimas, galėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi tik tada, kai būtų nustatyta, kad tokia praktika turi išstūmimo iš rinkos poveikį bent tokiems pat efektyviems kaip dominuojantis ūkio subjektas konkurentams, nesant objektyvaus pateisinimo. Priešingai nei teigia ieškovė, piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi bei ieškovės išstūmimui iš rinkos konstatuoti nepakanka tik nustatyti fakto, kad yra skirtumas tarp dominuojančio ūkio subjekto taikomų didmeninių ir mažmeninių kainų. Ieškovė, tariamą Telia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi grįsdama išimtinai tik skirtumu tarp didmeninių ir mažmeninių SMS centro paslaugų kainų, neįrodė, kad tokia Telia taikoma kainodara galėtų turėti išstūmimo iš rinkos poveikį ir kad ieškovė, būdama efektyvi konkurentė, būtų priversta veiklą mažmeninėje rinkoje vykdyti tik nuostolingai arba dirbtinai sumažinusi rentabilumą. SMS centro paslaugų rinkoje veikia didelis skaičius konkurentų, įsigyjančių SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas iš Telia už tą pačią ieškovei siūlomą 0,0145 Eur/SMS kainą ir sėkmingai konkuruojančių SMS centro paslaugų rinkoje bei teikiančių šias paslaugas galutiniams vartotojams. Ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, kad Telia siūloma 0,0145 Eur/SMS kaina galėtų turėti išstūmimo iš rinkos efektą.
14. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė paaiškinimus dėl ieškovės apeliacinio skundo. Paaiškinimuose išdėstė šiuos argumentus:
14.1. Tarnyba nėra atlikusi SMS priėmimo (užbaigimo) judriojo ryšio tinkluose rinkos tyrimo, todėl ir atsakovė šioje rinkoje nėra pripažinta didelę įtaką turinčiu ūkio subjektu ir jai nėra nustatyti jokie ERĮ 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai. Didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje taikomų kainų palyginimas atliekamas Tarnybai prižiūrint didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam ūkio subjektui nustatyto nediskriminavimo įpareigojimo vykdymą, tačiau toks įpareigojimas atsakovei, teikiant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas, nėra nustatytas.
14.2. Nors apeliantė tvirtina, kad dėl atsakovės taikomos kainos ji negali efektyviai konkuruoti su atsakove ir gauti normalaus pelno, tačiau neginčija, kad mažmeninėje SMS centro paslaugų rinkoje veikia ir paslaugas teikia daugiau subjektų (pvz., UAB Mobi LT, UAB Libonet), kuriems atsakovė taiko tokias pačias sąlygas kaip ir apeliantei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Ieškovė UAB „CSC Telecom“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindžia tuo, kad byla neišnagrinėta visapusiškai, neįvertintos visos byloje esančios aplinkybės ir kad žodinis bylos nagrinėjimas padės apeliacinės instancijos teismui lengviau įsigilinti į ginčo esmę.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Ieškovė išsakė tik deklaratyvius teiginius, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, neįvertintos visos aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo dėl bylos žodinio nagrinėjimo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „CSC Telecom“ 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į atsakovę Telia Lietuva, AB, nurodydama, kad nori suorganizuoti didmeninį SMPP sujungimą masinių SMS žinučių siuntimui. Atsakovė, atsakydama į šį ieškovės prašymą, elektroniniu laišku pateikė tipinės didmeninių SMS paslaugos sutarties projektą, kurio priede Nr. 1 buvo pasiūlytos paslaugų kainos: SMS į Telia Lietuva tinklą – 0,0145 Eur/SMS, SMS į kitus Lietuvos tinklus – 0,0174 Eur/SMS. Ieškovė nesutiko su pasiūlyta SMS siuntimo kaina, todėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi raštu į Telia Lietuva, AB su prašymu taikyti mažesnę, t. y. didmeninę paslaugų kainą. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu patvirtino, kad jų pasiūlyta „didmeninių SMS paslauga“ yra mažmeninė, skirta kliento galutiniams vartotojams pasiekti, siunčiant masinį/itin didelį kiekį SMS žinučių; analogiškos paslaugos didmeniniams poreikiams tenkinti šiuo metu neturi, todėl negali pasiūlyti ir atitinkamos kainodaros. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. įvyko šalių derybinis susitikimas, tačiau atsakovė nepakoregavo didmeninio paslaugų kainos pasiūlymo.
20. Nustatyta, kad ieškovė, laikydamasi ERĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi su prašymu į Ryšių reguliavimo tarnybos ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo komisiją, prašydama įpareigoti Telia Lietuva, AB teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle paslaugas, taikant kainą, kuri būtų ne didesnė kaip 0,00984 Eur/SMS be PVM, o tuo atveju, jei šis reikalavimas nebūtų tenkintas – įpareigoti teikti didmenines paslaugas – SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle, taikant Komisijos nustatytą kainą, kuri būtų ne didesnė nei Telia Lietuva, AB taikoma mažiausia mažmeninė SMS paslaugų kaina Telia Lietuva, AB judriojo ryšio tinkle. Ryšių reguliavimo tarnybos Komisija 2019 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino ieškovės 2019 m. vasario 19 d. prašymo.
21. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl atsakovės Telia Lietuva, AB ieškovei pasiūlytos SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos judriojo ryšio tinkle kainos pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka, remiantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 17 straipsniu, nėra reguliuojama, ieškovės UAB „CSC Telecom“ ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovės pasiūlyta kaina nėra diskriminacinė ar nesąžininga ir kad tenkinus ieškovės ieškinį jai būtų sudarytos išskirtinės sąlygos.
22. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad atsakovės padėtis, teikiant didmenines paslaugas savo judriojo ryšio tinkle, kitų operatorių atžvilgiu yra monopolinė ir kad dėl pernelyg didelės didmeninių paslaugų kainos, lyginant su atsakovės taikomomis mažmeninėmis kainomis, UAB „CSC Telecom“ negali efektyviai konkuruoti su atsakove mažmeninėje (SMS centro paslaugų) rinkoje.
Dėl SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos judriojo ryšio tinkle kainos pagrįstumo
23. Remiantis ERĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustato šiuos įpareigojimus, atsižvelgdama į tai, kurie iš jų tinkami konkrečiu atveju: 1) skaidrumo įpareigojimą pagal ERĮ 18 straipsnio nuostatas; 2) nediskriminavimo įpareigojimą pagal ERĮ 19 straipsnio nuostatas; 3) apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal ERĮ 20 straipsnio nuostatas; 4) įpareigojimą suteikti prieigą pagal ERĮ 21 ir 22 straipsnių nuostatas; 5) kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus pagal ERĮ 23 straipsnio nuostatas; 6) funkcinio atskyrimo įpareigojimą pagal ERĮ 23¹ straipsnio nuostatas; 7) įpareigojimus, susijusius su paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams teikimu, pagal ERĮ 32 straipsnio nuostatas. Nustatyta, kad byloje išvadą teikianti institucija Ryšių reguliavimo tarnyba, reguliuojanti elektroninių ryšių veiklą, tiek skundžiamame 2019 m. birželio 19 d. sprendime, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams teiktose išvadose nurodė, kad SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, todėl ERĮ 17 straipsnyje nurodyti įpareigojimai, įskaitant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainą, operatoriams nėra nustatyti. Pažymėtina, kad apeliantė neneigė ir ginčo byloje tarp šalių iš esmės nekilo dėl to, kad SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka nėra reguliuojama. Tiek ieškinį, tiek skundą, kaip minėta, apeliantė iš esmės grindė neva per didele jai pasiūlyta paslaugų kaina, argumentuodama tuo, kad siekdama konkuruoti su atsakove toje pačioje rinkoje, negali to daryti pelningai ir kad ji yra išstumiama iš rinkos.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nustatytai aplinkybei, jog SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, konstatuotina, kad tokiu atveju paslaugas teikianti bendrovė turi teisę pati nuspręsti, kokią kainą taikyti ir (ar) siūlyti jos paslaugas norintiems įsigyti klientams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad SMS priėmimą savo tinkle vykdantis operatorius turi teisę gauti tinkamą atlygį už paslaugos teikimą kitam operatoriui, o atlygis už SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle turtėtų būti nustatytas nediskriminaciniais pagrindais ir, atsižvelgiant į tai, kad rinka yra nereguliuojama – atitikti rinkoje už analogiškas paslaugas taikomas kainas.
25. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės pasiūlyta paslaugų kaina būtų diskriminacinė ar neatitiktų rinkoje už analogiškas paslaugas taikomų kainų. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Telia Lietuva, AB su kitais operatoriais, pavyzdžiui, UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“, yra pasirašiusi priedus prie tinklų sujungimo sutarties, kuriuose šalys abipusiai taiko vienodą 0,0145 Eur/SMS kainą. Su kitais operatoriais (pvz., UAB „Mobi LT“, UAB „Libonet“) atsakovė taip pat yra sudariusi tipines didmeninių SMS paslaugos sutartis, kuriose paslaugos kaina Telia tinkle yra 0,0145 Eur/SMS. Taigi paminėti duomenys patvirtina, kad SMS centro paslaugų rinkoje veikia ne vienas konkurentas, kuris įsigyja SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas iš atsakovės Telia Lietuva, AB už tą pačią, kaip ir ieškovei siūlomą kainą, t. y. 0,0145 Eur/SMS, sėkmingai konkuruoja SMS centro paslaugų rinkoje ir teikia paslaugas galutiniams savo vartotojams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad dėl atsakovės pasiūlytos 0,0145 Eur/SMS kainos, atsisakius ją sumažinti, UAB „CSC Telecom“ yra išstumiama iš rinkos.
26. Minėta, kad atsakovė sutiko teikti ieškovei SMS priėmimo (užbaigimo) savo tinkle paslaugas, taikydama 0,0145 Eur/SMS kainą, tačiau, apeliantės manymu, atsakovė jai turėtų taikyti 0,00984 Eur/SMS kainą. Nurodė, kad atsakovės taikoma didmeninės SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kaina (0,0145 Eur/SMS be PVM) yra mažesnė už atsakovės galutiniams paslaugų gavėjams taikomas paslaugos mažmenines kainas, pavyzdžiui, atsakovės pasiūlyta mažmeninė kaina galutiniam paslaugos gavėjui AB Lietuvos paštas siekia 0,0123 Eur/SMS be PVM, o galutiniam paslaugos gavėjui VšĮ Nacionalinis kraujo centras – 0,0142 Eur/SMS be PVM.
27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, SMS rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje, yra didmeninės ir mažmeninės paslaugos. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, praktikoje SMS centro paslaugos ji neskirsto į didmeninę ir mažmeninę, nes technologiškai tai yra viena paslauga, kuria suteikiama prieiga prie abonentų tiek operatoriams, tiek galutiniams paslaugų naudotojams. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB „CSC Telecom“ nesiekia sudaryti su atsakove paslaugų teikimo sutarties kaip galutinis paslaugos gavėjas. Priešingai, kaip matyti iš pačios apeliantės paaiškinimų, ji siekia pradėti teikti mažmenines trumpųjų tekstinių žinučių (SMS pranešimų) siuntimo paslaugas paslaugų gavėjams, t. y. apeliantė veikia ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, o kaip operatorė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „CSC Telecom“ nepagrįstai lygina didmeninių SMS paslaugos kainą, taikomą atsakovės galutiniams paslaugų gavėjams, tokiems kaip AB Lietuvos paštas, VšĮ Nacionalinis kraujo centras, su SMS priėmimo (užbaigimo) Telia tinkle paslaugos kaina, taikoma operatoriams. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovės nurodyti pavieniai pavyzdžiai, kai Telia Lietuva, AB taikė mažesnes, nei 0,0145 Eur/SMS kainas galutiniams vartotojams, pavyzdžiui, kaip minėta, AB Lietuvos paštui, VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui, neįrodo, kad apeliantė (ieškovė) negali konkuruoti su atsakove, teikdama paslaugas savo galutiniams vartotojams, ar kad UAB „CSC Telecom“, kaip teigė apeliantė, yra išstumiama iš SMS centro paslaugų rinkos. Šiuo atveju teisėjų kolegija negali nesutikti su atsakove, kad kainodaros skirtumus atitinkamiems paslaugų gavėjams gali lemti skirtingos paslaugų teikimo aplinkybės, vartotojų poreikiai ir pan.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad atsakovės padėtis, teikiant didmenines paslaugas savo judriojo ryšio tinkle kitų operatorių atžvilgiu, yra monopolinė ir kad atsakovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, nes nesutinka sumažinti ieškovei (apeliantei) taikytinos kainos už SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle.
29. Pažymėtina, kad ERĮ 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad Ūkio subjektas laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, jei jis vienas ar kartu su kitais ūkio subjektais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, išskyrus išsakytus teiginius apie tariamą atsakovės dominavimą rinkoje, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių monopolinę ir (ar) dominuojančią atsakovės padėtį rinkoje. Kitaip tariant, apeliantė nepagrindė, kad atsakovė Telia Lietuva, AB SMS centro paslaugų rinkoje realiai turi galią elgtis nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Telia Lietuva, AB yra tik viena iš SMS centro paslaugas teikiančių teikėjų rinkoje. Paminėtas paslaugas, be atsakovės, taip pat teikia UAB „Mobi LT“, UAB „TCG Telecom“, UAB „Libonet“, UAB „EVP international“, UAB „Vertex“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės padėtis rinkoje yra monopolinė ar kad atsakovė, nesutikdama sumažinti ieškovei kainos už SMS priėmimą (užbaigimą) savo tinkle, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, priešingai nei teigia apeliantė, nepripažintina ir tai, kad atsakovė Telia Lietuva, AB skirtingiems vartotojams taiko skirtingas kainas, kaip minėta, pavyzdžiui, AB Lietuvos paštui – 0,0123 Eur/SMS, VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui – 0,0142 Eur/SMS, apeliantei pasiūlė 0,0145 Eur/SMS. Visų pirma, kaip minėta, SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, todėl šias paslaugas teikianti bendrovė turi teisę pati nuspręsti, kokią kainą taikyti ir (ar) siūlyti jos paslaugas norintiems įsigyti klientams. Antra, priešingai, būtent pačios apeliantės siekis, kad Telia Lietuva, AB taikytų jai žymiai mažesnę kainą (0,00984 Eur/SMS), nei kad kitiems ieškovės konkurentams, sąlygotų skirtingas konkurencijos sąlygas, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, UAB „CSC Telecom“ patirtų ženkliai mažesnes (20 proc.) paslaugų teikimo sąnaudas, nei kiti ūkio subjektai. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pačiai apeliantei nepagrįstai būtų sudarytos išskirtinės sąlygos. UAB „CSC Telecom“ nepagrindė, kodėl atsakovė turėtų taikyti apeliantei (ieškovei) išskirtines sąlygas ir SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas judriojo ryšio tinkle teikti už reikalaujamą 0,00984 Eur/SMS kainą arba ne didesnę nei atsakovės taikoma mažiausia mažmeninė SMS paslaugų kainą.
31. Apeliantės teigimu, tai, kad atsakovės padėtis teikiant didmenines paslaugas savo judriojo ryšio tinkle kitų operatorių atžvilgiu yra monopolinė, fiksuojama ir Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijos 2015 m. spalio 16 d. sprendime Nr. (53.28) GPS – 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtu sprendimu Ryšių reguliavimo tarnyba išsprendė kilusį ginčą dėl to, ar šalys UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ yra susitarusios dėl SMS priėmimo viena kitos tinkluose. Priešingai nei teigia apeliantė, paminėtu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovės padėtis, teikiant didmenines SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas savo judriojo ryšio tinkle, yra monopolinė, ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama ar konstatuota.
32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė jos nurodytu ESTT 2011 m. vasario 17 d. prejudiciniu sprendimu byloje C-52/09, kurioje buvo nagrinėti su telekomunikacijų paslaugų rinkomis susiję klausimai ir kurioje ESTT, be kita ko, pasisakė dėl ūkio subjektų dominavimo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, didmeninės ir mažmeninės rinkos sąsajų, didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje taikomos telekomunikacijų paslaugų kainodaros santykio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors paminėtoje ESTT byloje, kaip nurodo apeliantė, buvo pasisakyta dėl ūkio subjektų dominavimo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir kt., tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ADSL produkto, o ne SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos, kurios rinka Lietuvoje nėra apibrėžta ir reguliuojama, kainos, todėl remtis paminėtu ESTT 2011 m. vasario 11 d. sprendimu byloje Nr. C-52/09 nėra pagrindo.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos rinka Lietuvoje nėra apibrėžta bei reguliuojama ir ERĮ 17 straipsnyje nustatyti įpareigojimai, įskaitant SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kainą, operatoriams nėra nustatyti, apeliantės reikalavimai įpareigoti atsakovę Telia Lietuva, AB paslaugas teikti už tam tikrą, pačios apeliantės nusistatytą kainą, kuri jai būtų tinkama ir priimtina, yra visiškai nepagrįsti. Vien dėl to, kad atsakovė Telia Lietuva, AB nesutinka sumažinti ieškovei (apeliantei) kainos už SMS priėmimą (perdavimą) savo tinkle, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės padėtis rinkoje yra monopolinė ar kad ji piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei konstatavęs, kad UAB „CSC Telecom“ nepagrindė, jog atsakovės pasiūlyta SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugos kaina yra diskriminacinė ar nesąžininga, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama įpareigoti atsakovę teikti SMS priėmimo (užbaigimo) paslaugas judriojo ryšio tinkle, taikant ieškovės nurodytą kainą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantės UAB „CSC Telecom“ apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
36. Atsakovė Telia Lietuva, AB, pateikusi atsiliepimą į skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.