Telšių apylinkės teismo nutartis

2018-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-52-832/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
II-52-832/2018
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00134-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Pažeidėjas
S. M.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-52-832/2018
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00134-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.5; 19.20; 21.9.10.; 21.9.11; 21.10.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui M. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. M. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-1569-2018, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas A. B., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1569-2018, už tai, jog 2018 m. gegužės 11 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini) S. M. savavališkai, manydamas, kad tokie jo veiksmai teisėti, tyčia suarė dalį jo mamai priklausančio žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims, todėl vykdydamas savo tariamas teises, tačiau nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, padarė veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje ir jam už tai paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.

Šalies argumentai

2018 m. liepos 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundas dėl 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-1569-2018, panaikinimo. Skunde S. M. nurodo, jog nutarime nurodytoje vietoje jokio kelio nėra, todėl jis negalėjo būti baudžiamas. Nurodo, kad įvažiavimas iš kelio Viekšniai-Laižuva, 7,133 km. nurodomas šiaurinėje melioracijos griovio pusėje, tuo tarpu jis dirbo savo žemėje pietinėje griovio pusėje ir tame sklype jokių kelių nėra, todėl protokolas surašytas neteisėtai. Be to, jis Mažeikių policijos komisariatui 2018 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą, kuriuo kaimynei Z. J. prašė paskirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę, tačiau prašymas buvo netenkintinas, todėl jis pateikė dar vieną prašymą, tačiau gavo atsakymą, kad prašymas nebus nagrinėjamas, kuris jo nuomone yra kažkam nenaudingas. Mano, kad 2018 m. gegužės 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-3799-2018 išnagrinėtas neobjektyviai ir neteisingai, nesiremiant įstatymais ir pridėtais dokumentais, todėl prašo 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 73-ANR_N-1569-2018, panaikinti ir J. paskirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiosios tyrėjos atliekančios Veiklos skyriaus viršininko pareigas R. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad su S. M. skunde pateikta pozicija nesutinka, nes mano, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų ir duomenų dėl nusižengimo padarymo, todėl 2018 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. skundą palaikė bei nurodė, kad jo pagal įgaliojimą valdomame sklype jokių servitutinių kelių nėra. Nurodė, kad sklypus suarė rudenį, buvo paliktas tik tarpelis viduryje, kurį 2018 m. gegužės 11 d. suarė vikšriniu traktoriumi. Registrų centre kelias nėra įregistruotas, nėra nurodyto kelio numerio, todėl nesupranta kuo jis kaltinamas, nes pagal duomenis toje vietoje nėra jokių kelių, o jis suarė savo žemę. Pagal žemėlapį, jis arė tik pirmojo sklypo vidurį, o viršus jau buvo suartas rudenį dėl kurio suarimo jau buvo priimtas sprendimas. Paaiškino, kad Z. J. tose vietose niekas nepriklauso, ko jai ten reikia važiuoti jis nesupranta. Pažymėjo, kad jis arė tik savo žemės sklypą, jokių kelių nearė, servitutas per jų sklypą nenustatytas. Jų žemė yra pietinėje pusėje, o servitutas nustatytas šiaurinėje melioracijos griovio pusėje, t. y. visai ne jų žemėje, o kitame sklype, todėl mano, kad jis teisėtai suarė savo žemę ir prašo nutarimą panaikinti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas M. N. nurodė, jog gavus pranešimą jis pats vyko į minėtą įvykį. Nuvykęs matė kaip S. M. aria minėtą žemės sklypą. S. M. taip pat patvirtino, kad jis suarė žemės sklypą. Sklypas, tame tarpe ir servitutinis kelias buvo suartas valandos laikotarpyje, kadangi buvo matyti šviežias arimas. Nurodė, kad pagal pateiktą planą, sklypas buvo suartas toje vietoje, kurioje eina servitutinis kelias – ties Z. J. sklypu. Nurodė, jog iš rudens toje vietoje negalėjo būti suarta. Paaiškino, jog toje vietoje matėsi, kad eina kelias, nors jame žvyro ar asfalto dangos nėra, tačiau po suarimo ta vieta tapo neįmanoma važiuoti. Mano, kad yra surinkta pakankamai duomenų dėl S. M. kaltės, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išsiaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas siejama su administracine atsakomybe.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas S. M. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, todėl tai vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas ir laikytina, kad S. M. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundo, prie jo pridėtos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog S. M. iš esmės neneigė ir teisminio nagrinėjimu metu patvirtino, jog jis dirbo, t. y. suarė savo mamos žemę turėdamas raštišką įgaliojimą, tačiau nurodė, kad suarė tik savo valdomą žemę, o joje jokių servitutų nenustatyta. Teigė, kad suarė žemę pietinėje melioracijos griovio pusėje, tuo tarpu įvažiavimas iš kelio Viekšniai-Laižuva nurodomas šiaurinėje melioracijos griovio pusėje, t. y. kitame sklype. Nurodė, kad nurodytoje vietoje jokio kelio nėra ir kaimynė Z. J. neturi teisės kištis į svetimos žemės reikalus bei brautis į svetimas valdas, todėl jis negalėjo būti baudžiamas.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, S. M. pagal jo mamos J. M. 2016 m. lapkričio 7 d. įgaliojimą atstovauja savo mamą valdant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 17,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). 2018 m. gegužės 11 d. buvo registruotas Z. J. informacinis pranešimas, kad kaimynas S. M. drasko pranešėjos servitutinį kelią, konfliktuoja, negali su juo susikalbėti (b. l. 5-6). Z. J. 2018 m. gegužės 11 d. pateikė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) Mažeikių r. jos kaimynas S. M. suarė servitutinį kelią, kuris skirtas privažiuoti iki jai priklausančio sklypo (b. l. 2-3). 2018 m. gegužės 15 d. Z. J. papildomai paaiškino, jog 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.30 val., pastebėjo, kad jos kaimynas S. M. vikšriniu traktoriumi pradėjo arti žemę, kuri priklauso jo motinai J. M.. Minėta žemė ribojasi su servitutiniu keliu, kuris 2014 m. įteisintas teismo ir jai buvo suteikta teisė naudotis minėtu servitutiniu keliu bei juo privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančios žemės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinime nurodė, kad S. M. žino, kad minėtoje vietoje eina kelias ir tyčia suarė žemę, kad pakenktų jai ir ji negalėtų įdirbti minėto žemės sklypo (b. l. 7). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyresnysis tyrėjas M. N. tarnybiniame pranešime dėl Z. J. pranešimo nurodė, kad gavus pranešimą apie draskomą servitutinį kelią ir nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja, kuri pateikė dokumentus apie įteisintą servitutinį kelią, kuris veda iki jai priklausančio sklypo ir nurodė įvykio vietą bei teigė, kad S. M. tą dieną pradėjo arti ir sugadino minėtą servitutinį kelią. Nuvykus iki servitutinio kelio buvo nufotografuota įvykio vieta, suartas laukas bei betoniniai stulpeliai (b. l. 1). Iš byloje esančios foto lentelės matyti (duomenys neskelbtini) servitutinis kelias ir suartas laukas ties keliu (b. l. 8-11). S. M. 2018 m. gegužės 23 d. paaiškinime pripažino, kad jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.30 val. arė savo mamai priklausančią žemę, vėliau pamatė policijos pareigūnus, tačiau nurodė, kad sklype kurį jis arė nėra jokių servitutinių kelių, kadangi servitutinis kelias turi būti šiauriniame pakraštyje, o ne jo motinos žemėje (b. l. 32).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog Z. J. nuosavybės teise priklausančiam sklypui nustatytas viešpataujantis kelio servitutas, žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kuriems nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. M. (b. l. 12-13, 14-15, 16-17). Kaip matyti, kelio servitutas buvo nustatytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-103-721/2014, kuriuo Z. J. ieškinys tenkintas visiškai ir nustatytas Z. J. 0,51 ha ploto, 0,85 km ilgio ir 6 m kelio juostos pločio kelio servitutas – teisė važiuoti žemės ūkio technikai, kitoms transporto priemonėms per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. vasario 7 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. Pl-Ž-276 patvirtintą projektą (plane pažymėto III-88-6 „S“) ruože nuo (duomenys neskelbtini) kelio (b. l. 20-27, 28-31). Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) schemos dėl kelio servituto nustatymo į sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina servitutinio kelio egzistavimą J. M. priklausančiame sklype (b. l. 18-19).

Teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skunde išdėstytus argumentus bei įvertinęs teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad S. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnį, nes jis nesilaikydamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-721/2014, savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, tyčia suarė dalį jo mamai priklausančio žemės sklypo, įskaitant tą dalį, kurioje driekiasi servitutinis kelias, taip apsunkdamas galimybę servitutiniu keliu naudotis kitiems asmenims, tame tarpe ir viešpataujančio sklypo savininkei Z. J.. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad S. M. vikšriniu traktoriumi suarė žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pripažįsta ir pats S. M., tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jo valdomame sklype nėra nustatyta jokių servitutinių kelių, t. y. S. M. nurodo, kad servitutinis kelias yra gretimame sklype, todėl jis turėjo teisę suarti visą savo valdomą sklypą. Vis tik, teismas susipažinęs su bylos duomenimis, su tokiais S. M. teiginiais neturi pagrindo sutikti, kadangi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-103-721/2014, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, (duomenys neskelbtini) schemos dėl kelio servituto nustatymo į sklypą (duomenys neskelbtini), kiti byloje esančių dokumentai patvirtina, jog J. M. priklausančiame sklype, esančiame Mažeikių r. sav., Mažeikių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pagal įgaliojimą valdo S. M., yra nustatytas tarnaujantis kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, todėl S. M. tyčia, žinodamas, kad minėtame sklype teismo sprendimu yra nustatytas kelio servitutas, suardamas servitutinį kelią siekė apsunkti viešpataujančio sklypo savininkės judėjimą juo bei nevykdė 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimo, t. y. tokiais savo veiksmais savavališkai vykdė savo tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nors ir nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimas S. M. įteiktas pasirašytinai, be to 2017 m. rugsėjo 11 d. S. M. už analogiško nusižengimo padarymą užtveriant servitutinį kelią buvo baustas administracine tvarka, todėl akivaizdu, kad S. M. tyčia, žinodamas teismo sprendimu nustatyto servitutinio kelio vietą, jį suarė, taip užkirsdamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims. Atsižvelgus į byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad S. M. pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.

Skundu S. M. taip pat prašo tenkinti jo 2018 m. gegužės 23 d. pateiktą prašymą Nr. 86-AP-2712, Z. J. paskirti psichiatrinę stacionarinę ekspertizę. Dėl minėto prašymo, teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo skirti Z. J. psichiatrinės ekspertizės, kadangi minėtu atveju pranešėjos sveikatos būklė negali turėti jokios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nėra aišku ką turėtų patvirtinti medikų išvados paskyrus Z. J. psichiatrinę ekspertizę.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, siekiant atgrasyti tiek teisės pažeidėjus, tiek ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į sunkinančias ir lengvinančias administracinę atsakomybę aplinkybes.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (36 str. 1 d. 12 p.), teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu S. M. pagrįstai ir teisingai buvo paskirta ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis laikytinas pagrįstu, teisingu ir proporcingu jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl naikinti ar pakeisti 2018 m. gegužės 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko A. B. nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. M. skundo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-1569-2018, panaikinimo, netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis