Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-139-245-2008

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2008-03-06
Bylos Nr.: 1A-139-245-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nukentėjusysis: V. B., A. B., I. J., J. R.
Nuteistasis: V. L.

Pranešėjas: K.Dargužis Baudž. byla Nr.1A-139-245/08Teisėjas: G. Kaulakis(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant .A. K., .dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, nukentėjusiosioms V. B., A. B., I. J., J. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo V. L. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d., prie 2007-02-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei 233 str. 3 d., išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 6 p.).

Prokuroro civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2006 m. birželio mėn. pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su nenustatytais 2 asmenimis, viešoje vietoje, tai yra, Pravieniškių 2, Pravieniškių g. esančiame parke, pašalinių asmenų - A. R. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, jėga laikydamas už rankų, plaukų ir taip nugalėjęs nepilnamečių V. B., J. R. bei I. J. pasipriešinimą, vertė šias nepilnametes susilenkti į priekį ir taip jų sėdmenimis, galva liečiant įtariamojo apatinę kūno dalį, ties lytiniais organais, imituoti lytinį aktą ir pozuoti ne mažiau šešioms nepilnamečių orumą žeminančioms nuotraukoms padaryti, tyčiojosi ir taip žemino nepilnametes, tuo akivaizdžiai ir įžūliai demonstruodamas nepagarbą bei dorovės nepaisymą žmonėms bei visuomenėje netoleruojamą, akivaizdžiai begėdišką, nukentėjusių nepilnamečių merginų jausmus ir orumą žeidžiantį elgesį, pažeidė viešąją tvarką.

Veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

V. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2007 m. balandžio 29 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, savo vairuojamu automobiliu užstojo kelią, šaligatviu einantiems V. B., M. P. ir V. T., išlipęs iš automobilio, pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, spyrė ne mažiau 6 kartus nukentėjusiajai V. B. kojomis į kojas bei sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kairės blauzdos išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje ir taip viešoje vietoje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios V. B. sveikatą, pažeisdamas V. B., M. P. bei V. T. teisę į ramią ir saugią aplinką, pažeidė viešąją tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. birželio mėn. pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, viešoje vietoje- Pravieniškių 2, Pravieniškių g. esančiame parke- pašalinių asmenų- A. R.-akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, jėga, laikant už rankų ar plaukų, nugalėjęs nepilnamečių V. B., J. R. bei I. J. pasipriešinimą, vertė šias nepilnametes susilenkti į priekį ir taip jų sėdmenimis ar galva liečiant įtariamojo apatinę kūno dalį ties lytiniais organais imituoti lytinį aktą ir pozuoti ne mažiau šešioms, nepilnamečių orumą žeminančioms nuotraukoms, tyčiojosi ir taip žemino nepilnametes, tuo akivaizdžiai ir įžūliai demonstruodamas nepagarbą bei dorovės nepaisymą aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenėje netoleruojamą, akivaizdžiai begėdišką, šių nepilnamečių merginų jausmus ir orumą žeidžiantį elgesį, pažeidė viešąją tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. balandžio 30 d., Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių r., futbolo stadione, girdint nepilnametėms I. J. bei Monikai-G. P., akivaizdžiai leido suprasti, kad grasina panaudoti fizinį bei kitokį smurtą prieš nukentėjusiąją V. B. bei jos artimuosius ir taip siekė paveikti nukentėjusiąją duoti melagingus, įtariamąjį V. L. teisinančius parodymus apie nukentėjusiosios V. B. sužalojimą 2007 m. balandžio 29 d., dėl kurio tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d., nuosprendžiu V. L. pagal BK 284 str. 1 d., BK 233 str. 3 d., išteisino, nenustačius jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties. Teismas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamojoje byloje motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties sutrikdymas, taip pat nebuvo nustatyta ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, be to, neteisėti veiksmai truko neilgai, apie 15 minučių, įvykio, išskyrus pačias nukentėjusiąsias daugiau niekas nematė, todėl ikiteisminio tyrimo išvada, kad V. L. įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra neteisinga. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, jog V. L. veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti neteisingai. Pažymėjo, jog kaltinamasis V. L. nuteisėtus veiksmus atliko, būtent, prieš nukentėjusiąsias siekdamas iš jų pasijuokti, pažeminti ir įžeisti, todėl jo veiksmai atitiktų BK 155 str. 1 d., nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau nesant nukentėjusiųjų skundų bei prokuroro reikalavimo nei ikiteisminio tyrimo nei teismo posėdžio metu, jis negali būti nuteistas pagal BK 155 str. 1 d., nes procesą pradėti pagal šį straipsnį būtinas skundas ar reikalavimas (BPK 407 str.). Teismas taip pat nurodė, jog veika padaryta seniai, tiksli data nenustatyta, tačiau nei nukentėjusiosios nei jų įstatyminiai atstovai dėl prieš jas padarytos veikos skundų nėra pateikę.

