Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1796-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2S-1796-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01659-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic commercial union“, S. P.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1796-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01659-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic commercial union“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Baltic commercial union“ ir S. P. ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės UAB „Baltic commercial union“ ir S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Š. ieškovėms tenkančią poilsio namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio namai) dalį; 2) leisti ieškovėms be atsakovo sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre Poilsio namų kadastrinių matavimų bylą, atliktą UAB „Statikada“; 3) priteisti ieškovėms iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė UAB „Baltic commercial union“ taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką:

2.1. Ieškovėms bendrai paskirti laikinai naudotis Poilsio namų patalpomis, UAB „Statikada“ parengtame Poilsio namų naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksais: R-1, R- 2, R-3b, R-5, 1-1a, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-12, 1-13, 1-14, 1-20, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25, bendras plotas – 295,85 m².

2.2. Atsakovui paskirti laikinai naudotis Poilsio namų patalpomis, UAB „Statikada“ parengtame Poilsio namų naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksais: R-3c, 1-2, 1-3, 1-4, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-21, bendras plotas – 141,92 m².

2.3. Bendrai ieškovėms ir atsakovui paskirti laikinai naudotis Poilsio namų patalpomis, UAB „Statikada“ parengtame Poilsio namų naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtas indeksais: R-3a, R-4, 1-1b, bendras plotas – 24,07 m².

2.4. Bendrai ieškovėms ir atsakovui paskirti laikinai naudotis inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais: kanalizacijos šuliniais š1, š2, š3, š4, š5, lauko tualetu v, elektros skydine h, stogine 2I1/g, pavėsine 3I 1/ž, lieptais I1, I2, tvora t1, t2, kiemo aikštele b1 ir b2.

3. Ieškovė UAB „Baltic commercial union“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindė tuo, kad Poilsio namuose besilankantys tretieji asmenys naudojasi ne tik ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bet ir joms asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Ieškovės teigimu, tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovių teisės netrukdomai naudotis joms priklausančia nuosavybe, teisė į privatų gyvenimą, todėl tolesnių konfliktų prevencijai būtina nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga

6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmės – teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę sieja su nepatogumais, trukdančiais joms naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir asmeniniais daiktais. Teismas vertino, kad laikini ieškovių nepatogumai naudotis nuosavybe nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Baltic commercial union“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovės civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijavo todėl, kad joms nepavyko su atsakovu rasti visiems bendraturčiams priimtino kompromiso dėl naudojimosi Poilsio namais, o šiuo metu susiklosčiusi faktinė naudojimosi Poilsio namais tvarka pažeidžia teisėtus ieškovių interesus ir nėra pagrindo manyti, kad esama padėtis, kai nuolat pažeidžiamos ieškovų teisės, galėtų pasikeisti iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

7.2. Ieškovė nesutaria su atsakovu dėl Poilsio namų naudojimosi tvarkos – pats atsakovas yra išvykęs į užsienį, o Poilsio namais dažnai naudojasi ieškovėms visiškai svetimi ir nepažįstami tretieji asmenys, prisistatantys atsakovo draugais ar pažįstamais. Nei atsakovas, nei Poilsio namuose besilankantys tretieji asmenys iš anksto neinformuoja ieškovių apie savo ketinimus atvykti į Poilsio namus ir ten leisti laisvalaikį, savo planų nederina su ieškovėmis, dėl ko ieškovės negali naudotis joms, kaip bendraturtėms, priklausančiais Poilsio namais. Poilsio namuose besilankantys tretieji asmenys nekliudomai naudojasi visais Poilsio namais (ne tik atsakovui priklausančia dalimi), taip pat ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais (indais, patalyne ir kt.). Tokiu būdu yra pažeidžiamos abiejų ieškovių teisės netrukdomai naudotis joms priklausančia nuosavybe, taip pat ieškovių teisė į privatų gyvenimą, todėl yra būtina nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką.

7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

7.4. Ieškovių dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmų patiriamus konstitucinių teisių suvaržymus nekliudomai naudotis savo nuosavybe įvardyti kaip laikinus nepatogumus, nesudarančius pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, nes ieškovių konstitucinės teisės varžomos be jokio teisinio pagrindo, o dėl savo apimties ir intensyvumo toks suvaržymas vertintinas kaip paneigiantis ieškovų teises.

7.5. Nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką pagal ieškovės reikalavimus būtų teisinga ir pagrįsta, nes nustačius laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką visos šalys žinos konkrečias teises į bendrą turtą ir dėl naudojimosi šiuo turtu nekils konfliktų.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Priešingai nei teigia ieškovės, atsakovas niekaip netrukdo joms naudotis nei joms nuosavybės teise priklausančia Poilsio namų dalimi, nei kokiais nors daiktais, esančiais juose, o ir apskritai jokių konfliktų tarp atsakovo ir ieškovių dėl naudojimosi Poilsio namais iš esmės net ir nėra buvę. Be to, kaip yra žinoma pačioms ieškovėms, atsakovas ilgą laiką gyveno užsienyje dėl labai sudėtingos savo sūnaus sveikatos būklės ir jam priskirto gydymo, į Lietuvą grįžo vos prieš keletą dienų, todėl pats atsakovas Poilsio namais visiškai nesinaudojo jau ilgą laiką.

8.2. Ieškovės prieštarauja pačios sau: iš pradžių ieškinyje ir patikslintame ieškinyje teigusios, kad atsakovas neleidžia joms naudotis ir patekti Poilsio namus, dabar jau pripažįsta, kad atsakovas realiai niekaip netrukdo naudotis nei Poilsio namais, nei visu tuo, kas su jais susiję, o neva trukdo kažkokie kiti asmenys, taip pat kad ieškovės faktiškai ir nekliudomai gali realiai į juos patekti, kada tik panorėjusios.

8.3. Daugelį metų ieškovių ir atsakovo bei ieškovės S. P. tėvo bendri draugai ir pažįstami galėdavo atvažiuoti ir pabūti poilsiavietėje, dėl to niekada nebuvo kilę jokių konfliktų, niekam niekada nieko niekas netrukdė, nebuvo gauta ir jokių ieškovių pretenzijų ir t.t.

8.4. Iš ieškovės byloje pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad be pačių ieškovių jokių kitų asmenų Poilsio namuose buvimo net ir nebuvo užfiksuota, o ir protokole iš esmės yra nurodyta tik tai, ką pačios ieškovės pasakė ir paprašė užfiksuoti antstolio, t. y. be jokių tai patvirtinančių įrodymų. Protokole įvardijami asmenys, kurie neva buvo poilsiavietėje, tačiau ir tai patvirtinančių jokių duomenų į bylą pateikta nėra, protokole net nėra nurodyta, kad būtų buvusios patikrintos jų tapatybės ar pan., be to, jie galimai buvo net ne tame žemės sklype, kuriame yra Poilsio namai, nes greta esančiame kitame žemės sklype taip pat yra pavėsinė. Bet kuriuo atveju, jokių tų asmenų kliudymų ieškovėms protokole apskritai nėra užfiksuota, taip pat nėra nieko nurodyta apie tai, kad jie būtų naudojęsi Poilsio namais ar kt.

8.5. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo ir poreikio taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės ir taip gali laisvai naudotis Poilsio namais, patekti į juos, kada tik nori, o atsakovas neatlieka jokių netinkamų veiksmų ir niekaip nekliudo ieškovėms. Tuo tarpu pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų visiškai nepagrįstai apribotos atsakovo nuosavybės teisės – atsakovui būtų uždrausta naudotis ne tik centriniu įėjimu į Poilsio namus, bet ir tualetais, esančiais pirmame aukšte, o tai yra neišvengiamai būtina atsakovui, atsižvelgiant į jo sūnaus sveikatos būklę ir judėjimo galimybes, be to, atsakovui norimoje priskirti dalyje net nėra dušo ir kt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantė (ieškovė) ginčija antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovių patiriamus konstitucinių teisių suvaržymus nekliudomai naudotis savo nuosavybe įvardijo kaip laikinus nepatogumus, nesudarančius pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės teigimu, Poilsio namuose besilankantys tretieji asmenys naudojasi ne tik ieškovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bet ir ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktai, todėl būtina nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką, nes tik tokiu atveju visos šalys žinos konkrečias teises į bendrą turtą ir bus užkirstas kelias konfliktams kilti.

14. Apeliantė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ar taptų netikslingas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-925-881/2018). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

15. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl bendraturčiams (ieškovėms ir atsakovui) priklausančio nekilnojamojo turto – Poilsio namų – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovių teigimu, šalims nepavyko surasti visiems bendraturčiams priimtino kompromiso dėl naudojimosi Poilsio namais, o šiuo metu susiklosčiusi faktinė naudojimosi Poilsio namais tvarka pažeidžia teisėtus ieškovių interesus ir nėra pagrindo manyti, kad esama padėtis, kai nuolat pažeidžiamos ieškovių teisės (trukdoma naudotis joms priklausančiu turtu), galėtų pasikeisti iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Taigi iš ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio matyti, kad prašymu nustatyti laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką iš esmės siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, užtikrinant ieškovėms galimybę netrukdomai naudotis joms nuosavybės teise (kartu su atsakovu) priklausančiais Poilsio namais ir juose esančiu turtu.

16. Apeliantės teigimu, Poilsio namais dažnai naudojasi ieškovėms visiškai svetimi ir nepažįstami tretieji asmenys, prisistatantys atsakovo draugais ar pažįstamais, kurie nekliudomai naudojasi ne tik Poilsio namais, bet ir ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais (indais, patalyne ir kt.), tokiu būdu pažeisdamos ieškovių teisę netrukdomai naudotis joms priklausančia nuosavybe bei teisę į privatų gyvenimą. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė antstolio Dariaus Jonaičio 2020 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 202.

17. Įvertinus nurodyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, darytina išvada, kad jis nepatvirtina prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas ar su juo susiję asmenys trukdytų ieškovėms naudotis Poilsio namais ar naudotųsi ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Visų pirma, iš protokolo matyti, kad tiek ieškovė S. P., tiek ieškovės UAB „Baltic commercial union“ vadovas V. P., tiek faktines aplinkybes konstatavęs antstolis po Poilsio namus vaikščiojo laisvai ir netrukdomai, kambarių durys buvo atrakintos, patalpose nebuvo nė vieno pašalinio asmens. Antra, nors ieškovės antstoliui žodžiu nurodė, kad atskiruose Poilsio namų kambariuose esantys daiktai yra ne jų, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad šie daiktai priklausytų atsakovui ar su juo susijusiems asmenims. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad Poilsio namų kambariuose esantys daiktai (batai, rūbai ir pan.) nepriklauso ieškovėms, nėra jokio pagrindo spręsti, jog vien pats šių daiktų buvimas kaip nors esmingai suvaržo ieškovių teises naudotis Poilsio namais. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad kambarių Nr. 6 ir Nr. 14 durys yra užkaltos, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, jog tai padarė atsakovas ar su juo susiję asmenys (pačios ieškovės antstoliui nurodė nežinančios, kas užkalė duris). Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ar su juo susiję asmenys naudotųsi ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovių pozicija byloje buvo nenuosekli ar net prieštaringa: tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovės teigė, kad atsakovas faktiškai valdo ir naudojasi visais Poilsio namais (nors jam priklauso tik 1/3 jų dalis), tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei faktinių aplinkybių konstatavimo metu antstoliui nurodė, kad atsakovas yra išvykęs ir gyvena užsienyje. Pats atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis ilgą laiką gyveno užsienyje dėl labai sudėtingos savo sūnaus sveikatos būklės ir jam priskirto gydymo, o į Lietuvą grįžo vos prieš keletą dienų, todėl pats atsakovas Poilsio namais visiškai nesinaudojo jau ilgą laiką.

19. Pažymėtina ir tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, visais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-330/2019).

20. Nagrinėjamos bylos specifika pasireiškia tuo, kad šiuo atveju sprendžiama dėl netipinės laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinos naudojimosi Poilsio namais tvarkos nustatymo, todėl aptariamu atveju turi būti paisoma ne tik minėto interesų pusiausvyros principo, tačiau kartu turi būti vadovaujamasi ir socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijais.

21. Apeliantės (ieškovės) teigimu, nustačius jos prašomą laikiną naudojimosi Poilsio namais tvarką, visi bendraturčiai žinos konkrečias teises į bendrą turtą ir bus užkirstas kelias konfliktams kilti. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai apribotos atsakovo nuosavybės teisės – atsakovui būtų uždrausta naudotis ne tik centriniu įėjimu į Poilsio namus, bet ir tualetais, esančiais pirmame aukšte, o tai yra neišvengiamai būtina atsakovui, atsižvelgiant į jo sūnaus sveikatos būklę ir judėjimo galimybes, be to, atsakovui norimoje priskirti dalyje nėra net dušo.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodo, jog prašoma nustatyti laikina naudojimosi Poilsio namais tvarka yra iš esmės analogiška siūlomam Poilsio namų atidalijimo planui. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje (sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nėra objektyvių galimybių įvertinti ieškovės siūlomos nustatyti laikinos naudojimosi Poilsio namais tvarkos atitikties nutarties 20 punkte nurodytiems kriterijams ir šalių interesų pusiausvyros principui. Šios aplinkybės galės būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina, kad ieškovių patiriami laikini nepatogumai, susiję su naudojimusi Poilsio namais, kuriuos lemia tai, jog šalims nepavyksta surasti visiems bendraturčiams priimtino kompromiso, byloje nenustačius, kad atsakovas ar su juo susiję asmenys sudarytų realias kliūtis ieškovėms naudotis Poilsio namais ir juose esančiu turtu, neteikia pakankamo pagrindo taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė