- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-741-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01921-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovč
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo V. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Eglė Sliesoraitytė (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos teismui pateiktame patikslintame skunde prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 49SD-1820-(14.49.136.E.) užregistruotą sprendimą (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 1SS-889-(5.59 E) užregistruotą sprendimą (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir įpareigoti atsakovę 4 metrų ploc?io privaz?iavimui nuo (duomenys neskelbtini) gatve?s iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (z?eme?s sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikti servituto statusą.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštu, kuriame išaiškinta, kad nustatyti kelio servitutą pareiškėjos prašomoje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo, taip pat nesutinka su NŽT Raštu, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Rašto panaikinimo.
Pareiškėja tvirtina, kad servitutas yra objektyviai būtinas, be servituto daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. pilnavertiškai naudotis gyvenamuoju namu - iš pietinės namo pusės yra upė (duomenys neskelbtini), privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) suformavimas negalimas. Iš vakarinės namo puses yra du privatūs aptverti gyvenamųjų namų sklypai, privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės suformavimas negalimas (butų apribojami kitų savininkų (valdytojų) teisės ir interesai). Iš šiaurines namo pusės yra privatus aptvertas gyvenamo namo sklypas, privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės suformavimas negalimas (butų apribojami kitų savininkų (valdytojų) teisės ir interesai). Iš rytinės namo puses yra nuo 1999 metų Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas ir suformuotas vienintelis galimas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo, kurio servituto teisės ir prašomos suteikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad įgyvendindamas savo nuosavybes teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo butų nustatytas servitutas, daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę butų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Nuo 1999 metų Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintame plane yra numatytas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo. Šio privažiavimo dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) pastatai, prie kurių privažiavimas suformuotas nuo (duomenys neskelbtini) kiemo; kairėje šio privažiavimo pusėje yra apie 1 ha dydžio nesuformuotas, nenaudojamas ir neturintis funkcijos valstybinės žemės plotas. Šis nuo 1999 metų Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintame plane numatytas privažiavimas veda tik prie (duomenys neskelbtini) namo, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Servituto turinys, t. y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį.
Vilniaus miesto savivaldybės 1999 metais patvirtintame plane pažymėtas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) namo yra naudojamas jau daugiau nei 20 metų. Šioje privažiavimo prie namo žemės atkarpoje yra įrengti inžinieriniai tinklai, dujotiekis ir švaraus vandens rezervuaras (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo komunaliniam funkcionalumui palaikyti. Prieiga prie šių komunalinių tinklų, jų priežiūrai ir aptarnavimui yra imperatyvi. Šis privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 20 metų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų yra vienpusiškai prižiūrimas, remontuojamas, valomas ir kitaip tinkamai išlaikomas. Servituto statusas šiam privažiavimui yra objektyviai būtinas. Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. sausio 11 d priėmė du nutarimus paskirti po 65 Eur baudas už tai, jog E. S. priklausantis automobilis privažiuoja prie namo ir laikinai pastatomas prie (duomenys neskelbtini) namo įėjimo. Tai faktiškai nurodo, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) namo gyventojai legaliomis aplinkybėmis negali patekti į gyvenamą namą, t. y. už privažiavimą prie gyvenamo namo Vilniaus miesto savivaldybė pritaiko baudas ir blokuoja privažiavimą.
Pareiškėja pažymi, kad šis privažiavimas yra užregistruotas valstybiniame registrų centre pagal Vilniaus miesto savivaldybes patvirtintą planą. Taip pat nurodo, kad nesuformuotame žemės plote yra nuo 1990 metų Registrų centre registruoti V. S. pirkti ir V. S. priklausantys ūkiniai ir kitos paskirties statiniai. Nors Vilniaus miesto savivaldybė (ar jos atstovai) planuoja rengti teritorijų planavimo ar žemės valdos projektus (kaip minima Rašte) šiam nesuformuotam žemės plotui, dėl V. S. priklausančių statinių nusavinimo proceso, tai gali užtrukti kelerius metus, o (duomenys neskelbtini) gyventojams jau šiuo metu reikia privažiavimo prie namo.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso V. S..
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gautas V. S. įgalioto asmens pareiškėjos E. S. 2020 m. gruodžio 28 d. prašymas (toliau – Prašymas) <...> nustatyti servitutą suteikiantį teisę naudotis (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos / garažai (duomenys neskelbtini)) registruotu įvažiavimu (ilgis: 75 metrai, plotis: 3,9 metro), atsižvelgiant į tai, jog šis įvažiavimas nenaudojamas privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų (t. y. įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kiemo pusės), tuo tarpu tai vienintelis galimas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo <...>.
NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą skundžiamu Raštu be kitų argumentų ir teisės aktų nuostatų nurodė, kad servitutas gali būti nustatytas nekilnojamajam daiktui, t. y. žemės sklypui, tačiau teritorijoje, kurioje pagal pridedamą planą yra pažymėtas privažiavimas iki Žemės sklypo (iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje) pusės, žemės sklypas nesuformuotas, todėl nustatyti kelio servitutą šioje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo. NŽT, išnagrinėjusi 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjos skundą, skundžiamu Raštu jį atmetė.
Atsakovė pažymi, kad tam, jog Nacionalinė žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galėtų spręsti klausimą dėl būtinybės sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo arba jį nustatyti administraciniu aktu, pirmiausia valstybinės žemės sklypas, kuriame pageidaujama nustatyti servitutą (tarnaujantį), suteikiantį teisę naudotis juo privažiuojant prie V. S. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, atliktos jo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad NŽT Rašte pagrįstai pažymėta, kad Žemės sklypas buvo suformuotas įgyvendinant Vilniaus miesto valdybos 1998-09-10 sprendimu Nr. 1689 V ,,Dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto šios teritorijos detaliojo plano sprendinius (toliau – detalusis planas). Iš detaliojo plano brėžinyje esančios informacijos matyti, kad atvaizduojant objektus esančius už detaliajame plane planuojamų žemės sklypo ribų, prie V. S. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo privažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos dalimi, esančia už Žemės sklypo pietinės ribos.
Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad servitutas gali būti nustatytas nekilnojamajam daiktui, t. y. žemės sklypui, tačiau teritorijoje, kurioje pagal pridedamą planą yra pažymėtas privažiavimas iki Žemės sklypo (iš (duomenys neskelbtini)) pusės, žemės sklypas nesuformuotas, todėl nustatyti kelio servitutą šioje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte apibrėžta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. To paties įstatymo 32 punkte nurodyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas ir tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra priskirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Taigi, pareiškėja turės teisę, jeigu bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, siekiant suformuoti žemės sklypą pirmiau minėtoje valstybinės žemės teritorijoje, viešo svarstymo metu, teikti pasiūlymus dėl norimo servitutinio kelio iki Žemės sklypo.
Pabrėžia, kad pareiškėjos skundžiamuose Raštuose yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, administraciniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pasekmė ir kaip adresatas turi gintis. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad pateikti atsakymai yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamų raštų turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymai buvo pateikti netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, vertina, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus yra nepagrįstas, nepateikti jokie įrodymai, kurie lemtų minėtų raštų neteisėtumą bei neįrodyta, kad skundžiamuose raštuose pareiškėjai buvo pateikta neišsami informacija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad jis nuo 2012 m. negyvena ir nesilanko jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. S. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių faktinių aplinkybių dėl žemės sklypo naudojimo nežino ir jas sprendžiant nedalyvauja. Kadangi ten gyvena pareiškėja ir buvusi sutuoktinė V. S., su kuria dar vyksta teisinis ginčas dėl bendro turto, įskaitant ir Namų valdą, yra išdavęs įgaliojimą pareiškėjai, kuris gali būti jai reikalingas turtiniams ir kitiems klausimams, susijusiems su Namų valda, tvarkyti. Vienasmeniškai jokių turtinių klausimų dėl valdymo, disponavimo Namų valda, žeme prie jos ir panašių klausimų spręsti negali, nes Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-742-1087/2022 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra teisminio ginčo objektu.
Informuoja, kad šios administracinės bylos neiniciavo ir savo vardu pareiškimo teismui šioje byloje neteiks. Nuomonės ginčo klausimu neturi.
Teismas konstatuoja:
Byloje pareiškėja E. S. kelia ginčą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Rašto ir NŽT Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja E. S., atstovaudama V. S., 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą nustatyti servitutą, suteikiantį teisę naudotis (duomenys neskelbtini), įvažiavimu prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato.
NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą skundžiamu Raštu, be kitų argumentų ir teisės aktų nuostatų nurodė, kad servitutas gali būti nustatytas nekilnojamajam daiktui, t. y. žemės sklypui, tačiau teritorijoje, kurioje pagal pridedamą planą yra pažymėtas privažiavimas iki Žemės sklypo (iš (duomenys neskelbtini)) pusės, žemės sklypas nesuformuotas, todėl nustatyti kelio servitutą šioje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo.
NŽT, išnagrinėjusi 2021 m. gegužės 7 d. pareiškėjos, atstovaujančios V. S., skundą, skundžiamu Raštu jį atmetė.
NŽT ginčijamame Rašte nurodė, kad tam, jog Nacionalinė žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galėtų spręsti klausimą dėl būtinybės sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo arba jį nustatyti administraciniu aktu, pirmiausia valstybinės žemės sklypas, kuriame pageidaujama nustatyti servitutą (tarnaujantį), suteikiantį teisę naudotis juo privažiuojant prie V. S. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, atliktos jo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros. NŽT Rašte taip pat pažymėta, kad Žemės sklypas buvo suformuotas įgyvendinant Vilniaus miesto valdybos 1998-09-10 sprendimu Nr. 1689 V ,,Dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto šios teritorijos detaliojo plano sprendinius. Iš detaliojo plano brėžinyje esančios informacijos matyti, kad atvaizduojant objektus esančius už detaliajame plane planuojamų žemės sklypo ribų, prie V. S. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo privažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos dalimi, esančia už Žemės sklypo pietinės ribos. Rašte išaiškinta, kad servitutas gali būti nustatytas nekilnojamajam daiktui, t. y. žemės sklypui, tačiau teritorijoje, kurioje pagal pridedamą planą yra pažymėtas privažiavimas iki Žemės sklypo (iš (duomenys neskelbtini)) pusės, žemės sklypas nesuformuotas, todėl nustatyti kelio servitutą šioje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-821/2013). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (LVAT nutartis 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Dėl šios priežasties administraciniuose teismuose nenagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 2 str. 1 d. administracinis ginčas yra asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).
ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
Teisėja, pasirengimo bylą nagrinėti metu nustatė, kad pareiškėja E. S. nėra tinkama pareiškėja, kuriai priklauso reikalavimo teisė pagal šios bylos ginčą, nes prašymus NŽT nustatyti kelio servitutą pareiškėja teikė ne savo vardu, o atstovaudama V. S., kuris yra Žemės sklypo, privažiavimui prie kurio prašoma nustatyti kelio servitutą, savininkas. Todėl NŽT priimti ir skundžiami teismui NŽT sprendimai (Raštai) teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o V. S.. Dėl šios priežasties tinkamu šios bylos pareiškėju, turinčiu materialinį teisinį suinteresuotumą dėl šios bylos ginčo, turi būti V. S..
Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjai išaiškino, kad ji nėra tinkama šios bylos pareiškėja, nes ji, kreipdamasi į NŽT dėl servituto nustatymo veikė kaip įgaliota V. S. atstovė. Ginčijami Raštai teisines pasekmes sukuria V. S., o ne pareiškėjai. Vien tai, kad ji, V. S. įgaliota ir atstovaudama pastarąjį, kreipėsi į NŽT su prašymu dėl kelio servituto nustatymo, nesukuria jai materialinio teisinio suinteresuotumo ir savarankiškos subjektinės teisės savo vardu kreiptis į teismą dėl NŽT Raštų, kurie priimti V. S. atžvilgiu, ginčijamo.
Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad teismas, jos sutikimu, turi teisę ją pakeisti tinkamu pareiškėju V. S.. Teismas minėta nutartimi pareiškėjai taip pat išaiškino ABTĮ 47 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tai, kas gali būti proceso šalių atstovais (pagal pavedimą) teisme.
Pareiškėjos pateikti 2022 m. sausio 7 d. rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip pareiškėjos nesutikimas būti pakeista tinkamu pareiškėju.
Teismas taip pat pasiūlė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. įstoti į bylą tinkamu pareiškėju. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S., kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl šios bylos ginčo, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad jis šios administracinės bylos neiniciavo ir savo vardu pareiškimo teismui šioje byloje neteiks.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. S. nėra tinkama šios bylos pareiškėja. Aplinkybę, kad pareiškėja šios bylos skundo teismui neteikė V. S. vardu, be kita ko patvirtina materialinį teisinį suinteresuotumą turinčio asmens V. S. atsiliepimas, kuriame pažymėta, kad jis šios bylos neiniciavo ir savo vardu pareiškimo teismui neteiks.
Dėl nurodytų argumentų ir vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu pareiškėjos skundas atmestinas kaip pareikštas netinkamo pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.