- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2-42-239/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 76-80) prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: ieškovei priteisti ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris 7996-6006-7012:0030, esančio Taikos g. 3-31, Elektrėnų m., Elektrėnų sav. (toliau tekste – Butas), garažo boksą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Garažas), atsakovui priteisti ½ dalį Buto, transporto priemonę – automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Transporto priemonė); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, jog šalys santuokoje išgyveno 23 metus. Šalių bendro santuokinio gyvenimo pradžioje jų santykiai buvo pakenčiami. Santuokos metu pašlijo atsakovo sveikata, kuri, laikui bėgant, tik blogėjo. Stiprėjant atsakovo ligos požymiams, šalių santykiai vis labiau pašlydavo, atsakovas darėsi vis agresyvesnis, užsipuldavo ieškovę dėl menkiausių smulkmenų. Nuo 2002 m. atsakovas nebeatlieka savo kaip sutuoktinio pareigų. Emocinė atsakovo būklė kasdien darosi vis blogesnė, psichologiniai išpuoliai prieš ieškovę vis dažnesni, atsakovas visiškai nebesiskaito su ieškove, elgiasi su ja kaip su svetimu žmogumi. Kai atsakovui būna emocinės būklės pablogėjimas, neįmanoma su juo susišnekėti, nes jis atsisako suvokti realybę, pradeda priekabiauti prie ieškovės, kaltinti nebūtais dalykais, žeminti ją ir tyčiotis. Dėl nurodytų aplinkybių šalių šeimoje atsirado įtampa, gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas, prasidėjo beprasmiai ginčai net neesminiais šeimyninio gyvenimo klausimais. Nuo 2010 metų sausio mėnesio atsakovas pradėjo vis dažniau varyti ieškovę iš namų. Ieškovė neturi kito būsto, todėl, kai atsakovas neįleidžia ieškovės į namus, jai tenka prašytis nakvoti pas drauges. Ieškovė ir dabar negali grįžti į Butą. Ieškovė kelis kartus yra patyrusi atsakovo smurtą. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - ieškovės atžvilgiu nuolatos naudojo emocinį smurtą, engė ją, šeima rūpinosi minimaliai, nesirūpino savitarpio pagalba ir moraline parama šeimos nariams. Dėl nurodytų aplinkybių gyvenimas kartu santuokoje tapo neįmanomas ir negalimas. Ieškovė taip pat paaiškino, jog šalių vaikai yra pilnamečiai. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo piniginės kompensacijos už pastarajam priteistiną didesnę bendro turto dalį. Ieškovė taip pat paaiškino, jog Garažas yra pirktas iš ieškovės motinos jai duotų lėšų, todėl turėtų būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsakovas patikslintu priešieškiniu (b. l. 83-87) prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš ieškovės 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: atsakovui priteisti ½ dalį Buto, ½ dalį Garažo, Transporto priemonę, ieškovei priteisti ½ dalį Buto, ½ dalį Garažo; priteisti iš ieškovės atsakovo išlaikymui ½ dalį Buto ir ½ dalį Garažo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas palaikė priešieškinį ir paaiškino, jog keletą metų šalių santuokinis gyvenimas iš esmės klostėsi gerai. Trintis tarp šalių prasidėjo tuomet, kai atsakovas susirgo, tai yra 2002 metais. Ieškovė buvo nepatenkinta dėl atsakovo ligos, sumažėjusio mobilumo. Ieškovė koneveikė atsakovą psichologiškai, prikišdavo atsakovo negalią. Atsakovui 2003 metais buvo nustatytas didesnis nei 80 procentų nedarbingumo lygis. Ieškovė 2003 metais pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, visus uždirbtus pinigus pragerdavo. Gyvenimas dėl ieškovės elgesio ir netolerancijos pasidarė ypatingai sudėtingas ir psichologiškai sunkus. Ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, visiškai nesirūpino atsakovu. Dėl ieškovės elgesio ir išimtinai jos iniciatyva šalys nuo 2010 metų gruodžio mėnesio pradėjo gyventi skyrium. Atsakovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi pastaroji savo elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – buvo nelojali atsakovui, jo negerbė, jokia forma nerėmė, tyčiojosi, užgauliojo, nuolat girtavo. Dėl nurodytų aplinkybių gyvenimas kartu santuokoje tapo neįmanomas ir negalimas. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog vieną kartą „skėlė ieškovei antausį“.
Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl šalių santuokos iširimo.
Šalių santuoka sudaryta 1987 m. birželio 26 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1970 (b. l. 25).
CK 3.60 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas (atsakovas), pareiškęs ieškinį (priešieškinį) pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tai yra privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, teismo posėdyje liudytojais apklaustų J. P., E. P., O. K., V. B., L. Ž. parodymus, šalių pilnamečių vaikų A. Ž. ir A. Ž. parodymus, iš kurių galima spręsti, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas ir abi yra kaltos dėl santuokos iširimo, pripažįsta, jog abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, taip pat atsisakė kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendro turto padalijimo.
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė paaiškino, jog Garažas yra pirktas iš ieškovės motinos jai duotų lėšų, todėl turėtų būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas pažymi, jog byloje duomenų, patvirtinančių, jog Garažas yra pirktas iš ieškovės motinos jai duotų lėšų, nėra, todėl laikytina, kad Garažas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - Garažas, Butas (b. l. 17, 18, 59A, 60), kilnojamasis turtas – Transporto priemonė (b. l. 21).
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis SB „Klevas“, Elektrėnų m., Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini). (b. l. 19-20). Byloje duomenų apie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nėra.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, jog nei ieškovė, nei atsakovas neprašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šalių turto idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios.
Byloje duomenų apie skolas, mokėtinas iš bendro sutuoktinių turto, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl bendro turto rinkos vertės: ieškovė paaiškino, jog Buto vertė yra 100000,00 Lt, atsakovas paaiškino, jog Buto vertė yra 60000,00 Lt; ieškovė paaiškino, jog Transporto priemonės vertė yra 6000,00 Lt, atsakovas paaiškino, jog Transporto priemonės vertė yra 2000,00 Lt.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
Pagal valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje esančios vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenis Buto rinkos vertė 2012-01-01 - 62600,00 Lt. Teismas, dalydamas turtą, vadovaujasi nurodyta Buto verte. Nesant byloje duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra Transporto priemonės rinkos vertė, laikytina, jog Transporto priemonės vertė yra 4000,00 Lt.
Ginčo tarp šalių dėl Garažo vertės (5000,00 Lt) nėra, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog šalių bendro turto vertė yra 71600,00 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog šalių turto idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, pripažintina, jog tiek ieškovei, tiek atsakovui turi atitekti 35800,00 Lt vertės bendro šalių turto.
Ginčo tarp šalių dėl Buto padalijimo būdo nėra, todėl konstatuotina, jog šalims atitenka po ½ dalį Buto.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Garažo padalijimo būdo: ieškovė prašo priteisti jai Garažą natūra, atsakovas prašo priteisti šalims po ½ dalį Garažo. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju galimas Garažo padalijimas natūra, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus, jog šalių turto idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, konstatuotina, jog šalims atitenka po ½ dalį Garažo.
Ginčo tarp šalių dėl Transporto priemonės padalijimo būdo nėra, todėl konstatuotina, jog Transporto priemonė atitenka atsakovui.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atitenka 33800,00 Lt vertės bendro šalių turto, o atsakovui – 37800,00 Lt vertės bendro šalių turto, viena vertus, atsakovas turėtų kompensuoti ieškovei už jam natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį, išmokėdamas ieškovei 2000,00 Lt piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, ieškovė pareiškė, jog neprašo priteisti iš atsakovo piniginės kompensacijos už pastarajam tenkančią didesnę bendro turto dalį, todėl teismas, nepaneigdamas ieškovės valios, nepriteisia ieškovei iš atsakovo piniginės kompensacijos už pastarajam tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Dėl atsakovo išlaikymo.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo išlaikymui ½ dalį Buto ir ½ dalį Garažo.
CK 3.72 straipsnis reglamentuoja buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą. Nurodyto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.
Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, tai yra, ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas, užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Byloje esanti darbingumo lygio pažymos Nr. 0596356 dublikato kopija patvirtina, jog atsakovas yra nedarbingas, nuo 2011-01-05 iki 2013-01-04 atsakovui yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (b. l. 61). Nurodytą aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2011-08-01 išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 70). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovas yra nedarbingas dėl savo sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nepateikė teismui duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog atsakovui yra reikalingas išlaikymas, todėl laikytina, kad atsakovui yra reikalingas išlaikymas.
CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra įgijęs. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui nuo 2002 metų yra mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kurios dydis laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2011-11-30 – 720,50 Lt per mėnesį (b. l. 119-126). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kitų pajamų atsakovas negauna. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovo gaunamos pajamos, tai yra invalidumo/netekto darbingumo pensija, nėra pakankamos atsakovui save išlaikyti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris 7930-0001-0225, esantis SB „Klevas“, Elektrėnų m., Elektrėnų sav. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė dirba bankrutuojančioje AB „Vievio paukštynas“, 2011 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo išmokėtas 1135,90 Lt darbo užmokestis (už darbo funkcijų atlikimą 2011 m. spalio mėnesį), 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo išmokėtas 1237,52 Lt darbo užmokestis (už darbo funkcijų atlikimą 2011 m. lapkričio mėnesį) (b. l. 152). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog ieškovė yra finansiškai pajėgi teikti tam tikrą išlaikymą atsakovui.
Pagal CK 3.72 straipsnio 8 dalį išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas.
Sprendžiant atsakovui priteistino išlaikymo formos ir dydžio klausimus, įvertintina ta aplinkybė, jog ieškovė dirba bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje (b. l. 107, 108-109), ieškovė paaiškino, jog nurodytoje bendrovėje darbo apimtys mažėja, atitinkamai mažės ir ieškovės darbo laikas, kitų darbo pasiūlymų ieškovė neturi. Byloje esantis 2011-08-02 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog ieškovė turi sveikatos sutrikimų (b. l. 110). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė neturi kitos gyvenamosios patalpos.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju proporcingumo tarp atsakovo ir ieškovės interesų principas bus įgyvendintas priteisus atsakovui iš ieškovės išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kas mėnesį. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 150 Lt išlaikymas, mokėtinas atsakovui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, yra proporcingas ieškovės turtinei padėčiai ir atsakovo turtinei padėčiai, atsakovui gaunant aukščiau nurodyto dydžio pajamas (invalidumo/netekto darbingumo pensiją) bei ieškovei mokant nurodyto dydžio išlaikymą, bus užtikrinti bent jau minimalūs atsakovo būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai, ieškovei mokant nurodyto dydžio išlaikymą, neliks neužtikrinti jos minimalūs poreikiai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo iš ieškovės priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovui iš ieškovės išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki atsakovo gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal CK 3.72 straipsnio 11 dalį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.
Dėl sutuoktinių pavardžių.
Po santuokos nutraukimo šalių prašymu ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – Žvejienė, atsakovui – jo pavardė Žvejys (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisines pasekmes. Nurodyto straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinus, jog šalių santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovo reikalavimas dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl kreditinių įsipareigojimų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi.
Kiti šalių paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė, pareiškusi ieškinį (b. l. 1-6), apmokėjo jį 432,00 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 7), Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nutartimi atidėtas ieškovei kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 26). Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-24 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-3119-10 (b. l. 32-33), 2011-02-02 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-ST-14-11 (b. l. 39-41) atsakovas atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra 55,73 procento (atmesta reikalavimų dalis – 44,27 procento), bendra atsakovo patenkintų reikalavimų dalis yra 48,93 procento (atmesta reikalavimų dalis – 51,07 procento). Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovei iš atsakovo priteistina 219,79 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 2260,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra 644,02 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas aukščiau nurodyta nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, 46,60 Lt žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 528,45 Lt žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo, 25,16 Lt žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo atsakovui priteisimo, 32,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 983,57 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimą pagal aukščiau nurodytus sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 282, 375-385 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (Palubinskaitės), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1987 m. birželio 26 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1970, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo D. Ž. palikti santuokinę pavardę – Žvejienė, A. Ž. – jo pavardę Žvejys.
Priteisti iš D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2012-03-14, iki A. Ž. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti D. Ž. ½ dalį ir A. Ž. ½ dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kurios vertė – 31300,00 Lt;
½ dalį garažo bokso, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , kurios vertė – 2500,00 Lt.
½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ., kurios vertė – 31300,00 Lt;
½ dalį garažo bokso, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2500,00 Lt;
transporto priemonę – automobilį CHRYSLER VOYAGER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , kurios vertė – 4000,00 Lt.
Nepriteisti D. Ž. piniginės kompensacijos už A. Ž. natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį.
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Ž. 219,79 Lt bylinėjimosi išlaidų D. Ž..
Priteisti iš D. Ž. 983,57 Lt bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 1276,92 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.