Teismas, išteisindamas V. L. pagal BK 233 str. 3 d. savo išvadas grindė tuo, kad byloje nėra duomenų, jog V. L. būtų siekęs ką nors paveikti, o liudytojų I. J. ir M. G. P. manymas ar nuomonė, pareikšta po pokalbio su V. L., nėra ir negali būti laikoma grasinimu.

Šalies argumentai

Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendį pakeisti :

1) pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad 2007-04-29 viešosios tvarkos pažeidimą V. L. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) panaikinti nuosprendžio dalį, kur V. L. išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 233 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. L. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d., dėl 2006 m. vasarą padaryto viešosios tvarkos sutrikdymo ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 3 d., ir skirti 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti 2 metus laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., subendrinti su Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2007-02-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, skirti galutinę bausmę 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas civilinis ieškinys. Tenkinti prokuroro pareikštus civilinius ieškinius. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas, o kitoje dalyje naikintinas. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgia tik į tokią sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, o girtumas nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymis, todėl teismas remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir konstatavęs, jog V. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, privalėjo šią aplinkybę pripažinti kaip sunkinančia V. L. atsakomybę. Prokuroras skunde pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už bausmės vidurkį. Prokuroro nuomone, teismas, vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d., gali skirti kaltininkui ne didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Prokuroras tvirtina, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, teismas nurodė, jog kaltinamasis yra teismo teistas tris kartus, nusikaltimą padarė jau būdamas nuteistas už ankstesnį nusikaltimą, o tai rodo jo didesnį pavojų. Todėl prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai skyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei bausmės, numatytos LR BK 284 str. 1 d., sankcijoje vidurkis. Apeliantas mano, jog teismas paskyręs bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bausmes subendrinant pagal LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d., nes nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu, V. L. padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal 2007-02-13 nuosprendį metu, taigi, nauju nuosprendžiu paskirtoji bausmė turėjo būti subendrinama vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis.

Prokuroras nurodo, jog teismas išteisindamas V. L. pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įvykdyto 2006 m. birželio mėn., nurodė, jog nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymai įtikinami, kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios nuosekliai nurodė kokiomis pozomis buvo verčiamos fotografuotis su kaltinamuoju, taip pat nurodė, jog siekdamas priversti fotografuotis V. L. šaipėsi iš merginų, naudojo fizinę ir psichinę prievartą: V. B. buvo užlaužęs ranką, kitas merginas tempė už plaukų, grasino, kad neatėjus fotografuotis, bus blogai. Nukentėjusiąsias nepadoriomis pozomis fotografavo po vieną, stebint likusioms nukentėjusiosioms bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems V. L. draugams, kurie stebėdami kas vyksta, juokėsi iš nukentėjusiųjų. Prokuroro nuomone, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendyje šioje dalyje neatsižvelgė į tai, kad viešoje vietoje asmenys privalo elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems asmenims, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Prokuroras teigia, jog visuomeninės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (nurodyta LAT 2007-04-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2007). Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo tiek ir apklausos teisme metu nukentėjusioji V. B. nurodė, jog į parką, esantį Pravieniškių II k., automobiliu atvykęs V. L. su savo draugais, pradėjo prie kartu su ja buvusių merginų kabinėtis, o jo draugas fotografavo. Kiti atvažiavę vaikinai juokėsi iš viso to, kas buvo daroma su merginomis. V. L. priėjo prie J. R., ji bandė išsilaisvinti, bet jis ją pagriebė ir laikė, o draugas fotografavo. Fotografuojant vieną merginą, kitos nebėgo, nes bijojo palikti draugę, V. L. buvo išgėręs. Suprato, kad paliktai draugei gali būti tik blogiau. Tik A. R. nieko nedarė, ji stovėjo atokiau. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė ir kitos dvi nukentėjusiosios: J. R. ir I. J.. Jos nurodė, jog V. L. jas vertė fotografuotis suėmęs už plaukų, jos matė kaip nepadoriomis pozomis fotografuojamos kitos draugės, dėl to išsigando, dėl įvykio padaryta moralinė žala. Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat nurodė, jog priėjus V. L., ji iš karto nuėjo toliau, laukė draugių, jai kaltinamasis nieko nedarė. Įvykio metu ji buvo dar mažametė, jai buvo padaryta moralinė žala dėl to, kad teko stebėti tai, ką V. L. darė su jos draugėmis. Ji matė, kad V. L. laikydamas J. R. ir I. J. už plaukų, o V. B. užlaužęs ranką, jas vertė fotografuotis nepadoraus turinio nuotraukoms. Viskas truko apie 20 min.

Prokuroras pažymi, kad viešosios tvarkos sutrikdymas nebūtinai siejamas su tuo, ar matė nusikalstamą veiką pašaliniai asmenys. Teigia, jog vadovaujantis teismų praktika, viešoji tvarka gali būti sutrikdyta net jei tiesiogiai niekas nematė kaltininko veiksmų ( LAT 2004 m. gegužės 11 d. baudžiamoji byla Nr. 2K - 264/2004). Apeliantas nurodo, jog V. L. viešoje vietoje dienos metu tuomet dar mažametės A. R. ir savo draugų akivaizdoje be grasinimų ir nepadoraus, akivaizdžiai iššaukiančio elgesio fotografuojant merginas, pavartojo ir fizinį smurtą siekdamas palaužti merginų pasipriešinimą. Be to, merginas fotografavo po vieną, tokiu būdu priversdamas kitas nepilnametes nukentėjusiąsias stebėti tokį viešą pažeminimą. Visos nukentėjusiosios pagrįstai teigė, kad dėl tokio V. L. elgesio ne tik buvo pažemintos ir įžeistos, bet ir išgąsdintos, akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą. Prokuroras tvirtina, jog viešoji tvarka gali būti pažeista tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus: žmogaus sveikatą, turtą ir pan. (LAT 2002-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nurodo, jog šiuo atveju ji buvo pažeista ir tiesiogiai, nes nusikalstamus veiksmus V. L. viešoje vietoje atliko tiek mažametės A. R., tiek ir likusių merginių akivaizdoje, nes nusikalstamus veiksmus atliko ne su visom merginom iškarto ir poveikiu į fakultatyvius šios nusikalstamos veikos objektus: nepilnamečių sveikatą, orumą, asmens neliečiamumą. Prokuroras taip pat nurodo, jog tokia V. L. nusikalstama veika neabejotinai buvo pažeista viešoji tvarka, nes buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų normali gyvensena, poilsis, o atsižvelgiant į tai, kad tokius veiksmus atliko be jokios priežasties. V. L. tyčia buvo nukreipta būtent į viešosios tvarkos sutrikdymą, viešoje vietoje žeminant ir naudojant prievartą prieš nepilnametes nukentėjusiąsias. Prokuroro nuomone, teismo išvada - V. L. veiksmuose nėra LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos požymių sudėties, nes realiai nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai bei baudžiamojo kodekso nuostatoms, tiek ir baudžiamosios bylos medžiagai. Prokuroras nurodo, jog pripažinus V. L. kaltu dėl 2006 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, sprendžiant klausimą dėl bausmės už minėto nusikaltimo padarymą, būtina atsižvelgti į tai, kad šią nusikalstamą veiką V. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ( LR BK 60 str.).

Prokuroras nesutinka su V. L. išteisinimu pagal LR BK 233 str. 3 d. Prokuroro nuomone, teismo padarytos išvados, kad V. L. kalbėdamas su I. J. ir M. G. P., neturėjo tikslo grasinti nukentėjusiajai V. B., savo žodžių neprašė jai perduoti, o byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. būtų siekęs ką nors paveikti, nes liudytojų nuomonė pareikšta po pokalbio su V. L. nėra ir negali būti laikoma grasinimu, neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių. Prokuroras nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek I. J., tiek M. G. P., tiek ir V. B. teisme nurodė konkrečius žodžius, kuriais V. L. grasino, siekdamas paveikti nukentėjusiąją. Jos nurodė, kad V. L. sakė, kad V. B. galės šunį vedžioti balkone, o jos brolis negrįš iš užsienio, jei ji neatsiims pareiškimo iš policijos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos merginos nurodė konkrečias analogiškas frazes, kurias atsižvelgiant į V. L. charakteristiką ir ankstesnį elgesį, visos suprato vienodai, nėra pagrindo teigti, kad minėtų merginų parodymai yra tik jų nuomonė po pokalbio su V. L.. Taip pat prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog V. L. nesiekė grasinti ir taip paveikti nukentėjusiąją, nes V. L. žinojo, kad I. J., M. G. P. palaiko draugiškus santykius su nukentėjusiąją V. B. ( 2006 m. vasarą atliekant jam inkriminuotą viešosios tvarkos sutrikdymą, nukentėjusioji buvo su I. J., o jam sužalojant nukentėjusiąją V. B. 2007 m. balandžio mėn. ir taip sutrikdant viešėją tvarką, pastaroji buvo su M. G. P.) ir tikėjo, jog merginos perduos jo žodžius V. B.. Prokuroras nurodo, jog dar tą pačią dieną liudytojos V. L. žodžius perdavė V. B.. Taip pat nurodo, jog siekiant nustatyti, ar buvo grasinta, svarbu nustatyti, ar grasinimas buvo objektyviai realus. Be to, taip pat svarbu nustatyti ir grasinimo subjektyvųjį elementą, t.y., jo poveikį asmeniui, kuriam buvo grasinama. Teigia, jog tie patys žodžiai ištarti skirtingose situacijose ir skirtingų asmenų neabejotinai įgauna skirtingą prasmę. Prieš išsakant grasinimus, V. L. jau buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu, vienu iš šių atvejų ją buvo sužalojęs. Prokuroro nuomone, žodžius, kuriais V. L. pasakė, kad V. B. šunį vedžios balkone, o jos brolis negrįš iš užsienio, jei ji neatsiims pareiškimo iš policijos, ji suprato kaip grasinimą, siekiant ją paveikti. Tai ji ir nurodė apklausiama teisme. Prokuroras nurodo, jog V. L. charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs daryti nusikalstamas veikas. Be to, V. B. motina A. B. teisme nurodė, jog V. L. iš tiesų skambino jos sūnui į užsienį. Todėl prokuroro nuomone, teismo išvada dėl to, jog V. L. nepadarė LR BK 233 str. numatytos veikos, nėra pagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga.

Prokuroras skunde nurodo, jog LR BPK 117 straipsnis palaikančiam kaltinimą prokurorui numato pareigą pareikšti civilinį ieškinį, jei jis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės ar kitų priežasčių negali ginti teisme savo interesų. Minėtame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi, privalomai vykdytina nuostata.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendžiu prokuroro pareikštus ieškinius atmetė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiųjų atstovės galėjo asmeniškai reikšti ieškinius, tačiau to nepadarė. Toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu, nes ne tik nepagrįstai nukentėjusiosioms nepilnametėms buvo apribota teisė į neturtinės žalos atlyginimą, bet ir nepagrįstai atmesta galimybė prokurorui įvykdyti įstatymu numatytą pareigą apginti nepilnamečių nuketėjusiųjų interesus, kai baudžiamojoje byloje nėra pareikštas ieškinys. Teismas visiškai nesprendė civilinių ieškinių dydžio pagrįstumo, atlygintinos žalos dydžio klausimo. Sąlygos, kurią nurodė teismas atmesdamas prokuroro pareikštus ieškinius, baudžiamojo proceso kodekse nėra. Siekiant apginti nepilnamečių nukentėjusiųjų interesus, civilinius ieškinius pareikšti gali tiek nukentėjusiųjų atstovės, tiek ir prokuroras. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu įstatyminėms atstovėms netinkamai išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo. Teismas minėto teiginio niekaip neargumentavo, nenurodė kokios LR BPK nuostatos buvo pažeistos, kuo tai pasireiškė. Be to, teismo posėdžio metu visi proceso dalyviai buvo supažindinti su LR BPK jiems numatytomis teisėmis, tačiau civiliniai ieškiniai tada nebuvo pareikšti. Pateikiant civilinius ieškinius buvo nurodyta, kad nukentėjusiosios, jų atstovės ir kaltinamasis gyvena tame pačiame Pravieniškių II kaime. Prokuroras nurodo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosioms buvo grasinęs, taip pat yra teisiamas už fizinės ir psichinės prievartos naudojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu, visos nepilnametės nukentėjusiosios nurodė, kad bijo V. L.. Prokuroro nuomone, nukentėjusiosios, jų atstovės turi pagrindo bijoti V. L., taip pat bijoti jo galimo elgesio dėl pareikštų civilinių ieškinių. Mano, jog teismas nurodydamas, kad „jog vien tai, kad atstovės bijo pareikšti civilinį ieškinį, nesuteikia prokurorui teisės reikšti civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, baimė negali būti laikoma viršuoju interesu", neteisingai interpretavo LR BPK 117 str., nes jame nekalbama nei apie prokuroro teisę reikšti ieškinį, nei apie viešąjį interesą.

Dėl V. L. apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

V. L. apeliaciniame skunde vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsniu prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti. Mano, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas. Jis teismo metu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Su V. B. yra pažįstami, jų santykiai buvo labai draugiški. Yra kartu praleidę laisvalaikį bei dalyvavę įvairiuose vakarėliuose. Paskutiniu metu ir įvykio metu jų santykiai buvo pašliję dėl to, kad jis jai mažiau skyrė dėmesio, iki įvykio ne kartą yra apsižodžiavę. Apeliantas teigia, jog įvykio metu buvo aiškinamasi grynai asmeniniai santykiai, todėl jo veiksmai negalėjo būti traktuojami kaip pažeidę viešąją tvarką, tuo labiau, kad teismas nurodo, kad „pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai", bet tada jo veiksmai turėjo būti nusikalstami visų dalyvavusių konflikte asmenų, t.y. V. B., M. P. ir V. T., atžvilgiu. Pripažįsta, kad padarė nežymų nukentėjusiosios V. B. sveikatos sutrikdymą, bet ne daugiau. Nurodo, jog visi buvę byloje nukentėjusiais bandė jį apkalbėti. Neteisingi jų parodymai tik patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo grynai asmeniniai santykiai. Tačiau apeliantas teigia, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad pirmos instancijos teismas yra teisus, prašo taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį „Bausmės vykdymo atidėjimas" ir už jam inkriminuotą nusikaltimą sugriežtinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

Prokuroras prašė prokuroro skundą patenkinti pagal jame nurodytus motyvus, o V. L. skundą atmesti. V. L. ir jo gynėjas prašė V. L. skundą patenkinti,. o prokuroro skundą atmesti.

V. L. apeliacinis skundas atmestinas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panaikintina nuosprendžio dalis, kuria V. L. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d. ir priimtinas naujas nuosprendis. Be to, pakeistina nuosprendžio dalis dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, išteisindamas V. L. pagal BK 284 str. 1 d., t.y. dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2006 birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje, kur jis veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 2 asmenimis, viešoje vietoje- Pravieniškių 2, Pravieniškių g. esančiame parke - pašalinių asmenų - A. R. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, jėga, laikant už rankų ar plaukų, nugalėjęs nepilnamečių V. B., J. R. bei I. J. pasipriešinimą, vertė šias nepilnametes susilenkti į priekį ir taip jų sėdmenimis ar galva liečiant įtariamojo apatinę kūno dalį ties lytiniais organais imituoti lytinį aktą ir pozuoti ne mažiau šešioms, nepilnamečių orumą žeminančioms nuotraukoms, tyčiojosi ir taip žemino nepilnametes, tuo akivaizdžiai ir įžūliai demonstruodamas nepagarbą bei dorovės nepaisymą aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenėje netoleruojamą, akivaizdžiai begėdišką, šių nepilnamečių merginų jausmus ir orumą žeidžiantį elgesį, pažeidė viešąją tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Taigi numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi pasireikšti bent vienu iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis teisme parodė, jog 2006 m. birželio mėnesio gale liepos mėnesio pradžioje kartu su V. B., J. R., I. J. bei A. R. palaikė draugiškus santykius. Prisipažino, kad nurodytu laiku galėjo su merginomis būti parke, nes ten dažnai būna. Tačiau nesityčiojo, jokių nuotraukų daryti nevertė.

Tačiau teismas tokius V. L. parodymus vertina kaip gynybos būdą, kaip norą palengvinti savo padėtį. V. L. parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų V. B., A. R., parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jų parodymais parodymų patikrinimo metu bei nukentėjusiosios J. R. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, jog ji 2006 m. birželio mėnesio pabaigoje sėdėjo parke. Į parką, esantį Pravieniškių II k., automobiliu atvykęs V. L. su kitais jaunuoliais, kurių buvo apie penkis ir pradėjo prie kartu su ja buvusių merginų kabinėtis, tampyti už plaukų, daryti nepadorias pozas, o jo draugas fotografavo, kiti atvažiavę vaikinai juokėsi iš viso to, kas buvo daroma su merginomis. V. L. priėjo prie J. R., ji bandė išsilaisvinti, bet jis ją pagriebė ir laikė, o draugas fotografavo. Fotografuojant vieną merginą, kitos nebėgo, nes bijojo palikti draugę, suprato, kad paliktai draugei gali būti tik blogiau. Tik A. R. nieko nedarė, ji stovėjo atokiau. V. L. buvo išgėręs. Parke tuo metu daugiau žmonių nebuvo, bėgti kviesti pagalbą jos bijojo. Jautėsi labai pažeminta. Niekam apie įvykį nepasakojo, į policiją nesikreipė. Nukentėjusioji tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė, kurioje vietoje ir kaip užlaužęs ranką bei kokia poza ją vertė fotografuotis V. L..

Nukentėjusioji I. J. parodė, jog ji kartu su V. B., A. R. bei J. R. birželio mėnesio gale liepos mėnesio pradžioje buvo parke. Į parką atvažiavo V. L. su draugais. V. L. statė jas visas įvairiomis nepadoriomis pozomis. V. L. ją paėmė už plaukų. Paėmęs jos galvą lenkė prie savo nepadorios vietos (lytinių organų), o jo draugas - fotografavo. Dėl fotografavimo buvo pažeistas jos orumas. Taip pat V. L. kabinėjosi ir prie kitų merginų, o jo draugas vėl fotografavo. Merginos prašė, kad jas paleistų, tačiau bėgti bijojo. Niekam apie įvykį nepasakojo, į policiją nesikreipė. Kaltinamąjį ji pažįsta jau 3-4 metai, teko su juo bendrauti. Po įvykio pradėjo jo labai bijoti.

Nukentėjusioji I. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė, kurioje vietoje ir kaip suėmęs už plaukų bei kokiomis pozomis ją vertė fotografuotis V. L..

Nukentėjusioji J. R. apklausta teismo posėdžio metu davė parodymus, analogiškus V. B. ir I. J. parodymams.

Nukentėjusioji J. R. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė, kurioje vietoje ir kaip suėmęs už plaukų bei kokiomis pozomis ją vertė fotografuotis V. L..

Nukentėjusioji A. R. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2006 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, tiksliai neatsimena kada, ji kartu su V. B., I. J. bei J. R. sėdėjo parke, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. į parką atvažiavo tamsios spalvos automobilis AUDI, kuriame buvo apie penkis vaikinus, iš kurių vienas buvo V. L.. Pastarasis priėjo prie jų, pradėjo žodžiais priekabiauti. V. L. šaipėsi iš merginų, V. B. užlaužęs ranką, o kitoms suėmęs už plaukų vertė pasilenkti, pozuoti, vienas iš jo draugų fotografavo. Ji stovėjo atokiau, tačiau bėgti bijojo. Kvietė ir ją ateiti pozuoti, grasino, kad jei neateis, tai bus blogiau jos draugėms, bet ji atsisakė. Niekam apie įvykį nepasakojo, į policiją nesikreipė.

Nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Todėl teismas netikėti jais neturi jokio pagrindo.

Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. viešoje vietoje - parke, lauke, o ne patalpoje, dienos metu, tuomet dar mažametės A. R. ir su juo atvykusių jaunuolių akivaizdoje be grasinimų ir nepadoraus, akivaizdžiai iššaukiančio elgesio, fotografuojant merginas, pavartojo ir fizinį smurtą siekdamas palaužti merginų pasipriešinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. merginas fotografavo po vieną, tokiu būdu priversdamas kitas nepilnametes nukentėjusiąsias stebėti tokį viešą pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, visos nukentėjusiosios pagrįstai teigė, kad dėl tokio V. L. elgesio ne tik buvo pažemintos ir įžeistos, bet ir išgąsdintos, akivaizdžiai patyrė ir fizinį skausmą. Viešoji tvarka gali būti pažeista tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus: žmogaus sveikatą, turtą ir pan. Šiuo atveju ji buvo pažeista ir tiesiogiai, nes nusikalstamus veiksmus V. L. viešoje vietoje atliko tiek mažametės A. R., tiek ir likusių merginių akivaizdoje, nes nusikalstamus veiksmus atliko ne su visom merginom iš karto ir poveikiu į fakultatyvius šios nusikalstamos veikos objektus: nepilnamečių sveikatą, orumą, asmens neliečiamumą. Tokia V. L. nusikalstama veika neabejotinai buvo pažeista viešoji tvarka, nes buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų normali gyvensena, poilsis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad tokius veiksmus V. L. atliko be jokios priežasties. V. L. toks elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Jo tyčia buvo nukreipta, būtent, į viešosios tvarkos sutrikdymą, viešoje vietoje žeminant ir naudojant prievartą prieš nepilnametes nukentėjusiąsias. Motyvas - siekis parodyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į kitus ir į nusistovėjusias visuomenėje moralės normas. V. L. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad V. L. nepažeidė viešosios tvarkos, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog V. L. būtų siekęs paveikti V. B., o liudytojų I. J. ir M. G. P. manymas ar nuomonė, pareikšta po pokalbio su V. L., nėra ir negali būti laikoma grasinimu, yra teisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusįjį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą ar į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą.

Prokuroro teiginiai, kad teismo padarytos išvados, kad V. L. kalbėdamas su I. J. ir M. G. P., neturėjo tikslo grasinti nukentėjusiajai V. B., savo žodžių neprašė jai perduoti, o byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. būtų siekęs ką nors paveikti, nes liudytojų nuomonė, pareikšta po pokalbio su V. L. nėra ir negali būti laikoma grasinimu, neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek I. J., tiek M. G. P., tiek ir V. B. teisme nurodė konkrečius V. L. išsakytus žodžius. Jos nurodė, kad V. L. sakė, kad V. B. galės šunį vedžioti balkone, o jos brolis negrįš iš užsienio, jei ji neatsiims pareiškimo iš policijos. Kad V. L. žinojo, kad I. J., M. G. P. palaiko draugiškus santykius su nukentėjusiąją V. B. ir jos perduos jo žodžius V. B., yra tik prielaida.

Siekiant nustatyti, ar buvo grasinta, svarbu nustatyti, ar grasinimas buvo objektyviai realus. Žodžius, kuriais V. L. pasakė, kad V. B. šunį vedžios balkone, o jos brolis negrįš iš užsienio, jei V. B. neatsiims pareiškimo iš policijos, V. B. suprato kaip grasinimą, siekiant ją paveikti. Tai ji ir nurodė apklausiama teisme. Be to, V. B. motina A. B. teisme nurodė, jog V. L. iš tiesų skambino jos sūnui į užsienį.

Tačiau kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo motyvas, jog V. L. nepadarė LR BK 233 str.3 d. numatytos veikos, yra pagrįsta. Nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad V. L. išsakydamas teiginius kitiems asmenims, jog V. B. galės šunį vedžioti balkone, o jos brolis negrįš iš užsienio, jei ji neatsiims pareiškimo iš policijos, būtų tiesiogiai grasinęs V. B., siekdamas ją taip paveikti, tuo labiau, kad tuo būtų grasinęs pavartoti fizinį smurtą. Poveikis, grasinimas turi būti realus, tai yra, išsakytas, būtent, tam asmeniui arba žinant, kad apie tai neišvengiamai sužinos asmuo, kuriam poveikis adresuojamas. Šiuo atveju, kad kaltinamojo išsakytus žodžius, kuriuos kolegija vertina kaip užuominą, perduos V. B. pastarosios draugės, yra tik prielaida, o prielaidomis grįsti kaltės negalima. Be to, neapklaustas V. B. brolis ir nėra nustatyta, ar kaltinamasis per pastarąjį darė poveikį. Nežinomas pokalbio turinys. Tokiu būdu kaltinimas nepateikė pakankamai V. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nenustatyta V. L. veiksmuose tiesioginės tyčios.

Todėl prokuroro teiginys, kad V. L. padaryta veika atitinka BK 233 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl V. L. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jo V. L. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra prieštaringi. Pirmiausia jis prašo apeliacinio teismo jį išteisinti, Vėliau jis nurodo, jog dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, o vėliau jau jis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti paskiriat teismo įpareigojimus.

Apelianto skundo teiginiai, jog įvykio metu buvo aiškinamasi grynai asmeniniai santykiai, todėl jo veiksmai negalėjo būti traktuojami kaip pažeidę viešąją tvarką, tuo labiau, kad teismas nurodo, kad „pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai", bet tada jo veiksmai turėjo būti nusikalstami visų dalyvavusių konflikte asmenų, t.y. V. B., M. P. ir V. T., atžvilgiu, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos V. L. teisme duodamas parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo pilnai pripažino ir nurodo, jog važiuodamas automobiliu užstojo kartu su draugais einančiai V. B. kelią, o išlipęs iš automobilio griebė ją už drabužių ir ne mažiau tris kartus spyrė į kojas, po ko nukentėjusioji parkrito, o jis sėdęs į automobilį nuvažiavo. Po to, vėl važiuodamas pro šalį ir išgirdęs įžeidžiančius žodžius, vėl užstatė V. B. kelią automobiliu. Išlipęs iš automobilio ranka trenkė V. B. per veidą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. L. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje pažeidė viešąją tvarką, savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Ši teismo išvada pagrįsta byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų V. B., A. B., J. R., liudytojos M.G. P., parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvada, kitais bylos įrodymais. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio 1 dalis. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl V. L. kaltės įrodytumo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas grindė kaltinamojo kaltę. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Įrodomoji bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. elgėsi įžūliai: jis dėl be jokios dingsties užpuolė nukentėjusiąją, jai smogė ne mažiau 6 kartus į kojas, bei sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Minėti V. L. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje, prie Pravieniškių II k., esančio baro „Vikolina“. Įžūlus nuteistojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Darytina išvada, kad V. L. veiksmai atitiko BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius ir jis pagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir numatyti tokio sprendimo pagrindai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja ne tik esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir nustačius pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. realią laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tokį sprendimą neigiamais jo asmenybės bruožais, t. y. kad jis teisiamas trečią kartą, išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė. Be to, V. L. teisiamas už veiką, kurią padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors BK 75 straipsnyje tai nėra įtvirtinta, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam naują tyčinį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Tokiu atveju teismas privalo padaryti motyvuotą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, atsižvelgdamas į V. L. charakterizuojančius duomenis, pagrįstai tokios išvados nepadarė. Teismo išvada, kad kaltinamajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, yra teisinga.

Kolegija atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimasis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. L. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 284 str. 1 d., kuri buvo padaryta 2007 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėn. pradžioje. Todėl tokie V. L. veiksmai negalėjo būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl šių paminėtų aplinkybių apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme nebuvo gautas, todėl kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, negali pabloginti nuteistojo padėtį daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta apeliacinio skundo ribose ( BPK 320 str.3d.). Todėl V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir į tai atsižvelgtina skiriant bausmę.

Teisėjų kolegija sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Į tai teismas neatsižvelgė skirdamas bausmę. Todėl pirmos instancijos teismas paskyrė neteisingą bausmę (BPK 328 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvada, kad prokuroras negalėjo paduoti civilinių ieškinių už nukentėjusiuosius, o nukentėjusieji turi teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka, yra neteisinga.

Lietuvos Respublikos BPK 117 straipsnio nuostatos palaikančiam kaltinimą prokurorui numato pareigą pareikšti civilinį ieškinį, jei jis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės ar kitų priežasčių negali ginti teisme savo interesų. Minėtame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi, privalomai vykdytina nuostata.

Nustatęs, jog nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala nepilnamečiams asmenims, o civiliniai ieškiniai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei išaiškinus teises proceso dalyviams teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo pareikšti, prokuroras vykdydamas BPK 117 str. numatytą pareigą, pagrįstai pareiškė civilinius ieškinius teisme dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Prokuroras gindamas nukentėjusiųjų A. B. ir V. B. interesus pareiškė civilinį ieškinį 200 000 litų sumai.

Prokuroras gindamas nukentėjusiosios J. R. interesus pareiškė civilinį ieškinį 6500 litų sumai.

Prokuroras gindamas nukentėjusiosios A. R. interesus pareiškė civilinį ieškinį 1300 litų sumai.

Prokuroras gindamas nukentėjusiosios I. J. interesus pareiškė civilinį ieškinį 6500 litų sumai.

Nustatyta, kad nukentėjusiosios dėl V. L. nusikalstamų veiksmų patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, o nukentėjusioji V. B. dar ir fizinį skausmą, pablogėjo jos fizinė ir psichinė sveikata, negalėjo laikyti valstybinių egzaminų, todėl jos visos turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys) sprendžia, kad prokuroro pateikti civiliniai ieškiniai ginant nukentėjusiųjų: A. V. B., J. R., A. R. bei I. J. interesus yra pagrįsti, juos privalo atlyginti V. L., tačiau ieškinių dydžiai yra mažintini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai V. B. dėl nusikalstamų L. veiksmų dar buvo padaryti ir fiziniai sužalojimai. 2007 m. gegužės 2 d. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad B. B. padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgia į tai, jog jai padaryto sužalojimo pasekmės nėra didelės, taip pat ir į tai, kad sužalojimas padarytas tyčiniais neteisėtais V. L. veiksmais ir į tai, jog po padarytų sužalojimų ir sukeltos baimės nukentėjusioji V. B. jaučia galvos skausmus. Byloje nėra duomenų, įrodančių kaltinamojo materialinę padėtį. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl jis turi galimybę atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

Teismas, siekdamas užtikrint pusiausvyrą tarp V. L. ir nukentėjusiųjų interesų, neturtinės žalos dydį sumažina atsižvelgdamas į padarytos žalos, nusikaltimais sukeltų pasekmių ir išgyvenimų laipsnį kiekvienai nukentėjusiajai.

Tačiau netenkintinas prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo A. B., kadangi ji nėra nukentėjusioji šioje byloje, o tik nukentėjusiosios V. B. įstatyminė atstovė. Neturtinė žala priteistina žalą patyrusiam asmeniui (CK 6.250 str.). Kaip taisyklė nukentėjusiajam patyrus žalą, išgyvena dėl to ir jo artimieji, tačiau šiuo atveju tenkintini nukentėjusiojo interesai. Nusikalstamų veiksmų A. B. atžvilgiu kaltinamasis V. L. neatliko.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 2 p.,

nusprendė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. L. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d. (2006 m. nusikaltimas) panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (2007 m. nusikaltimas), pakeisti. V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2006 m. nusikaltimas) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2007 m. nusikaltimas) paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmes subendrinti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2006 m. nusikaltimas) ir bausmę, paskirtą Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2007-02-13 nuosprendžiu, subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, o paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2007 m. nusikaltimas) iš dalies pridėti, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš kaltinamojo V. L. neturtinei žalai atlyginti: V. B. maudai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų, J. R. naudai 500 (penkis šimtus) litų, A. R. naudai 500 (penkis šimtus) litų, I. J. naudai 500 (penkis šimtus) litų.

Prokuroro civilinį ieškinį priteisti neturtinę žalą A. B. atmesti.

V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas K. DargužisTeisėjai: R. CemnolonskienėR. Aikevičius