Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančio viešąjį interesą, K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, K. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S., dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Ieškovė nurodo, jog apibendrinant nustatytą teisinį reglamentavimą matyti, kad ginčijamos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartys pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, jog kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką: 1) yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių; 2) yra ne didesnėse kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose; 3) negalima suformuoti naujų žemės sklypų. Jei nėra nors vienos iš tų sąlygų, sklypas nelaikomas įsiterpusiu ir parduoti lengvatine tvarka negalima.Iš žemės sklypo planų, gretimybių, VĮ Registro centro kadastro žemėlapio matyti, kad suformuoti 0,0399 ha ploto, 0,0051 ha ploto bei 0,0080 ha ploto žemės sklypai neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu (pridėtų detaliųjų planų sprendiniuose nubraižytas D 1-2 kategorijos kelias nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas, įrengtas bei įregistruotas, taigi detaliojo plano sprendinys neįgyvendintas, dviračių takas teisės aktų nustatyta tvarka taipogi nėra įrengtas), prie žemės sklypo yra privažiavimas iš Liepojos gatvės pusės. Iš pridėtų 2008-12-11 įsakymu Nr. ADl-2414 patvirtintų detaliojo plano sprendinių bei 2011-03-16 įsakymu Nr. ADl-490 patvirtinto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių matyti, jog plotas, traktuojamas kaip įsiterpęs, 2011-09-13 ginčijamo sandorio metu jau buvo didesnis nei Vyriausybės nutarime nurodyta galima įsigyti ne aukciono būdu teritorija.Ginčijamame teismo sprendime minima Nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2008-09-03 iki 2011-03-27, aktuali tik vertinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymo Nr. ADl-490 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ atitiktį teisės aktams. Ji nuo vėlesnės redakcijos skiriasi tik tuo, jog įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo viena iš sąlygų, jog nėra galimybės suformuoti naujų sklypų, įvardijama siejant su detaliuoju planu.Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-09-13 rašte Nr. (4.28.)-R2-2592 pateiktus duomenis visa ginčo teritorija yra apie 1056 kv. m ploto, iš 2011-03-16 įsakymu Nr. ADl-490 patvirtinto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių matyti, jog teritorija, kurioje buvo suformuotas 0,0399 ha žemės sklypas, ginčijamo įsakymo ir sandorio metu buvo žymiai didesnėje teritorijoje nei Vyriausybės nutarime nurodyta teritorija, kurią galima įsigyti ne aukciono būdu.Pasisakydama dėl teisėtų atsakovo lūkesčių prokurorė pažymi, jog įstatymas numato, kad sudarant sandorius dėl valstybei priklausančio turto disponavimo turi būti laikomasi viešosios teisės principo, kuris suponuoja pareigą turtą perleisti tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju ieškinys pareikštas siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisės aktų imperatyvai perleidžiant valstybei priklausančią žemę. laisvos valstybinės žemės pardavimas be aukciono, net nepamėginus to padaryti aukcione, negali būti laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, net ir tam tikros ekonominės naudos gavimo sąlygomis. Pagal teismų formuojamą praktiką asmens, kuris elgėsi sąžiningai, veiksmai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimais sukeltų pasekmių.Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo sutinkanti su apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį tenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsakovas nurodo, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys, įrodo, kad atsakovo įsigyti žemės sklypai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. Atsakovas ginčijamais sandoriais įsigijo valstybinės žemės sklypus, kurie buvo įsiterpę tarp privačių žemės sklypų. Iš byloje esančių detaliųjų planų sprendinių bei kitų duomenų matyti, jog iš rytinės, pietinės bei vakarinės pusės ginčo sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, o iš šiaurinės pusės – esanti gatvė bei įrengtas dviračių takas de facto skiria ginčo sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų. Esamas dviračių takas įrengtas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-11 įsakymą Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2011-09-13 sandorio metu įsigytas valstybinės žemės plotas buvo 0,0399 ha dydžio, t. y. neviršijo leidžiamo dydžio (0,04 ha). Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog ginčo sklypuose/sklype yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išdėstė aplinkybes, sąlygojančias negalimumą suformuoti atskirą žemės sklypą.

5.2. Šiuo konkrečiu atveju valstybinio turto (įsiterpusių žemės sklypų) pardavimą vykdė įgaliotos institucijos bei asmenys, savo srities profesionalai, kuriems nekilo jokių abejonių dėl minėtų sklypų įsigijimo teisėtumo. Atsakovas taip pat neturėjo jokio pagrindo abejoti kompetentingų valdžios institucijų sąžiningumu ir rūpestingumu, todėl ir sudarė ginčo sutartis. Atsakovas buvo ir yra sąžininga, rūpestinga bei atidi sutarties šalis, jokių duomenų, leidžiančių suabejoti atsakovo veiksmais, nėra. Atsakovas manė ir toliau mano, jog valstybė tinkamai bei nustatyta tvarka jam pardavė įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad valstybė padarė klaidą, klaidos rizika turėtų tekti pačiai valstybei ir neva padaryta klaida neturėtų būti taisoma atsakovo sąskaita.

5.3. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu apeliantė neanalizavo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni viešieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo, ar neva pažeisti viešieji interesai bus apginti racionaliomis sąnaudomis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo įsigytuose žemės sklypuose (kurie įsigyti prieš daugiau nei 5 ir 3 metus) yra visiškai sutvarkyta aplinka: pastatyta tvora, išklotos trinkelės, pasodinti medžiai, žolė, įrengta laistymo sistema ir pan. Panaikinus administracinius aktus bei pripažinus negaliojančiomis sutartis, valstybė neabejotinai patirs žalą, kadangi privalės kompensuoti atsakovo patirtus nuostolius. Be to, grąžinus minėtus sklypus valstybei, valstybė iš to negaus jokios naudos, kadangi toje teritorijoje negali būti suplanuotas žemės sklypas ir jis neturi realios komercinės vertės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti.

6.1. Atsakovė nurodo, jog motyvas dėl prijungto žemės ploto ribojimosi su laisvos valstybinės žemės fondu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymo Nr. AD1-1614 teisėtumo aspektu nėra aktualus, kadangi prijungti 0,051 ha ir 0,081 ha dydžio plotai (plane pažymėti numeriais 2 ir 3) apskritai nesiribojo su laisvos valstybinės žemės fondu: šiaurėje ribojosi su pėsčiųjų ir dviračių taku, vakaruose su gatve, o kitose pusėse - su privačiais sklypais. Ginčijamam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-16 įsakymui Nr. AD1-490 bei ginčijamai 2011-09-13 žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai sąlyga dėl ribojimosi su laisvos valstybinės žemės fondu, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, netaikytina ir šie apelianto motyvai atmestini.

6.2. Apeliantė išgalvoja papildomus reikalavimus, tokius kaip gatvės „suformavimas teisės aktų nustatyta tvarka, įrengimas, įregistravimas“, nors tokių papildomų reikalavimų teisės aktai nenumato. „Kelio (gatvės) suformavimo“ teisinės definicijos apskritai neegzistuoja. Kalbant apie kelio (gatvės) „įrengimo“ požymį, pati apeliantė neginčija, kad kelias bei dviračių takas yra įrengtas ir realiai egzistuoja, be to, yra numatyti detaliuosiuose planuose.

6.3. Ieškovė teigia, kad ginamą viešąjį interesą sudaro galimybė suformuoti atskirą sklypą ir jį parduoti aukcione. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (kuri ir vykdo aukcione parduodamų sklypų formavimą) nuomone, ieškovės ginamas viešasis interesas neegzistuoja, kadangi suformuoti atskiro sklypo ir jį parduoti aukcione nėra jokios galimybės.

6.4. Apeliantės teiginiai apie galimybes iškelti tinklus, neįrengti detaliuosiuose planuose numatytų gatvių ir pan. nesuderinami su Nutarimo Nr. 692 (redakcija, galiojusi nuo 2008-09-19 iki 2011-03-27) 2.15 punktu, kuriame nustatyta, kada laikoma, kad sklypo negalima suformuoti: „tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų <...>“. Taigi teisės aktas nustatė, kad sklypo suformavimo galimybė turi būti numatyta detaliajame plane. Pagal 2008-12-11 įsakymu Nr. AD1-2414 patvirtinto detaliojo plano sprendinius ginčo teritorijoje naujas sklypas nebuvo suplanuotas, tokia galimybė turėjo būti nagrinėjama jau rengiant detalųjį planą, todėl pagal nutarimo 2.15 nuostatas sklypo formavimo hipotetinės prielaidos neturėtų būti keliamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog V. V. 2010 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 0,1733 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja S. N. 2011 m. gegužės 6 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-175 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo“, kuriuo buvo priimtas sprendimas teikti duomenis Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl 0,0399 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre Lietuvos Respublikos vardu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ žemės sklypas prie sklypo (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas, kaip įsiterpęs žemės sklypas. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-360 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti V. V. įsiterpusį 0,0399 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi V. V. už 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iš Lietuvos Respublikos nusipirko 0,0399 ha nurodytą valstybinės žemės sklypą. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S. N. 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-470 „Dėl privačios žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo pagal detaliojo plano sprendinius“ 0,1733 ha ir 0,0399 ha privačios žemės sklypai sujungti į vieną 0,2132 ha žemės sklypą.Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S. N. 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.111.)-612 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ bei Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S. N. 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 13VĮ-(14.13.111.)-613 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuoti žemės sklypai ir patvirtinti žemės sklypų duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, bei nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą įregistruoti suformuotus žemės sklypus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į minėtus žemės sklypus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės J. S. 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. AD1-1614 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ 0,0051 ha ir 0,0080 ha žemės sklypai buvo suprojektuoti kaip įsiterpę žemės sklypai. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S. N. 2014 m. kovo 10 d. įsakymais Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-134 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-137 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ buvo nustatyta valstybinės žemės sklypų kaina ir priimtas sprendimas parduoti sklypus V. V..2014 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimis V. V. už 1 129,52 Eur (3 900 Lt) ir 724,05 Eur (2 500 Lt) iš Lietuvos Respublikos nusipirko atitinkamai 10 punkte nurodytus sklypus. Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos S. N. 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-178 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkyti žemės sklypai, kurių (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu sujungti į vieną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Georamas“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja S. N., pastebėjusi klaidą, 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-224 „Dėl sprendimo „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė sprendimo pavadinimą bei dėstomąją dalį ir ją išdėstė taip: „Pertvarkau žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtinu šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Georamas“ L. R. 2013 rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis“, taip pat papildė sprendimą 2 punktu.Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 22 d. išdavė V. V. leidimą Nr. LSNS-31-160722-00055 vienbučio gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini) (projekto korektūra), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodyta, jog rengiama projekto korektūra, laida A, kurioje keičiami esminiai sprendiniai: padidėjus sklypo plotui bei pasikeitus sklypo riboms, keičiama gyvenamojo namo vieta sklype, keičiamas pastato aukštis, didinamas namo užstatymo plotas, keičiama pastato nulinė amplitudė.V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2263 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).Tarp šalių kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo teisėtumo. Prokurorės, ginančios viešąjį interesą, nuomone, atsakovui V. V. parduoti valstybinės žemės sklypai (0,0399 ha, 0,0051 ha ir 0,0080 ha ploto) neatitiko įsiterpusių sklypų sąvokos, todėl negalėjo būti parduodami lengvatine tvarka ne aukciono būdu. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, kokie žemės plotai, atsižvelgiant į jų įsigijimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, laikytini įsiterpusiais sklypais.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas). Pažymėtina, jog atsakovui V. V. iš valstybės įsigyjant 0,0399 ha ploto sklypą, galiojo viena Nutarimo redakcija, o įsigyjant likusius sklypus – kita Nutarimo redakcija. Pagal Nutarimo redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. kovo 27 d., kai buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. K. 2011 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo žemės sklypas prie sklypo (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, 2.15 papunktį tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Iš nurodytos lengvesnės valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Pažymėtina, jog nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje aiškinamos tuo metu galiojusios Nutarimo redakcijų nuostatos.Iš byloje esančių detaliųjų planų sprendinių bei kitų duomenų matyti, jog iš rytinės, pietinės bei vakarinės pusės ginčo sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, o iš šiaurinės pusės esanti gatvė de facto skiria ginčo sklypą nuo kitų privačių žemės sklypų. Be to, sklypus skiria ne tik gatvė, bet ir esamas dviračių takas, kuris, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, įrengtas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. AD1-2414 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog būtent į šiuos sprendinius buvo atsižvelgta, priimant ginčijamus Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. Pagal nurodytus sprendinius ginčo teritorijoje detaliojo plono brėžinyje yra pažymėta D kategorijos gatvė ir esamas pėsčiųjų dviračių takas, o teritorija Z1 planuojama kaip tvarkoma teritorija. Kolegijos nuomone, tvarkomos teritorijos statusas nereiškia, jog yra numatyta suformuoti žemės sklypą. Šiuo aspektu teritorija atitiko laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos miesto skyrius 2012-06-08 rašte dėl sutikimo padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laisvoje valstybinėje žemėje nurodė sutinkantis, kad sklypas būtų padidintas šiaurės vakarų kryptimi tarp pėsčiųjų – dviračių tako. Taigi visos institucijos, dalyvavusios ginčijamo sklypo formavimo bei pardavimo procese, pripažino dviračių – pėsčiųjų tako egzistavimo faktą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas prokurorės argumentas, kad de facto savavališkai atsiradus gatvės ir dviračio tako fragmentui tai negali būti laikoma nauja teisėta aplinkybe, kuri leistų iš naujo suformuoti įsiterpusiais įvardintus sklypus. Kolegijos nuomone, dviračių – pėsčiųjų tako atsiradimo aplinkybės sprendžiant dėl to, ar ginčijami sklypai atitinka įsiterpusių sklypų sąvoką, nėra teisiškai reikšmingos jau vien dėl to, jog, kaip pripažįsta pati ieškovė, pagal detaliojo plano sprendinius ginčo teritorijoje buvo numatyta formuoti D kategorijos gatvę, taigi priimant 2011 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. AD1-490 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ nebuvo numatyta formuoti naujų sklypų. Tai, ar plano sprendiniai dėl D kategorijos gatvės įrengimo realiai įgyvendinti, ar ne, taip pat neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas, įsigijęs sklypus, už šių sprendinių įgyvendinimą nėra atsakingas. Nustačius, jog pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nebuvo numatyta suformuoti naujų žemės sklypų ir atsakovo norimas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas buvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių), spręstina, ar ginčijamas plotas atitiko kitus reikalavimus, taikytinus įsiterpusiems sklypams. Vienas jų – sklypo plotas: jis turėjo būti ne didesnis nei 0,04 ha. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai valstybė atsakovui per tris kartus pardavė iš viso 0,053 ha žemės. Taigi viso parduoto sklypo plotas, nors ir nežymiai, tačiau viršija 0,04 ha. Prokurorė nurodo, jog atsakovui parduotas valstybinės žemės plotas buvo „dirbtinai“ išskaidytas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė jokių šio argumento įrodymų. Kolegija iš esmės sutiktų su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, t. y. ieškovė neįrodė šalių nesąžiningumo. Atkeiptinas dėmesys, jog 2011 metų įsakymo priėmimo metu, kuriame buvo numatyta atsakovui suformuoti 0,0399 ha sklypą, priėmimo metu galiojusioje paminėto Nutarimo 17 punkto redakcijoje, skirtingai nei vėlesnėse redakcijose, taikytinose įsigyjant 0,0051 ha ir 0,008 ha ploto sklypus, nebuvo išskirta sąlyga, jog įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pripažintina, jog pagal vėlesnės redakcijos nuostatas tokia situacija, kai iš viso galimo suformuoti ploto suformuojama tik dalis, neviršijanti 0,04 ha, negalima, nes tokiu atveju sklypas ribotųsi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kolegijos nuomone, nors tokios nuostatos 2011 metais galiojusioje Nutarimo redakcijoje nebuvo, tačiau įvertinus įsiterpusio sklypo sąvoką „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba“ sutiktina su prokurorės pozicija, jog iš esmės įsiterpusiu sklypu laikytinas toks plotas, kurio ribas apibrėžia sklypų ir kelių (gatvių) ribos. Dėl šios priežasties manytina, jog tam, kad teritorija atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką, turėtų būti įvertintas visas jos plotas, kurį lemia nurodytos ribos. Tačiau, atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovui iš viso buvo parduota 0,053 ha, taigi leistinas parduoti plotas viršytas nežymiai, netgi konstatavus nurodyto pobūdžio pažeidimą, naikinti dar 2011 metais ir vėliau priimtus administracinius aktus ir sudarytus sandorius būtų neekonomiška ir neproporcinga gaunamai naudai.Prokurorė šiuo atveju ginamu viešuoju interesu iš esmės laiko tai, jog administraciniai aktai ir sandoriai turi neprieštarauti imperatyvui, taip pat, jog ginčo teritorijoje būtų galima suformuoti sklypą ir pardavus jį aukcione gauti ekonominės naudos. Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25, 35.3 punkte nurodyta, kad prokuroras nutarime turi identifikuoti visus konkuruojančius viešuosius interesus, t. y. atskleisti kiekvieno viešojo intereso turinį ir išdėstyti motyvus, kodėl vienam ar keliems viešiesiems interesams konkrečiu atveju teikiama pirmenybė. Ieškovė teigia, kad ginamas viešasis interesas yra galimybė suformuoti atskirą sklypą ir jį parduoti aukcione. Kolegija nesutinka su tokia prokurorės poziciją ir laiko ją neįrodyta.Formuojant sklypus turi būti vadovaujamasi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110, sprendinius ginčo teritorija pažymėta kaip gyvenamoji teritorija, todėl šioje teritorijoje gali būti suformuotas tik kitos paskirties gyvenamųjų namų statybos būdo sklypas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 32 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Iš esmės ginčo teritorijoje teoriškai galima būtų formuoti tik kitos paskirties gyvenamųjų namų statybos sklypą su sąlyga, kad jį bus galima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą.Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui parduoti sklypai patenka į esamų tinklų apsaugos zonas, kuriose statyba negalima. Sutiktina su atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog, priešingai nei teigia ieškovas, tinklų iškėlimo teorinė galimybė nesudaro galimybės suformuoti sklypą. Magistralinių tinklų iškėlimas, tikėtina, kainuotų kelis kartus daugiau nei pajamos, gautos už sklypo pardavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime akcentavo teisėtus atsakovo lūkesčius. Kasacinis teismas 2017-03-24 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-146-687/2017 ir e3K-3-147-687/2017, išaiškino, jog teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66).Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tas, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant privataus asmens įgytas teises, konkrečiai – jo ginamą nuosavybės teisę. Atsakovas, siekdamas įsigyti bei įsigydamas 0,0399 ha, 0,0051 ha bei 0,0080 ha valstybinės žemės sklypus, atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus, teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė, valstybė, veikdama per įgaliotas institucijas bei įgaliotus asmenis, patikrino pateiktus dokumentus, pripažino, jog žemės sklypai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, išdavė leidimus bei sutikimus ir pasirašė pirkimo - pardavimo sutartis, kurias patvirtino notaras. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigytų ir naudojamų žemės sklypų. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai, taip prisidėdama prie atsakovo teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y. praėjus beveik 5 metams nuo pirmojo sklypo bei daugiau nei 2 metams nuo antrojo ir trečiojo sklypų įsigijimo momento kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas pirkimo - pardavimo sutartis. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovo nuosavybės teisės į ginčo sklypus. Tuo labiau, jog atsakovas, įsigijęs sklypus, savo sklypą susitvarkė ir jį apsitvėrė, investavo į jį pinigus. Taigi valstybė, grąžindama padėtį į pradinę, tikėtina, patirtų nuostolių. Taip pat, atsižvelgiant į hipotetinį formuotino ir parduotino sklypo dydį bei jam taikomus apribojimus, kaip neįrodytas atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog pardavus ginčo sklypą aukcione valstybė garantuotai gautų didesnes pajamas nei pardavusi sklypą ne aukciono būdu. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija daro išvadą, jog prokurorės pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei.Pažymėtina ir tai, jog 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.