Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (turėtų būti nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 14 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tiriant galimai padarytą teisės pažeidimą, tyčia išplūdo įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais „(necenzūriniai žodžiai)“ policijos pareigūnus R. J. bei E. Z., taip įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulę R. J. ir vyresnįjį patrulį E. Z..

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: 2014 m. balandžio 14 d., apie 21.22 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini) buto durimis, sulaikomas dėl policijos pareigūnų įžeidimo, aktyviais veiksmais, tyčia, iš už nugaros išsitraukdamas ūkinės-buitinės paskirties medžioklinį peilį ir laikydamas atkištą peilį rankoje, eidamas link policijos pareigūnės R. J., grasino žodžiais „pripjausiu, paštyrinsiu, pasmeigsiu“, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojai – policijos pareigūnei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulei R. J..

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 286 straipsnis, 290 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 3 kartus (48-54, 60-62, 63-82, 83-109 b. l.), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), yra daug kartų baustas administracine tvarka (119-128 b. l.), nedirba (115 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (115 b. l.). Akivaizdu, kad teismas taip pat įvertino apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, šią aplinkybę pagrįstai pripažino M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į ją atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai M. L. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais nuosprendžiais M. L. du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, jam taip pat buvo paskirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – laisvės apribojimas, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas, ir tai rodo jo nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje susiformavusių elgesio taisyklių.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu BK 286 straipsnio ir BK 290 straipsnio sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl teigti, kad šios bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad M. L. paskirta bausmė yra per griežta, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. L. nauju ir ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo 5 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. M. L. nurodytos aplinkybės, kad jis yra jaunas, ateityje stengsis pasitaisyti nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę.

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą.