- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1072-653/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (skolininko) K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 4 d. nutarties Nr.454V/2011, kuria pareiškėjo (kreditoriaus) AB Ūkio banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P., užtikrindamas iki 2022-02-22 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070008206, 2007-04-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniais pakeitimais, AB Ūkio bankui įkeitė skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą: butą su vieta autoparkinge (pažymėta R-l), unikalus Nr. 1399-3015-6017:0004, esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, K. P., įkeitimo lakštu Nr. 01220070008188, 2007-04-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Ūkio bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą: esamas ir būsimas nuomos pajamas pagal pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-05-28 nuomos sutartį Nr. Lease OBO-093 S-LH500-05-L-093 tarp K. P. ir JAV ambasados.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. 454/2011 minėti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, ir išsiųstas 2011 m. sausio 25 d. įspėjimas dėl priverstinio skolos išieškojimo AB Ūkio banko naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220070008188, kuris įregistruotas hipotekos registre 2007-04-03.
Nutartis ir minėtas įspėjimas skolininkui (daikto savininkui) K. P. buvo įteikti 2011-08-08 per antstolį asmeniškai. Skolininkas (įkeisto daikto savininkas) įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2012 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė išieškoti iš K. P. AB Ūkio banko naudai skolą: 173.606,69 EUR negrąžintos paskolos, 10.894,20 EUR palūkanų, 664,86 EUR delspinigių iš viso: 185.165,75 EUR (639.340,30 Lt - paskaičiuota pagal oficialų lito kursą - 3,4528 Lt už 1 EUR), 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą bei 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo 639.340,30 Lt negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-01-02, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą K. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą su vieta autoparkinge (pažymėta R-l), unikalus Nr. 1399-3015-6017:0004, esantį (duomenys neskelbtini). Perduoti kreditoriui teisę tvarkyti K. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą - esamas ir būsimas nuomos pajamas pagal pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-05-28 nuomos sutartį Nr. Lease OBO-093 S-LH500-05-L- 093 tarp K. P. ir JAV ambasados (II t., b.l.27-28).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad skolininkas mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo; nenustatė, kad įkeistą kilnojamąjį daiktą būtų perdavęs kreditoriui (CPK 558 str. 2 d.), tai, teismo nuomone, pavirtina skolininko piktybinį vengimą vykdyti savo prievolę. Iš procesinių dokumentų teismas nustatė, jog skolininkas (įkeisto daikto savininkas) K. P. minėtą turto arešto nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 454/2011 nepakeistą (civ. byla Nr. 2S-2086-450/2011). Atsižvelgiant į tai, kad minėta turto arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla į Hipotekos skyrių grįžo 2011-11-28. Pareiškėjo pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, jog hipoteka užtikrinta prievolė - 2009-05-21 skolos perkėlimo sutartis Nr. 60-225/2009 su esamais ir būsimais jos pakeitimais, - iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 173.606,69 EUR negrąžintos paskolos, 10.894,20 EUR palūkanų, 664,86 EUR delspinigių iš viso: 185.165,75 EUR (639.340,30 Lt), 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą bei 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas tenkino kreditoriaus reikalavimą priteisti 10,00 Lt išlaidų už įspėjimo įteikimą, nes prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (LAT 2003-09-18 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-751/2003). Todėl kreditoriaus prašymą išieškoti 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, tenkino (CK 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Skolininkas K. P. pateikė atskirąjį skundą (II t., b.l. 36-37), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog kreditorius nepagrįstai prašo priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodo, jog kreditorius pažeidė LR CK 6.158 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą kiekvienai sutarties šaliai elgtis sąžiningai. Teigia, jog, siekdamas tinkamai įvykdyti 2009-05-21 skolos perkėlimo sutarties Nr. 60-225/2009 reikalavimus ir sugrąžinti kreditoriui visą suteiktą kreditą, 2010-07-13 sudarė notarinę preliminariąją kreditoriui įkeisto buto adresu Mindaugo g. 6-5 Vilnius pirkimo-pardavimo sutartį (notaro reg.Nr. 1429) ir 2010 m. liepos 23 d. paprašė kreditoriaus leisti padengti skolą, susidariusią pagal 2009-05-21 skolos perkėlimo sutartį Nr. 60-225/2009, kartu padengiant ir palūkanų įsiskolinimą. Tačiau pats kreditorius, atsakydamas į prašymą leisti padengti visą kreditą bei palūkanas, 2010-08-02 pažyma Nr. 869 iš esmės atsisakė priimti grąžinamą kreditą, iškeldamas nesąžiningas sąlygas, kurios užkirto apeliantui galimybę grąžinti kreditą. Kreditoriaus pareiškime dėl turto arešto taikymo nurodyta, kad kreditas su palūkanomis ir delspinigiais sudaro 185.165,75 EUR (pagal oficialų kursą 639.340,30 Lt), to ir reikalauja kreditorius. Tačiau 2010-08-02 pažymoje Nr. 869 kreditorius pareikalavo grąžinti net 964.000 Lt, t.y. pusantro karto daugiau, negu tuo metu buvo paskolos suma su palūkanomis. Toks kreditoriaus reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas ir nesąžiningas, kreditorius siekia nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Iš tokio kreditoriaus nepagrįsto reikalavimo apeliantas suprato, kad kreditorius atsisakė iš jo priimti grąžinamą paskolą su visomis paskaičiuotomis palūkanomis. Todėl kreditoriaus teiginys, jog apeliantas negrąžina suteiktos paskolos yra neteisingas. Apeliantas nevengė ir nevengia grąžinti visą skolą, palūkanas, delspinigius ir kitus kreditoriaus reikalaujamus mokėjimus, geranoriškai skolą grąžinti negali dėl paties kreditoriaus kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kreditorius nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, reikalavo sumokėti daugiau, negu jam priklausė, todėl apeliantas neturėjęs pagrindo juo pasitikėti ir sumokėti skolą į kreditoriaus sąskaitą, nes kreditorius galėjo vengti pateikti hipotekos lakštą hipotekos išregistravimui. Sumokėti skolą į hipotekos teismo depozitinę sąskaitą nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujasi LAT praktika dėl hipotekos teisėjo įgaliojimų įvertinti ar sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (LAT 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir paties kreditoriaus veiksmus siekiant susigrąžinti skolą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektais, nes to reikalauja ne tik vartojimo sutarčių ypatumai, bet ir viešojo intereso apsauga.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.45-47) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog CK 6.70 str. 1 d. nustatyta, kad vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka). Jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 4.216 str., 4.219-4.221 str.). Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, t.y. ginčai, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (LAT 2010 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Skolininkas iš esmės tais pačiais pagrindais ginčijo teismo priimtą 2011-02-14 nutartį, kuria teismas areštavo aukščiau minėtą turtą. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-18 išnagrinėjo skolininko atskirąjį skundą ir jį kaip nepagrįstą atmetė (civ. bylos Nr. 2S-2086-450/2011). Šioje nutartyje išanalizavęs surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bankas įrodė, jog skolininkui buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą, o sutartis nutraukta teisėtai. Pažymi, kad teismas nagrinėdamas skolininko atskirąjį skundą atsižvelgė į LAT nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011 išdėstytus argumentus ir motyvus, tačiau tokių pažeidimų, kuriuos savo atskirajame skunde mini skolininkas nenustatė. Teismas konstatavo, kad skolininkas su banku neatsiskaitė, o sutartis nutraukta teisėtai. Pažymi, kad nors klausimai susiję su kreditoriaus nesąžiningumu nagrinėtini ginčo teisena, visgi pasisako, kad skolininko nuomonė dėl banko nesąžiningumo yra nepagrįsta. Bankas davė sutikimą jam įkeistą butą parduoti tretiesiems asmenims, tačiau pats skolininkas šios savo galimybės neišnaudojo. Banko žiniomis, minėtas butas buvo areštuotas dėl prievolių nevykdymo tretiesiems asmenims, su kuriais skolininkas ne atsiskaitė, todėl areštas nebuvo panaikintas ir skolininko minėtas sandoris dėl buto perleidimo negalėjo būti sudarytas, todėl atsakomybė dėl neįvykusio sandėrio tenka skolininkui.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkino.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pats kreditorius, atsakydamas į prašymą leisti padengti visą kreditą bei palūkanas, atsisakė priimti skolininko prievolės įvykdymą –grąžinamą kreditą– iškeldamas nesąžiningas sąlygas, kurios užkirto apeliantui galimybę grąžinti kreditą; be to teismas nesivadovavo LAT praktika dėl hipotekos teisėjo įgaliojimų įvertinti ar sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis (pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taikomos CPK XXXVI skyriaus normos, galiojusios iki 2012-07-01 (Nr. XI-1843, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)). LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teigimu, kad pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, hipotekos teisėjas privalo įvertinti ar sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 yra konstatavusi, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.).
Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. 454/2011 minėti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti ir skolininkas (įkeisto daikto savininkas) K. P. minėtą turto arešto nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi (I t., b.l.213-216) nutarė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 454/2011 nepakeistą (civ. byla Nr. 2S-2086-450/2011). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, vertindamas, ar kreditoriaus vienašalis sutarties nutraukimas buvo teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, konstatavo, jog kredito sutartis buvo nutraukta tinkamai vienašaliu kreditoriaus AB Ūkio banko pareiškimu. Todėl atmetamas apelianto argumentas, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo, nes šis klausimas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi yra išspręstas.
Pažymėtina, jog minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 14 d. nutartį Nr. 454/2011, kuria nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, apeliantas skundė iš esmės analogiškais motyvais kaip ir nagrinėjamame atskirajame skunde (I t., b.l.185-187), ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi taip pat išspręstas ir klausimas dėl kito nagrinėjamame skunde nurodyto apelianto atskirojo skundo motyvo. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje (I t., b.l.213-216) pažymėjo, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad teismas neturėjo pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą, areštuojant skolininko hipoteka įkeistą turtą, nes pats kreditorius 2010-08-02 pažyma Nr. 869 iš esmės atsisakė priimti grąžinamą kreditą. Teismas konstatavo, jog pateiktoje 2010-08-02 pažymoje Nr. 869 nei tiesiogiai, nei kitaip nėra išreikšta kreditoriaus AB Ūkio banko valia atsisakyti reikalavimo teisių į K. P. pagal 2007 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr.17-254/07 (I t.,b.l. 193). Teismas taip pat nurodė, jog apelianto motyvai dėl kreditoriaus 2010-08-02 pažymoje Nr. 869 galimai nepagrįstų AB Ūkio banko reikalavimų (jų dydžio), kurie skiriasi nuo kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytų reikalavimų, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2010-08-02 pažymoje Nr. 869 kreditoriaus buvo nurodyta pervesti į jo sąskaitą 864.000 Lt sumą reikalavimams iš 2007 m. kovo 29 d. Kredito sutarties Nr.17-254/07 dengti, o ne skolininko nurodytą 964.000 Lt sumą. Toje pačioje pažymoje buvo pažymėta, kad pilnai padengus visas skolininko K. P. mokėtinas sumas pagal 2007 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr.17-254/07, likusią iš buto pirkėjo gautą lėšų sumą Bankas perves K. P. į jo sąskaitą. Taigi dėl šis klausimas taip pat yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, o nagrinėjamas atskirasis skundas atmestinas dėl tų pačių motyvų.
Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas būtų kreipęsis į teismą ginčo teisena dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 str.2 d., 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 4 d. nutartį Nr.454V/2011 palikti nepakeistą.