Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6086-275/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

A. K. T. 2012 m. spalio 22 d. atskiruoju skundu (Vilniaus apygardos teisme gautas 2012 m. lapkričio 5 d.) apskundus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. kovo 8 d. gautas dar vienas A. K. T. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. balandžio 4 d. gautas A. K. T., nurodytos kaip ieškovų atstovės, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta A. K. T. atskirąjį skundą Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui dėl to, jog nebuvo pašalinti teismo nurodyti atskirojo skundo trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su A. K. T., pateiktu atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė, kad atskirasis skundas neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodytos bylos aplinkybės, patvirtinančios skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Taip pat teismas nustatė, jog A. K. T. nėra G. M. PĮ „Mados oazė“ vadovė ir nėra pateikta įrodymų, kad ji yra šios įmonės atstovė pagal pavedimą (78 b. l.).

A. K. T., kaip ieškovų atstovė, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties iš esmės grindė teisėjo pareigų netinkamu atlikimu, bylos vilkinimu, tuo tarpu aplinkybių, patvirtinančių skundžiamos nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei teisinių argumentų, pagrindžiančių šias aplinkybes, savo atskirajame skunde nenurodė (74 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ir pareigą nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nes iš atskirojo skundo turinio nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių nesutinkama su skundžiama teismo nutartimi, kodėl manoma, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta. Pažymėtina, kad nesant išdėstytam atskirojo skundo pagrindui, negalima nustatyti jo nagrinėjimo ribų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Iš A. K. T. atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties turinio galima spręsti, kad ji ginčija šia nutartimi padarytą išvadą, kad ji 2013 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

Susipažinus su A. K. T. pateiktu dokumentu, pavadintu „Trūkumų ištaisymas“ (81 b. l.), akivaizdu, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, t. y. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. trūkumai, nurodyti 2013 m. balandžio 8 d. nutartyje, nebuvo pašalinti – atskirojo skundo pagrindas, kuris yra vienas iš būtinų atskirojo skundo turinio elementų, nebuvo išdėstytas (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. T. taip pat nepašalino ir kitų atskirojo skundo trūkumų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos įgalinimus atstovauti G. M. PĮ „Mados oazė“.

Bylos duomenys patvirtina, kad dokumentu, pavadintu „Trūkumų ištaisymas“, buvo pateikti šie įrodymai: 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymas dėl A. K. T. paskyrimo G. M. PĮ „Mados oazė“ direktore (100 b. l.); 2008 m. rugpjūčio 5 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 3, kuriuo G. M., kaip 100 proc. UAB „Mados oazė“ akcijų valdantis akcininkas, nusprendė įmonės direktore paskirti A. T. (99 b. l.); Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro 2012 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintas įgaliojimas, kuriuo G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ savininkas įgaliojo A. K. T. atstovauti įmonei visose teismo įstaigose (101-103 b. l.); 2010 m. spalio 8 d. įgaliojimas, kuriuo G. M. įgaliojo A. K. T. atstovauti jam visose teismo įstaigose (97 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis, sprendė, jog A. K. T. nėra G. M. PĮ „Mados oazė“ vadovė. Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti.

Nors byloje buvo pateikti dokumentai, kuriais A. K. T. buvo paskirta G. M. PĮ „Mados oazė“ direktore (99, 100 b. l.), tačiau vien jų pagrindu negalima teigti, jog A. K. T. šios įmonės direktore yra iki šiol, tuo labiau, kad 2013 m. sausio 29 dienai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įmonės direktore ji nebuvo įregistruota (61 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, tikrindamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. K. T. paduotą ieškinį šioje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. K. T. nėra G. M. PĮ „Mados oazė“ vadovė (63-64 b. l., CPK 182 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad 2010 m. spalio 8 d. įgaliojimas nesuteikia teisės atstovauti juridinį asmenį G. M. PĮ „Mados oazė“, nes, kaip matyti iš šio dokumento turinio, įgaliojimas buvo išduotas atstovauti fizinį asmenį G. M.

Pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. įgaliojimas taip pat nepatvirtina A. K. T. teisės atstovauti G. M. PĮ „Mados oazė“ teismuose. Pažymėtina, jog šiuo atveju įgaliojimo apimtis neturi teisinės reikšmės, nes pagal CPK 55 straipsnio nuostatą, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Be to, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 2 d.). Kadangi įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. T. yra G. M. PĮ „Mados oazė“ darbuotoja ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nepateikta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog A. K. T. yra įgaliota atstovauti G. M. PĮ „Mados oazė“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė dėl UAB „Smart Solutions“ šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti jau vien dėl tos aplinkybės, kad jis neatitiko jo turiniui nustatytų reikalavimų ir per teismo nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 316 str. 2 d., 338 str.).

Atskirajame skunde nėra nurodomos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą bei atskirojo skundo priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą.