- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- e2-196-503/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02041-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB ,,Transkede“
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB ,,Transkede“ dėl drausminės nuobaudos - darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo; pripažinimo, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, išeitinės išmokos bei neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B., patikslinęs reikalavimus, ieškiniu prašo pripažinti drausminę nuobaudą - darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo neteisėta ir ją panaikinti, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti iš atsakovo išeitinę išmoką numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir 434,43 EUR neturtinę žalą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-06-18 tarp jo ir atsakovo UAB ,,Transkede“ buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jis (ieškovas) buvo priimtas vairuotojo - ekspeditoriaus darbui. Nors jam atsakovas neišdavė priklausančio darbo sutarties egzemplioriaus, tačiau jis (ieškovas), siekdamas kuo greičiau pradėti dirbti dėl šio pažeidimo darbdaviui pretenzijų nereiškė. Jo (ieškovo) darbo pobūdis buvo nuolatinis vykimas į komandiruotes užsienyje, paprastai Vakarų Europos šalyse. Tarp šalių susiklostė tokia darbinė praktika, jog paprastai jis (ieškovas) buvo siunčiamas 5-7 savaičių trukmės komandiruotes, o po jų 3-4 savaites ilsėdavosi Lietuvoje, į komandiruotes tuo laikotarpiu nebuvo siunčiamas. Jis paskutinį kartą į komandiruotę užsienyje buvo siunčiamas laikotarpyje nuo 2014-08-24 iki 2014-10-08. Grįžęs iš komandiruotės, jis pradėjo savo privalomą poilsį pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006, OL L 102, 2006 4 11) ir pagal susiklosčiusią praktiką laukė atsakovo vadybininko skambučio (kuris paprastai skambindavo po 2-3 savaičių poilsio) dėl kitos komandiruotės, o tuo tarpu laisvai disponavo savo laiku, į darbą nevykdavo. Pažymėjo, kad už paskutinę komandiruotę atsakovas su juo neatsiskaitė. 2014-11-17 jį raštu atsakovas informavo, kad UAB „Transkede“ direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. 208/2014/K jis buvo atleistas iš darbo. Atleidimo teisinis pagrindas – paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, t.y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Šią informaciją jis pasitikslino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje (2014-11-13). Taip pat nurodė, kad, kaip minėjo, jis pas atsakovą dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Pagal šių pareigų darbo pobūdį bei UAB „Trenskede“ nusistovėjusią tvarką tolimųjų reisų vairuotojai išvyksta į komandiruotes maždaug nuo 13-3 iki 5-6 savaičių laikotarpiui. Parvykus iš komandiruotės ir pateikus ataskaitą, vairuotojai turi laisvą laiką, t.y. tam tikrą laiką į komandiruotes nėra siunčiami. Pasibaigus poilsio laikui, darbuotojas neturi prievolės kiekvieną rytą atvykti į įmonės patalpas. Tokia nusistovėjusi darbo organizavimo praktika buvo per visą jo (ieškovo) darbo laiką įmonėje iki jis buvo atleistas iš darbo. Pažymėjo, jog išvykimo į reisus grafikų (darbo grafikų) nebuvo sudaryta, tačiau vairuotojams kiekvieną kartą buvo pranešama telefonu ar pasakoma žodžiu, kada jie vėl privalo išvykti į komandiruotę. Komandiruotei buvo skiriama lėšų (dienpinigių), forminami su išvykimu į komandiruotę ir krovinių gabenimu susiję dokumentai (be kita ko direktorius nustato komandiruotės vietą, jos trukmę, apmokėjimo tvarką ir pan.). Kaip minėjo, jis (ieškovas) savo paskutinę komandiruotę baigė 2014-10-08. Nei raštu (pvz. direktoriaus įsakymais, vadybininkų pateiktais krovinių vežimo dokumentais ar darbo grafiku, kurį atsakovas pagal DK privalo sudaryti), nei žodžiu (žodiniais direktoriaus, transporto vadybininkų paliepimais) jis (ieškovas) nebuvo informuotas apie atsakovo valią siųsti jį į komandiruotes. Todėl jis, vadovaudamasis nusistovėjusia praktika, ir nebūdavo atsakovo patalpose. Akivaizdu, kad vairuotojų – ekspeditorių darbas nesusijęs su darbo pareigų vykdymu bendrovės biure, darbo pareigos pradedamos vykdyti, gavus darbdavio nurodymą vykti į komandiruotę. Tačiau tokio pranešimo iš UAB „Transkede“ nebuvo. Pagal tai, DK normas, teismų praktiką, sprendžia, kad jam atsakovas skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę, pasielgė neteisėtai, nes jo (ieškovo) elgesyje nebuvo darbo drausmės pažeidimo sudėties.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad su UAB ,,Transkede“ darbo tvarkos taisyklėmis, vairuotojo – ekspeditoriaus pareigybiniais nuostatais buvo supažindintas pasirašytinai, nors į jų turinį nesigilino. Nurodė, kad su atsakovo į bylą pateiktais įsakymais dėl jo (ieškovo) komandiruočių prieš šias ir jų metu supažindintas nebuvo. Pripažino, jog darbdavys pagal jo prašymą jam suteikė nuo 2014-10-10 iki 2014-10-23 kasmetines atostogas, o nuo 2014-10-24 iki 2014-10-31 nemokamas atostogas, tačiau su įsakymais dėl minėtų atostogų jis pasirašytinai nebuvo supažindintas. Be to, jis registruotu laišku darbdaviui 2014-11-06 ryte išsiuntė prašymą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti tarp jų sudarytą darbo sutartį nuo 2014-11-10, nes su juo iki šiol nėra atsiskaityta už paskutinę komandiruotę. Pripažino, kad jis 2014-11-07 paštu gavo darbdavio 2014-11-05 reikalavimą Nr. 4 pasiaiškinti raštu. Į šį neatsakė, nes buvo pateikęs minėtą prašymą atleisti jį iš darbo. Taip pat nurodė, kad 2014-11-12 gavo darbdavio 2014-11-10 raštą, kuriame atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis DK 127 straipsnio 2 dalimi, jo pateikto 2014-11-05 prašymo nėra juridinio pagrindo tenkinti. Šiame rašte nurodytų argumentų, jog darbdavys savo kaip darbdavio įsipareigojimus tiek pagal įstatymus tiek pagal su juo pasirašytą darbo sutartį vykdė ir vykdo tinkamai, nesuprato. Atsakė, kad jis atsakovo darbuotojai N. P. nebuvo pavaldus, o buvo pavaldus įmonės vadybininkui R. P., kuris rūpindavosi jo išsiuntimu į komandiruotes. Prašo tenkinti patikslintus reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė Ž. Č. prašė tenkinti patikslintą ieškinį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje nurodo: „Grįžęs iš komandiruotės ieškovas pradėjo savo privalomą poilsį <...> ir pagal susiklosčiusią praktiką laukė atsakovo vadybininko skambučio (kuris paprastai skambindavo po 2-3 savaičių poilsio) dėl kitos komandiruotės, o tuo tarpu laisvai disponavo savo laiku, į darbą nevykdavo.“; taip pat dėsto: „Parvykus iš komandiruotės ir pateikus ataskaitą, vairuotojai turi laisvą laiką, t.y. tam tikrą laiką į komandiruotes nėra siunčiami, pasibaigus poilsio laikui darbuotojas neturi prievolės kiekvieną rytą atvykti į įmonės patalpas. Tokia nusistovėjusi darbo organizavimo praktika buvo per visą ieškovo darbo laiką įmonėje iki ieškovas buvo atleistas iš darbo.“, tačiau pabrėžtina, kad ieškovas ieškinyje sistemingai ir visiškai nepagrįstai dėsto tikrovės neatitinkančius faktus apie darbo organizavimą atsakovo įmonėje ir taip klaidina teismą, kadangi atsakovo įmonėje visi be išimties darbuotojai į darbą turi atvykti kiekvieną darbo dieną. Kiekvieną darbo dieną, t. y. penkias dienas per savaitę, po 8 val. (40 val. per savaitę) nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Ieškovas privalėjo būti darbe, kadangi būtent tokia darbo dienos ir darbo savaitės trukmė buvo nustatyta su ieškovu sudarytoje 2013-06-17 darbo sutartyje Nr. 262 (5 p.) ir atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklėse (5 p.). Ieškovas asmeniškai su atsakovu sudarydamas darbo sutartį sulygo dėl tokios darbo dienos ir darbo savaitės trukmės, o su atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, todėl akivaizdu, kad ieškovas turėjo žinoti ir žinojo, kad jis privalo atvykti į darbą kiekvieną darbo dieną ir dirbti jam pavestą darbą. Be to, ieškovas sąmoningai nutyli faktą, jog paties 2014-10-09 prašymo pagrindu atsakovo direktoriaus 2014-10-09 įsakymu Nr. 179/2014/K „Dėl A. B. atostogų suteikimo“ jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2014-10-10 iki 2014-10-23, o paties 2014-10-24 prašymo pagrindu atsakovo direktoriaus 2014-10-24 įsakymu Nr. 189/2014/K „Dėl A. B. atostogų suteikimo“ buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2014-10-24 iki 2014-10-31, todėl lieka neaišku apie kokį „privalomą“ poilsį ieškinyje dėsto ieškovas ir kokio atsakovo įmonės administracijos darbuotojų skambučio laukė, jeigu nuo 2014-10-10 iki 201410-31 savo iniciatyva atostogavo, o po atostogų, nuo 2014-11-03 iki 2014-11-12, nieko nepranešęs atsakovo įmonės administracijos darbuotojams, neatvyko į darbą. Gi, vadovaujantis DK 142 straipsniu, darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku (DK 147 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, pagal atsakovo darbo tvarkos taisykles ieškovo darbo laikas buvo nuo 8:00 val. iki 17:00 val. kiekvieną savaitės darbo dieną. Pažymėtina, jog 2014 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas atsakovo įmonėje buvo paskelbtas viešai skelbimų lentoje laikantis DK nustatytų reikalavimų, t. y. prieš dvi savaites iki šio grafiko įsigaliojimo. Pabrėžtina, kad atsakovo darbo tvarkos taisyklių 26 punkte nustatyta, jog darbuotojas, negalintis atvykti į darbą laiku dėl kokių nors priežasčių, privalo per 0,5 val. nuo darbo pradžios apie tai informuoti tiesioginį darbo vadovą, įmonės vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Šių taisyklių 28 punkte numatyta, kad jeigu darbuotojas pats negali pranešti, tai gali atlikti jo įgalioti asmenys - šeimos nariai, giminės ir t. t.. Akivaizdu, kad ieškovas pažeidė ir minėtus atsakovo darbo tvarkos taisyklių punktus, kadangi nei jis pats asmeniškai, nei jo šeimos ar giminės nariai atsakovo įmonės administracijos darbuotojų apskritai neinformavo apie neatvykimo į darbą faktą. Sutinkamai su DK 235 straipsnio 1 dalimi, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal DK 236 straipsnį, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Ieškovas būtent ir buvo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą padaręs darbuotojas, kuriam atsakovas atsižvelgdamas į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Akcentuotina ta faktinė aplinkybė, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, atsakovas raštu pareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, siųsdamas ieškovui 2014 m. lapkričio 5 d. reikalavimą pasiaiškinti raštu Nr. 4, kuris jam buvo įteiktas asmeniškai. Kadangi per atsakovo nustatytą terminą be svarbių priežasčių Ieškovas nepateikė pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą atsakovas, vadovaudamasis DK 240 str. 1 d. nuostatomis, skyrė be pasiaiškinimo. Sutinkamai su DK 240 str. 3 d., drausminė nuobauda skirta atsakovo direktoriaus įsakymu ir ieškovui apie tai buvo pranešta siunčiant jam 2014-11-17 pranešimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo, padarytos žalos ir įsiskolinimo darbdaviui“, kuris jam buvo įteiktas asmeniškai. Ieškovo, kaip šio teisminio ginčo iniciatoriaus, nesąžiningumą parodo ta faktinė aplinkybė, jog ieškovas sąmoningai nevykdė savo, kaip darbuotojo, darbo pareigų, ir visiškai ignoravo atsakovą, neatsakydamas nei į 2014-11-05 reikalavimą pasiaiškinti raštu Nr. 4, nei į atsakovo 2014-11-17 pranešimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo, padarytos žalos ir įsiskolinimo darbdaviui“, be to, ieškovas nei žodžiu, nei raštu atsakovui nereiškė jokių pretenzijų nei dėl darbo sutarties nutraukimo, nei dėl materialinės žalos padarymo fakto ar dydžio. Taigi, ieškovas net nebandė šio teisminio ginčo spręsti ne teisminiu būdu, tiesiogiai bendraujant su atsakovo administracijos atstovais. Vadovaujantis DK 228 straipsniu, darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Sutinkamai su DK 35 straipsnio 1 dalimi, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Akivaizdu, kad ieškovas iš esmės pažeidė darbuotojų pareigas nesilaikydamas darbo sutarties sąlygų ir darbo tvarkos darbovietėje, kurią apibrėžė darbo tvarkos taisyklės, ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-11-03 iki 2014-11-12, neatvykdamas į darbą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas 2013-06-17 darbo sutarties Nr. 262 5. punktą bei atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklių 5. punktą ir padarydamas šių taisyklių 112.1. punkte ir DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o pareikšdamas visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovui pažeidžia įstatymo nustatytus sąžiningo savo teisių įgyvendinimo principus ir piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą. Sutinkamai su DK 36 straipsnio 1 dalimi, darbo teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Sutinkamai su fundamentaliuoju bendruoju teisės principu „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. - ex iniuria ius non oritur), t. y. iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, ieškovas dėl savo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų negali gauti teisėtos naudos iš atsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos (lot. - onus probandi) paskirstymo taisyklę, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. - ei incumbit probatio, qui dicit non qui nesat), pažymėtina, kad ieškovas, o ne atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas šiurkščiai nepažeidė darbo pareigų, be svarbių priežasčių neatvykdamas į darbą aštuonias darbo dienas ir visiškai ignoruodamas atsakovą, kas sudarytų bent teorinį pagrindą daryti prielaidą, jog atsakovas ieškovą neteisėtai atleido iš darbo nutraukdamas su juo darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, tačiau susipažinus su ieškovo pareikšto ieškinio turiniu, darytina išvada, kad ieškovas neturi absoliučiai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo esminį ieškinio reikalavimą dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo, todėl minėtas reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Neįrodžius esminio reikalavimo, akivaizdu, jog ir kiti su šiuo reikalavimu susiję ieškininiai reikalavimai yra netenkintini, kaip nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas akcentuoja, kad buvo teisėtas pagrindas su ieškovu nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi ieškovas be svarbių priežasčių ilgą laiką neatvyko į darbą, tokiais savo veiksmais padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl ieškovui skirta drausminė nuobauda „atleidimas iš darbo“ yra proporcinga ir adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos, kadangi laikėsi DK 136 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK XVI skyrius), todėl ieškovui visiškai nėra pagrindo pagrįstai ginčyti atleidimo iš darbo fakto. Sutinkamai su DK 2 straipsnio 1 dalies 8 punktu, vienas esminių darbo santykių teisinio reglamentavimo principų yra darbo santykių stabilumas. Vadovaujantis CPK 2 straipsniu, civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Prašo ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus palaikė. Prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas E. P. taip pat nurodė, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta, o tai patvirtina AB ,,Swedbank“ banko išrašai ir kiti įrodymai, esantys įmonės buhalterijoje.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. N. iš esmės paaiškino, kad jis dirbo UAB „Transkede“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Kadangi šioje įmonėje jam nepatiko darbo sąlygos, nebuvo laiku visiškai atsiskaitoma, todėl jis savo parašymu su šia įmone darbo sutartį nutraukė. Jis šioje įmonėje dirbdamas, būdamas komandiruotėse, įmonės transportu vežiojo krovinius po Europą. Pirmą kadenciją jis taip išdirbo apie šešias savaites, o antrąją virš dviejų mėnesių. Po pirmos kadencijos buvo poilsyje, taip vadinamose nemokamose atostogose, virš mėnesį laiko. Bebūnant poilsyje, jam, į jo asmeninį telefoną paskambino UAB „Tanskede“ darbuotojas R. P.. Pranešė, kad reikės važiuoti į komandiruotę po Europą. Po to jis (liudytojas) atėjo į įmonę, čia jis ruošėsi darbui (apsižiūrėjo vilkiką, pasitikrino šio būklę ir pan.). Po to išvyko su kroviniu į Europą. Jis nenurodė, kad girdėjo, jog minėtoje įmonėje, iš komandiruotės grįžusiems vairuotojams – ekspeditoriams būtų reikėję būti darbe nuo 8.00 val. kiekvieną darbo dieną. Jog pats tokiu rėžimu šioje įmonėje būtų dirbęs.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. iš esmės paaiškino, kad jis dirba UAB „Transkede“ vadybininko pareigose. Jo pagrindinė funkcija – vadovauti įmonės vairuotojams – ekspeditoriams. O A. B. dirbo įmonėje vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, šiam jis taip pat vadovavo. Be to, jis vadovavo įmonės vairuotojų – ekspeditorių komandiruočių srautui. Gi kiekvienas vairuotojas komandiruotėse išbūdavo apie šešias savaites. O tarp komandiruočių vairuotojai ilsėdavosi individualiai, nes vienas nori važiuoti jau po dviejų poilsio savaičių, o kitas vėliau. Apie tai vairuotojas pranešdavo įvairiai, - dažniausiai jam telefonu, arba atėję į ofisą, O gi, tarp komandiruočių vairuotojai parašydavo pareiškimus dėl neapmokamų atostogų suteikimo savo noru. Su A. B. iki konflikto buvo susiskambinama telefonu, į A. B. asmeninį abonimentą. O paskutiniu metu A. B. buvo užėjęs į ofisą, čia jam buvo pasiūlyta važiuoti į komandiruotę, dirbti, tačiau šis atsisakė. Įvykus pokalbiui dėl atsiskaitymo, su juo buvo kalba dėl išėjimo iš darbo bendru susitarimu. Kodėl šiuo pagrindu A. B. nenorėjo nutraukti darbo sutarties nežino, nors jam buvo pasiūlyta nueiti į įmonės buhalteriją išsiaiškinti dėl išmokėto darbo užmokesčio. Taigi A. B. buvo įmonėje atvažiavęs pasikalbėti. A. B. buvo pasiūlyta vykti į komandiruotę, 2014-11-03 pasibaigus jo neapmokamom atostogom, tačiau jis neatvyko į darbą. O prieš tai jis, įmonės buhalterė A. B. skambino į jo nuosavą telefoną dėl darbo, - vykimo į komandiruotę. Jis su juo kalbėjo, prašė atvykti į darbą, tačiau A. B. neatvyko. Nors jis galėjo būti jau 2014-11-03 vežamas į Vokietijos Respubliką, kur būtų pakeitęs vairuotoją dirbantį įmonės vilkiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo A. B. ir UAB ,,Transkede“ 2013-06-18 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 262, kuria ieškovas priimtas vairuotojo-ekspeditoriaus darbui. (b.l. 41-43, I tomas). Šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja nuo 2014-10-01 mokėti 1350,00 Lt darbo užmokestį (mėnesinę algą) proporcingai dirbtam laikui, du kartus per mėnesį nuo 1 iki 15 d., nuo 20 iki 25 d., įmonės kasoje, esančioje S. Nėries g. 66, Vilkaviškis, arba į atsiskaitomąją sąskaitą banke, už komandiruotes išmokėti 50 proc. Vyriausybės nustatytų dienpinigių normas ir kompensuoti su komandiruote susijusias išlaidas.
Ieškovas 2014-10-08 grįžo po eilinės komandiruotės ir pilnai baigė komandiruotę. Ieškovo teigimu, grįžęs iš komandiruotės, jam priklausančio darbo užmokesčio negavo, po ko kilo konfliktas su įmonės direktoriumi E. P..
Ieškovo 2014-10-09 prašymo pagrindu, atsakovo direktoriaus 2014-10-09 įsakymu Nr. 179/2014/K „Dėl A. B. atostogų suteikimo“ ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2014-10-10 iki 2014-10-23, o ieškovo 2014-10-24 prašymo pagrindu atsakovo direktoriaus 2014-10-24 įsakymu Nr. 189/2014/K „Dėl A. B. atostogų suteikimo“ ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2014-10-24 iki 2014-10-31(b. l. 90-93, I tomas).
Ieškovas 2014-11-06 išsiuntė atsakovui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 127, I tomas).
Atsakovo darbuotoja N. P. 2014-11-05 rašte direktoriui nurodė, kad A. B. 2014 m. lapkričio 3-5 dienomis neatvyko į darbą (b. l. 94, I tomas).
Atsakovas 2014-11-05 reikalavime pasiaiškinti raštu, kurį išsiuntė ieškovui 2014-11-06, o šis šį gavo 2014-11-07, nurodė, kad ieškovas nuo 2014 m. lapkričio 3 dienos neatvyksta į darbą. Kadangi tokias savo veiksmais pažeidė UAB „Transkede“ darbo taisyklių 112.1 punktą, tai sudaro pagrindą jam skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovo pareikalavo iki 2014-11-11 pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl aukščiau nurodyto įvykio. Taip pat pasiūlė pateikti visus turimus dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grįs savo pasiaiškinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad laiku nepateikus pasiaiškinimo, drausminė nuobauda gali būti skirta ir be pasiaiškinimo (b. l. 95, 96, I tomas).
Atsakovo darbuotoja N. P. 2014-11-07 rašte direktoriui nurodė, kad A. B. 2014 m. lapkričio 6-7dienomis neatvyko į darbą (b. l. 97, I tomas).
Atsakovo darbuotoja N. P. 2014-11-12 rašte direktoriui nurodė, kad A. B. 2014 m. lapkričio 10-12 dienomis neatvyko į darbą (b. l. 98, I tomas).
Atsakovas 2014-11-10 raštu, kurį išsiuntė ieškovui 2014-11-11, o šis šį gavo 2014-11-12, šį informavo, kad vadovaujantis DK 127 straipsnio 2 dalimi ieškovo pateikto 2014-11-05 prašymo nėra juridinio pagrindo tenkinti, kadangi atsakovas savo kaip darbdavio įsipareigojimus tiek pagal įstatymus, tiek pagal su ieškovu pasirašytą darbo sutartį vykdė ir vykdo tinkamai (b. l. 128, 149, I tomas).
Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad vairuotojas – ekspeditorius A. B. nuo 2014 m. lapkričio 3 dienos iki 2014 m. lapkričio 12 dienos neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir iki nurodyto termino, - 2014 m. lapkričio 11 dienos, nepateikė pasiaiškinimo, tokiais savo veiksmais pažeidė darbo taisyklių 112.1 punktą ir DK 235 straipsnio 9 punktą, priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. B. - t. y. atleidimą iš darbo nuo 2014 m. lapkričio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b.l. 76, I tomas).
Atsakovas 2014-11-17 raštu, išsiųstu 2014-11-19, ieškovą informavo, kad UAB „Transkede“ direktoriaus 2014-11-12 įsakymu Nr. 208/2014/K jis buvo atleistas iš darbo. Atleidimo teisinis pagrindas – paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, t.y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); šis raštas ieškovui įteiktas 2014-11-20 (b. l. 100, 101).
Pagal atsakovo pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščio duomenis už 2014 m. lapkričio mėnesį, aišku, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu pravaikštas žymėjo nuo 2014-11-03 iki 2014-11-12 d.; iš atsakovo pateikto darbo grafiko duomenų už 2014 m. lapkričio mėnesį, matyti, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu darbo laiką žymėjo nuo 2014-11-03 iki 2014-11-07, 2014-11-10 iki 2014-11-14, 2014-11-17 iki 2014-11-21, 2014-11-24 iki 2014-11-28 nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 102-111).
Be to pagal atsakovo pateiktus įsakymus dėl ieškovo komandiruočių (b. l. 61, 66, 67, 76, 84, 85) aišku, kad atsakovas ieškovą komandiruodavo dirbti į Europos valstybes, tačiau su šiais įsakymais ieškovas iš anksto nebuvo pasirašytinai supažindintas.
Šiuo atveju ieškovas prašo drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo be įspėjimo pripažinti neteisėta ir ją panaikinti.
Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pasisakydamas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratos, Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie tokių pažeidimų (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl jų svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „ Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB ,,Alstom Power“, bylos Nr. 3K-3-350/2011).
Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba ne egzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. UAB ,,Transtira“).
Atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą, t.y. dėl atleidimo iš darbo formuluotės, ieškovui reikalaujant ją pakeisti nustatant, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo teismo sprendimu, bei atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad pareiga įrodyti, kad ieškovas įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą, t.y. neatvyko į darbą visą darbo dieną, bei šiuos veiksmus atliko dėl svarbių priežasčių, tenka atsakovui, t.y. UAB ,,Transkede“.
Pagal byloje surinktus duomenis UAB ,, Transkede“ A. B. drausminę nuobaudą skyrė vadovaudamasi įmonės Darbo tvarkos taisyklių 112.1 punktu, kuriame nurodyta, kad neatėjimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną - šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, o šių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad atsakovo darbuotojų darbo savaitės trukmė 40 valandų, darbo laiko pradžia 8.00 val. pabaiga 17 val., sutrumpinta 36 valandos, nepilna darbo savaitė – 20 valandų (b. l. 44-60, I tomas). Šiose taisyklėse bei vairuotojo – ekspeditoriaus pareigybiniuose nuostatuose (b. l. 44, 45, I tomas) nenustatyta, kad vairuotojai, nesantys komandiruotėje ir negavę kitokio vadybininko nurodymo, privalo į darbą (adresu Pramonės g. 14, Vilkaviškis), atvykti kiekvieną darbo dieną 8 val. Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, bei teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad nustatant, ar ieškovas nuo 2014 m. lapkričio 3 dienos iki jo atleidimo neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, būtina atsižvelgti į atsakovo vykdomos veiklos bei ieškovo eitų pareigų pobūdį. Ieškovas A. B., bei teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. N. teigė, kad UAB ,,Transkede“ dirbę vairuotojais - ekspeditoriais, kurie keliavo į ilgalaikes komandiruotes, grįžę iš jų, turėjo įvairiai, apie dvi savaites poilsio laiko. Poilsio laiko terminas kiekvienu atveju skyrėsi. Kada reikės keliauti į naują komandiruotę, vairuotojams pranešdavo vadybininkas R. P., dažniausiai telefoniniu skambučiu. Tai, kad A. B. vienintelės pareigos įmonėje buvo komandiruotės, šiose darbas vairuotojo - ekspeditoriaus, įrodo atsakovo pateikti įsakymai dėl komandiruočių (b.l. 61, 66, 67, 76, 84, I tomas), taip pat atsakovo darbuotojo, liudytojo R. P. teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kurie nepatvirtina tai, kad atsakovui buvo priskirta remontuoti automobilius, ar atlikti kitus darbus, nesusijusius su automobilio vairavimu. Teismas pažymi, kad nors atsakovo atstovas E. P., liudytojas R. P. teismo posėdyje aiškindami atsakovo poziciją, vairuotojo pareigą būti kiekvieną dieną darbe siejo su tuo, jog įmonėje iš esmės visada yra pakankamai darbo susijusio ne tik su važiavimo į komandiruotę, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui kitos užduotys įmonėje buvo skiriamos. Ieškovas, įrodinėdamas tai, kad jo veiksmuose nebuvo DK 136 straipsnio 3 dalis 2 punkte nurodytos šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo sudėties, teigė, kad neturėjo pareigos atvykti į darbą, nei lapkričio 3 d., nei kitą jo pravaikštų žymėjimo laikotarpiu nurodytą dieną. Nes tai buvo jo poilsio laikas, jam vykti į komandiruotę nebuvo nurodyta, dėl vykimo į naują komandiruotę jam vadybininkas nepranešė. Juolab, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis dėl ko jis siekė nutraukti darbo santykius 2014-11-06 darbdaviui teiktu pasiūlymu ir reikalavimu. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti, kokiu būdu su iš komandiruotės grįžusiu vairuotoju buvo aptariamas ir įforminamas jo poilsio laikas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB ,,Transkede“ darbuotojas R. N. patvirtino, kad grįžęs iš ilgalaikės komandiruotės, jis ir kiti vairuotojai ilsėdavosi apie 2 savaites. Šis liudytojas nurodė, kad nepamena, ar buvo rašęs prašymų dėl laisvų dienų suteikimo administracijos leidimu. Be to, jis iš esmės nurodė, kad kiek vairuotojui, grįžusiam iš komandiruotės, yra kompensuojama poilsio dienų, - o gi, iš esmės derinama kiekvienu atveju asmeniškai arba bendraujant telefonu, vertinamas ,,protingas laikas“ per kurį vairuotojas gali susiruošti į naują komandiruotę. Liudytojas, UAB ,,Transkede“ darbo grupės vadovas R. P. iš esmės neneigė, kad atsižvelgiant į įmonės darbo specifiką, įmonė toleravo, kad darbuotojas kurį tai laiką po komandiruotės neatvyksta į darbą. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovo, liudytojų R. N., R. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie terminą, kurio metu grįžę iš komandiruotės vairuotojai poilsiauja, leidžia teismui daryti išvadą, kad poilsio laikas kiekvieną kartą yra derinamas individualiai su vairuotoju, jokie išankstiniai važiavimo į komandiruotes grafikai nėra nustatyti, bei iš vairuotojų, kurie grįžta iš komandiruotės, nėra reikalaujama kiekvieną dieną būti darbo vietoje 8 val. ryte, kaip to reikalauja įmonės Darbo tvarkos taisyklės. Taigi, pagal teismo nustatytas aplinkybes, Darbo tvarkos taisyklių 5 punkte numatyta pareiga yra formali ir atsakovo faktiškai netaikoma praktikoje, atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos specifiką. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui žymėtų pravaikštų laikotarpiu A. B. būtų siųstas į naują komandiruotę. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, šalių paaiškinimus, nustatė, kad ieškovui paskutiniu metu buvo žymėtas atostogų laikas, o nuo 2014-11-03 ieškovo atžvilgiu buvo pradėtos žymėti pravaikštos. Tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių nenuginčijamų duomenų (dokumentų), kurie patvirtintų A. B. nuo 2014-11-03 pravaikštų žymėjimo pagrįstumą – pvz. užsakymą dėl krovinio pervežimo nuo 2014-11-03 ar po šios datos netrukus, dėl konkretaus įmonės vairuotojo, dirbusio Vokietijos Respublikoje, pakeitimo. Be to, akivaizdu, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl visiško atsiskaitymo už paskutiniąją komandiruotę. Gi ieškovas 2014-11-06 atsakovui išsiuntė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Įvertinus, jog minėti faktai buvo beveik tuo pačiu laiku, atsakovo teiginiai ir pateikti dokumentai, kuriais buvo fiksuojamas ieškovo pravaikštos laikas, teismo vertintini kritiškai dėl teismo posėdžio metu ieškovo, liudytojo R. N. ir atsakovo atstovo E. P. ir liudytojo R. P. išsakytų teiginių prieštaringumo bei teismo vertinimu neįrodo, kad ieškovas nuo 2014-11-03 turėjo pareigą būti darbo vietoje.Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo UAB ,,Transkede“ vykdomos veiklos pobūdį, įmonėje dirbančių vairuotojų - ekspeditorių darbo funkcijas, tarp šalių susiklosčiusius faktinius darbo santykius, kai vairuotojas grįžęs iš komandiruotės ilsisi iš anksto konkrečia data su darbdaviu nesuderintą terminą, darbovietėje nebūdamas, kas patvirtinta byloje teismo įvertintų įrodymų visetu, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad A. B. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, t.y. kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą (t.y. dėl savo kaltės nevykdė darbo pareigų) už kurį būtų pagrindas taikyti pačią griežčiausią įstatymo nustatytą drausminę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pagal šias padarytas išvadas, teismas ieškovo reikalavimą dėl drausminės nuobaudos - darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pripažinimo neteisėta, pripažįsta pagrįstu ir tenkina visiškai.
Ieškovas prašo pakeisti darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą ir nustatyti, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teismo sprendimu. Ieškovas neišsakė poziciją, kad darbdavys nesutikdamas su jo reikalavimu nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį galėjo jo prašymą kvalifikuoti pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir nutraukti darbo sutartį praėjus 14 d. Šiuo atveju teismas pažymi, kad teismų praktikoje konstatuota, kad darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-547/2009). Teismas pažymi, kad atsakovas žinojo apie darbuotojo aiškiai išreikštą valią nutraukti darbo santykius, taigi nesutikdamas su ieškovo pasirinktu darbo sutarties pagrindu, galėjo ir turėjo imtis alternatyvių priemonių nutraukti darbo sutartį, pavyzdžiui inicijuoti darbo santykių nutraukimą šalių sutarimu. Teismui byloje nustačius, kad darbo sutartis su atsakovu remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu buvo nutraukta nepagrįstai, teismas ieškovo pateiktą išvestinį reikalavimą tenkina. Byloje nustatyta, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė 2014 m. lapkričio 10 d., nes nuo tos dienos ieškovas nevyko į darbą ir nevykdė jokių darbinių funkcijų, todėl teismas nustato, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nuo darbo sutarties pasibaigimo dienos, tai yra nuo 2014 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Ieškovas reikalauja, kad jam būtų išmokėta DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta išeitinė išmoka. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį išeitinė išmoka išmokama darbuotojui tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo DK 129 straipsnyje numatytu pagrindu (darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės), taip pat pagal DK 136 straipsnio1 dalies 6 punktu (t.y. likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo). Nagrinėjamoje byloje, teismas nusprendė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kadangi nėra numatyta kitaip, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, šiuo atveju ieškovui turi būti išmokama dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis ieškovo vieno mėnesio vidutinė darbo užmokesčio suma yra 1261 Lt (b.l. 112, I tomas). Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ieškovui priteistina 730,42 EUR išeitinės išmokos suma.
Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų darbdavio veiksmų buvo pažemintas ir įžeistas, dėl ko prašo atlyginti 1500 litų neturtinę žalą. Be to, jam pasunkėjo įsidarbinti kitoje įmonėje, šis atleidimas jam sumažino bendravimo, savirealizacijos galimybes, sukėlė diskomfortą, neužtikrintumo ateitimi jausmą. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertintini pinigais. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir ieškovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia, jog ieškovo atleidimas iš darbo, kaip atleidimo pagrindą nurodant pravaikštą, neabejotinai pablogino ieškovo reputaciją tolimesnėse darbo paieškose, jį pažemino, dėl ko jis patyrė stresą ir emocinius išgyvenimus, diskomfortą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs ieškovo sąžiningą elgesį darbo sutarties vykdymo metu ir pripažinęs, kad atsakovo nurodytu pagrindu, t.y. už pravaikštą buvo atleistas nepagrįstai, sprendžia, jog ieškovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau pagal tai, kad ieškovas papildomai nepagrindė minėtus argumentus patikimais duomenimis, bei vadovaudamasis teismų praktika, teismas sprendžia, kad jo prašoma priteisti suma yra per didelė, neatitinka teisingumo kriterijaus, todėl mažintina.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į šias nuostatas iš atsakovo priteistina 71,60 EUR žyminio mokesčio (t.y. 41,00 EUR už neturtinį reikalavimą, 30,60 EUR už išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 80 straipsniu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 410-418 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pripažinti UAB „Transkede“ 2014-11-12 įsakymu Nr. 208/2014/K skirtą A. B. drausminę nuobaudą, atleidimą iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių, neteisėta ir UAB „Transkede“ 2014-11-12 įsakymą Nr. 208/2014/K panaikinti.
Nustatyti, kad 2013-06-17 darbo sutartis Nr. 262 sudaryta tarp UAB „Transkede“ ir A. B. nutraukta 2014 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti iš UAB „Transkede“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 730,42 EUR (septynių šimtų trisdešimties eurų 42 ct) išeitinę išmoką ieškovui A. B..
Priteisti iš UAB „Transkede“ 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. B..
Priteisti iš UAB „Transkede“ 71,60 EUR (septyniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.