- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2-7434-633/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. S.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei Audronei Neniškienei, išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Kristinai Ramanauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. S., dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)
1. Ieškovė savo patikslintu, įskaitant ir teismo posėdyje, ieškiniu šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis), kartu prašanti teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų (aplinkybių), suponuojančių abiejų sutuoktinių kaltę bei lėmusių jų šeimos iširimą (CK 3.63 straipsnis); 2) nutraukus santuoką jai grąžinti iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – jo prigimtinę ir turimą santuokoje pavardę (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečių vaikų, vaikų), gyvenamąją vietą su motina, ieškove V. S.; 4) priteisti iš skyriumi gyvenančio atsakovo (tėvo) išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 110-130 Eur/mėn. kiekvienam nuo kreipimosi į teismą iki kiekvieno pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos bei ieškovei nustatant uzufrukto teisę jas tvarkyti; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti taip : atsakovo vardu įregistruotus automobilius „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, nenustatant ieškovei pinginės kompensacijos, o ieškovės vardu įregistruotą automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - asmeninėn ieškovės nuosavybėn, nenustatant atsakovui piniginės kompensacijos; 6) santuokoje prisiimtas ir nebaigtas vykdyti pinigines prievoles kreditoriams : UAB „GelvoraSergel“ (4 vykdomieji dokumentai), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (8 vykdomieji dokumentai), Vaikų lopšeliui-darželiui „Klevelis“ (1 vykdomasis dokumentas), akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ (2 vykdomieji dokumentai), Aktiva Finance Group OU (1 vykdomasis dokumentas), G. P. (1 vykdomasis dokumentas), AB „Šiaulių bankui“ (1 vykdomasis dokumentas), A. M. (1 vykdomasis dokumentas), AS Aktiva Portfolio (2 vykdomieji dokumentai), antstoliams Arūnui Balčiūnui ir Laurynui Lukšiui (priverstinio vykdymo išlaidos), - pripažinti atsakovo asmeninėmis ir jo vieno po santuokos nutraukimo toliau vykdytinomis prievolėmis.
2. Atsakovas priešinių reikalavimų byloje nepareiškė.
II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.
3. Ieškovė V. S. nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie kartu kaip šeima nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau beveik metus laiko, kuomet abiejų sutarimu bendrą gyvenimą nutraukė, atsakovas išsikėlė gyventi atskirai į Marijampolės m., o iš ten – į Jungtinę Karalystę (Angliją), kur tebegyvena iki šiol, jos žiniomis, turi kitą moterį (draugę), ji – taip pat turi jai padedantį vyriškį (draugą) čia Lietuvoje, šeimos ryšiai tarp jų su atsakovu seniai ir visiškai nutrūkę, juos atkurti nebeįmanoma. Santuoką su atsakovu sudarė 2004 m. birželio 18 d., būdami pažįstamais vos kelis mėnesius, abiem tai buvo pirmoji santuoka, jos metu jiems yra gimę išviso 10 vaikų, iš kurių 8 yra dar nepilnamečiai, be pastarųjų kitų išlaikytinių nei atsakovas, nei ji pati neturintys. Tarpusavio santykiai šeimoje buvo patenkinamais tik pačioje santuokos pradžioje, po to pašlijo, jos vertinimu, dėl asmenybių nesuderinamumo, krizė santykiuose vis gilėjo ir baigėsi tuo, jog abu pripažino vienas kitam, jog nebegalintys ir nebenorintys toliau būti ir gyventi kartu. Kadangi atkurti šeimos ryšius nebeįmanoma, ji, ieškovė, prašanti santuoką nutraukti iš karto, nesiimant papildomų priemonių jų taikinimui, kadangi tai pažeistų tiek jos pačios, tiek ir atsakovo bei jų nepilnamečių vaikų interesus dėl ir taip ženklų laiką tebesitęsiančio jų tarpusavio santykių ir teisinės padėties neapibrėžtumo, - taikytis abu atsisakantys. Dėl išvardintų aukščiau aplinkybių prašanti jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl jų abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų, suponuojančių jų kiekvieno kaltę bei sąlygojusių jų šeimos iširimą. Nutraukus santuoką, ji prašanti jai grąžinti iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę, kadangi ji nebenorinti turėti tą pačią atsakovo pavardę, be to, šito nori ir jis pats, atsakovui, nepareiškus tam kitokios valios, palikti santuokoje jo turimą pavardę, kuri kartu yra ir jo prigimtinė. Santuokos metu jie su atsakovu įgijo ir įregistravo kelių transporto priemonių registre aukščiau nurodytus tris lengvuosius automobilius (vieną jos, ieškovės, vardu, o likusius du – atsakovo), juos prašanti padalinti pagal registravimui pateikusį asmenį, kadangi visi automobiliai yra labai seni ir menkaverčiai (po maždaug 100 Eur kiekvienas), kompensacijų iš vieno kitam ieškovė prašanti nepriteisti, daugiau kitos bendros ir dalintinos nutraukiant santuoką jungtinės sutuoktinių nuosavybės nėra, buities daiktus pasidalino pradėdami gyventi skyriumi. Kadangi pinigines prievoles kreditoriams pagal sutartis ar savo asmeniniais deliktais atsakovas prisiėmė asmeniškai, be jos, kaip sutuoktinės sutikimų (ji tokių nedavusi), pasiskolintas ar iš kitokių sandorių gautas lėšas panaudojo taip pat išimtinai asmeninių, o ne bendrų šeimos, poreikių tenkinimui, ieškovė prašanti nebaigtas vykdyti pinigines prievoles iš sutarčių, deliktų bei atsiradusias įstatymų pagrindu po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir toliau palikti atsakovo asmeninėmis. Atsakovas beveik metai laiko gyvena skyriumi nuo jos ir vaikų, neprieštaravo kad jiems nutraukiant bendrą gyvenimą ir likusį laiką su ja liktų toliau gyventi visi jų nepilnamečiai vaikai, pats šių vaikų toliau auginti nenorėjo, to nepageidauja ir dabar. Nuo jų bendro gyvenimo nutraukimo, atsakovas piniginių lėšų vaikų išlaikymui ar kitokios formos materialinės paramos jiems neteikia, auginti bendrus vaikus (vykdyti kasdienę jų globą (rūpybą) ir priežiūrą) kitaip jai nepadeda, vaikų nelanko ir tik itin retais atvejais su vyresniais pakalba telefonu, vaikai jo nepasigenda, noro bendrauti su juo reguliariai nereiškia. Toks atsakovo nusišalinimas nuo jų vaikų išlaikymo neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių bei kt. interesų, be kita ko, jiems apginti ir kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, - šiuo metu visų aštuonių nepilnamečių vaikų kasdienė globa/rūpyba ir priežiūra bei jų išlaikymo našta tenka jai vienai, vaikus išlaikyti ir prižiūrėti pagal išgales jai padeda jos draugas bei valstybė socialinėmis išmokomis. Gyvenimo sąlygos jai suteiktuose kaip socialinis būstas namuose (2 aukštų, 6 kambarių gyvenamajame name) yra pakankamos užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinus poreikius būstui, poilsiui, lavinimui ir kt., tėvas nė vieną iš vaikų auginti nepageidauja, dabartinės jo gyvenimo sąlygos jai nežinomos, be to, atsakovas (vaikų tėvas) gyvena užsienio valstybėje atskirai nuo visų kitų artimų giminaičių, todėl vaikų gyvenamąją vietą ji ir prašanti nustatyti su ja, jų motina, to nori ir patys vaikai, visi be išimties. Vaikai yra iš esmės sveiki, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi, vyresnieji lanko ugdymo įstaigas (bendrojo lavinimo mokyklą, gimnaziją, profesinio rengimo centrą), mažiausiajam, kuris ugdomas dar namuose, planuojanti gretimoje gyvenvietėje esantį vaikų darželį (turi preliminarų susitarimą dėl vietos). Ji pati esanti visiškai darbinga, šiuo metu dar laikinai nedirba dėl mažiausiojo sūnaus priežiūros namuose, greitu laiku jam pradėjus lankyti darželį, suplanavusi pradėti dirbti, jos pajamas šiuo metu sudaro tik socialinė pašalpa, yra įgijusi 8 klasių išsilavinimą bei siuvėjos-modeliuotos specialybę, savo asmeninio turto (nekilnojamų ar vertingesnių kilnojamų daiktų (santaupų ir pan.) ji neturinti, automobilis nelikvidus, šiuo metu nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) mokama beveik 141 Eur socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“). Jos žiniomis atsakovas, vaikų tėvas yra darbingas, įgijęs 9 klasių išsilavinimą bei staliaus-dailidės specialybę, iš jų privačių pokalbių supratusi, kad atsakovas užsienio šalyje dirba, tikėtina nelegaliai, ir gauna kur kas didesnes nei ji apie 1000-2000 Eur/mėn. pajamas, kurių atsakovui visiškai pakanka pragyvenimui. Jos, ieškovės, žiniomis nekilnojamo turto ar vertingesnio kilnojamo turto neturi ir atsakovas, jo vardu įregistruoti automobiliai taip pat nelikvidūs. Nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) išlaikyti (būtinųjų bei pakankamos dalies ir kt. jų poreikių patenkinimui) šiuo metu kas mėnesį, ieškovės vertinimu, vidutiniškai reikia maždaug 400 eurų (kasdienis maistas, drabužiai, avalynė, higienos, lavinimo priemonės, vaistai, maisto papildai (vitaminai) bei kt. sveikatos priežiūros, taip pat transporto (susisiekimo) bei poilsio ir laisvalaikio išlaidos, papildomos išlaidos plius kiekvienam vaikui, kaip šeimos nariui, tenkanti dalis išlaidų jų šeimos naudojamo nuomos pagrindu socialinio būsto (dviejų aukštų, 6 kambarių ir virtuvės, apie 121 kv. m. naudingo ploto gyvenamojo namo su patogumais) komunaliniams mokesčiams, šildymui bei kt. išlaikymui. Ji prašanti teismą vaikų išlaikymo naštą tarp jų, tėvų, paskirstyti vienodai (lygiomis dalimis), kaip yra preziumuojama ir įstatymuose. Atsakovas yra dar neseno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (galintis dirbti), kad atsakovui egzistuotų objektyvių kliūčių teikti vaikams jų būtinuosius ir bent minimaliai kitus jų kiekvieno (individualius) poreikius atitinkantį išlaikymą, ieškovei nežinoma.
4. Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė nei per teismo tam nustatytą procesinį terminą, nei ir vėliau, apie bylos procesą buvo tinkamai informuotas tiek teismo, tiek papildomai pačios ieškovės, tačiau savo pozicijos byloje teismui neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams jokia forma nepareiškė.
5. Valstybės institucija, įtraukta į procesą išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, byloje pateikė rašytinę išvadą bei papildomai per atstovę teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio reikalavimai, susiję su nepilnamečiais bylos šalių vaikais (dėl jų gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) yra teisėti ir pagrįsti, visus savo vaikus nuo kiekvieno jų gimimo ieškovė auginanti pati, paskutinius maždaug metus laiko, jiems su atsakovu nutraukus bendrą gyvenimą, tai daranti tik viena pati, visi be išimties vaikai prie ieškovės (motinos) labai prisirišę (buvo išklausyta kiekvieno iš vaikų individuali nuomonė), ieškovė stengiasi sudaryti jų augimui, vystymuisi, lavinimui tinkamas sąlygas, pastarosios, jas patikrinus vietoje, pripažintos pakankamomis vaikų poreikių užtikrinimui, vaikų socialinė aplinka taip pat be priekaištų, todėl visų aštuonių šalių nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas su motina, bylos ieškove, atitinka geriausią jų kiekvieno interesą, be to, ginčo tarp vaikų tėvų dėl jų gyvenamos vietos, pasibaigus jų, tėvų, bendram gyvenimui, nebuvo ir nėra, taip pat nėra duomenų, kad būtų tarp bylos šalių (tėvų) kilę kokių tai ginčų dėl skyriumi gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su vaikais. Priteisti iš skyriumi gyvenančio ir nusišalinusio nuo išlaikymo bei kt. pareigų (tėvo valdžios) vaikams vykdymo tėvo (atsakovo) išlaikymą reikalauja prioritetiniai vaikų interesai, institucija taip pat pritarianti vaikų išlaikymo naštos tarp tėvų paskirstymui maždaug lygiomis dalimis. VTAS vertinimu ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo periodinių išmokų vaiko išlaikymui suma (po 110 Eur/mėn.) yra kiek per maža, kad užtikrinti visų vaikų būtinuosius bei minimaliai ir kt. poreikius bei proporcingai tėvo (atsakovo) galimybes (kiek jos byloje yra žinomos iš ieškovės paaiškinimų), todėl siūlanti aptariamą sumą kiek padidinti, kad bendra kiekvienam vaikui teksianti abiejų tėvų lygiomis dalimis kartu su valstybės socialine išmoka (vaiko pinigais) pinigų suma pasiektų maždaug 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
6. Iš ieškovės pareiškimo (ieškinio), jos ir jos atstovės paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų bei atstovės paaiškinimų, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau maždaug metai nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko absoliučiai jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, atsakovas, pasak ieškovės bei ir remiantis rašytiniais bylos duomenimis, visiškai pasyviu elgesiu bylos proceso metu, teismo vertinimu, santuokos su ieškove nutraukimui taip pat neprieštarauja, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų ieškovės interesus, dėl jos, kaip formaliai vis dar sutuoktinio, taip pat nepilnamečių šalių vaikų padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų maždaug metų laiką, ir kt. (CK 3.64 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis palieka šeima ir ja visiškai nesirūpina daugiau nei 1 m. laiką. Pagal ieškovės paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos rašytines išvadas (paaiškinimus), kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys, aptariamą prezumpciją iš esmės atitinka tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės veiksmai, nė viena iš šalių pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad dėl šalių šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Kita vertus, ir pati ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, jog tam tikra dalis kaltės dėl to, kad bylos šalims iš esmes nepavyko sukurti visaverčių šeimos santykių, juos puoselėti ir išlaikyti, tenka ir jai pačiai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime bylos ieškovės prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, ir kitokios valios šiuo klausimu nereiškiant atsakovui, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog jau sudarant santuoką (vos po mėnesio pažinties) abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir stiprinti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste ieškovė kaltesniu dėl jų šeimos iširimo laiko atsakovą ir kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo tikėtina išties nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.). Byloje ieškovė reikalavimo spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72 straipsniai). Pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl jų šeimos iširimo ir jiems nepareiškus dėl to kitokių pageidavimų, nutraukiant santuoką atsakovui paliktina jo santuokoje turėta ir kartu prigimtinė jo pavardė, o ieškovei jos prašymu grąžintina ikisantuokinė (mergautinė) pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Nepilnamečiai vaikai E. S., L. S., A. S., K. S., K. S., I. S., M. S. bei S. S. gimė jų tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jų tėvas, vaikai šiuo metu yra nuo 5 iki 17 metų amžiaus, jie visi iš prigimties iš esmės sveiki, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių tėvų išlaikymui neturi, nuo 2023 m. pradžios gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojami (prižiūrimi) bei išlaikomi, mažiausias S. S. yra auginamas ir kol kas ugdomas namuose (greitu metu pradės lankyti vaikų darželį), vyresnieji lanko bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo įstaigas.
8. Ieškovė yra visiškai darbinga, laikinai nedirba dėl mažiausiojo vaiko priežiūros namuose (b. l. 52-56), jos pajamos iš jai paskirtos ir mokamos socialinės pašalpos pastaruoju metu sudaro 1295 Eur/mėn. (b. l. 21) arba maždaug 144 Eur vienam šeimos nariui. Ieškovė bylos duomenimis nekilnojamo turto (b. l. 18), santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi (jos vardu įregistruotas automobilis yra senas, mažavertis ir nelikvidus) (b. l. 19), jai yra paskirta ir šiuo metu mokama išmoka kiekvienam iš nepilnamečių vaikų („vaiko pinigai“) - po 140,63 Eur/mėn. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikams išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama pakankamai sudėtinga – 9 asmenų šeimai pragyventi bendrai tenka maždaug 2420 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 269 Eur vienam asmeniui.
9. Atsakovas yra brandaus, dar neseno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs darbo rinkoje paklausią staliaus-dailidės profesiją, nors oficialių duomenų apie atsakovo darbinę veiklą šiuo metu užsienio šalyje byloje nėra (b. l. 51), tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai) leidžia pagrįstai, pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti, kad atsakovas tikrovėje gali dirbti ir dirba (nelegaliai) bei gauna stabilias nuolatines ir visuotinai žinomas bent minimalaus pagal įstatymą dydžio pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, viešai prieinamais Eurostato duomenimis šiuo metu sudaro 1656,20 Eur/mėn. (CPK 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), o ieškovės žiniomis – iki 2000 Eur/mėn. Nekilnojamo turto ir (ar) likvidžių kelių transporto priemonių atsakovo vardu Lietuvoje taip pat neregistruota (b. l. 17, 20), atsakovas kaip ir ieškovė kitų išlaikytinių Gyventojų registro duomenimis neturi (b. l. 57, 58). Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek ir nepilnamečius savo vaikus (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).
10. CK 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas primena, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti kiekvieno vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams. Teismo proceso metu ieškovė pateikė bei teismo posėdžio metu patikslino vaikų poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimų lentelę, pagal kurios duomenis kiekvieno vaiko poreikiai dabartiniu metu sudaro vidutiniškai maždaug 400 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad aptariamas vaikų poreikių dydis šiuo metu, kai jie absoliučia dauguma yra jau mokyklinio amžiaus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas, juolab, kad sparčiai augančių vaikų poreikiai tik didės, o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaikus lygybės principo ir šios prievolės naštą tarp jų prašo paskirstyti vienodomis dalimis. Aukščiau jau minėta, kad kiekvienam vaikui yra paskirta ir mokama maždaug 140 Eur/mėn. socialinė išmoka („vaiko pinigai“), todėl tėvams tenkanti jų kiekvieno išlaikymo naštos dalis sudaro maždaug 260 Eur (400 Eur – 140 Eur), kadangi ieškovė prašo vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų dalinti pusiau, atsakovui tenkanti išlaikymo kiekvienam vaikui dalis šiuo atveju sudaro maždaug 130 Eur/mėn. Labiau mažinti atsakovo, vaikų tėvo, dalį būtinųjų ir bent minimaliai kitų nepilnamečių bylos šalių vaikų poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačių vaikų interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jų pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki kiekvienas vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti nepilnamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.
12. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau maždaug metus praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo kitų tėvo pareigų vaikams vykdymo, jų pats nė kiek neaugina, nesirūpina jų ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jų globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaikų ir jų motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaikus, o ieškovė atvirkščiai vaikus pati augina nuo kiekvieno iš jų gimimo, vykdo jų kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada su priedais – b. l. 71-113), jos, ieškovės, sudarytos vaikų auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jų poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, gyventi su motina pageidauja ir patys tiesiogiai išklausyti vaikai (visi) (b. l. 85-92), ginčo šalių visų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
13. Dėl bylos šalių jų santuokos metu įgyto turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu santuokos metu įgytą turtą sudaro tik aukščiau jos įvardintos trys kelių transporto priemonės – automobiliai „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtina ir Kelių transporto priemonių registro duomenys (b. l. 19, 20). Šie ieškovės pareiškimai visiškai atitinka ir oficialius rašytinius duomenis iš viešųjų nekilnojamo ir registruojamo kilnojamo turto registrų, kitus kilnojamus namų apyvokos (buities) daiktus šalys, ieškovės teigimu, kurio atsakovas savo ruožtu nepaneigė, jie yra jau pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi. Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Bylos ieškovė, kaip automobilių bendraturtis, nagrinėjamu atveju prašo iš dalies nukrypti nuo aukščiau minėtos lygių dalių bendrame turte prezumpcijos, remdamasi CK 3.98 straipsnio 2 dalyje bei 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatytomis išimtimis, ir atsakovui priteisti turto daugiau, verčių skirtumas – 100 Eur, dėl ko kompensacija ieškovei sudarytų vos 50 Eur. Ieškovės atsisakymas subjektinės reikalavimo teisės į tokio sąlyginai menko dydžio kompensaciją, teismo vertinimu, nepažeidžia nei jos pačios, nei šalių nepilnamečių vaikų ar kokių tai trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų, todėl ieškovės dispozityviai pareikštas prašymas - atsisakymas nuo subjektinės teisės į aptariamą kaip galimą kompensaciją, patenkintinas, automobiliai padalintina tarp sutuoktinių (bendraturčių) pagal tai, kuris iš jų pateikė juos įregistruoti, nepriteisiant iš atsakovo kompensacijos ieškovei už gaunamą didesnė vertės dalį iš bendro turto (jai tokios subjektinės teisės atsisakius (CPK 13 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 1.137 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 2 ir 3 dalys).
14. Dėl santuokos metu prisiimtų sutartimis ar atsiradusių iš įstatymo ar kitais pagrindais piniginių prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo. CK 6.116 straipsnio 1 dalimi yra nustatytas imperatyvas, pagal kurį modifikuoti prievoles, tame tarpe ir nutraukiant santuoką, galima tik tuomet, kai su tuo raštu sutinka kreditorius (-iai). Teismas byloje nustatė, jog visas be išimties skolines pinigines prievoles kreditoriams (plačiau 1 punkte) pagal vartojimo paskolos sutartis ar kilusias iš asmeninių deliktų prisiėmė asmeniškai bylos atsakovas R. S. be kito sutuoktinio (ieškovės) sutikimo (sutartiniuose santykiuose) ar kitokio dalyvavimo, kas reiškia, jog solidarioji abiejų sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) prievolė kreditoriams neatsirado (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), kas kartu reiškia, jog iš sutarčių, deliktų ir kt. įstatymų kilusios prievolės yra atsakovo asmeninės. Tai patvirtina ir antstolių Arūno Balčiūno bei Lauryno Lukšio pateikti duomenys apie priverstinai vykdomus vykdomuosius dokumentus, išduotus remiantis teismų ar kt. tam kompetentingų institucijų (pareigūnų) sprendimais, kuriais vykdytinos piniginės prievolės nustatytos tik vienam atsakovui. Ieškovė neprašo modifikuoti asmeninį prievolių pobūdį – po santuokos nutraukimo prašo jas pripažinti toliau vykdytinomis vieno atsakovo (jo asmeninėmis), tam prieštaravimų byloje nepareiškė nei atsakovas, nei vienas iš bylos šalių kreditorių UAB „GelvoraSergel“ (b. l. 59-60) (likusieji kreditoriai savo pozicijos šiuo klausimu byloje nepareiškė), todėl teismas neturi pagrindo nepatenkinti ir aptariamo ieškovės reikalavimo. Tokiu būdu visi materialieji ieškinio reikalavimai patenkintini visiškai.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
15. Bylos šalys, taip pat ir kt. dalyvaujantys byloje asmenys (kreditoriai), priešinių reikalavimų priteisti jiems vienam iš kito galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nepateikė, tokių galimų išlaidų leistinai nepagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių bei kt. dalyvaujančių bylos procese asmenų neskirstomos (CPK 13 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro: a) 14,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, b) 505 Eur žyminių mokesčių (374 Eur – už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikams, 22 Eur – už turtinį reikalavimą dėl bendro turto padalinimo, bei 109 Eur – už likusius neturtinius reikalavimus), bei c) 246,67 Eur ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2023 m. lapkričio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-16156). Kadangi byloje santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) kaltės, jiems kiekvienam tenka prievolė kompensuoti valstybei po ½ dalį aptariamų išlaidų, kas sudaro po 383,12 Eur kiekvienam (CPK 96 straipsnio 1-3 dalys). Tačiau ieškovė šioje byloje nuo aptariamų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei prievolės yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai), tačiau nėra atleistas atsakovas, iš ko seka, jog iš atsakovo priteistina ½ dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o tokia pati dalis šių išlaidų, tenkanti ieškovei padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 ir 4 dalys), pagrindo nukrypti nuo aptariamų išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių teismas šioje byloje nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. S. (iki santuokos pavardė – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (grąžinti) iki santuokos turėtą (mergautinę) pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., L. S., A. S., K. S., K. S., I. S., M. S., ir S. S., nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove V. S. (po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams : E. S., L. S., A. S., K. S., K. S., I. S., M. S. ir S. S., periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 23 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teisę į šias nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei V. S. (po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Santuokos metu įgytą bendrą turtą padalinti taip : a) automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo (VIN) kodas – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieškovės V. S. (po santuokos nutraukimo – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn; b) automobilius „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo (VIN) kodas – (duomenys neskelbtini), taip pat „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo (VIN) kodas – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Kompensacijų šalims (bendraturčiams) nenustatyti.
Ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles kreditoriams : 1) UAB „GelvoraSergel“ (pagal Šakių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-883-630/07; pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-819-305/10; pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1853-482/08; pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1943-831/15), 2) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI) (pagal Šakių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6-464-443/09; pagal VMI vykdomuosius dokumentus Nr. (23.31-08) 467-221781, (23.31-08) 483-29724, (23.31-08) 483-104876, (23.31-08) 483-17700 bei (23.31-08) 483-39786), 3) Vaikų lopšeliui darželiui „Klevelis“ (pagal Šakių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-94-01); 4) AB „Lietuvos draudimas“ (pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1319-594/12, pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-27916-1144/2022); 5) Aktiva Finance Group OU (pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2092-633/16); 6) antstoliui Arūnui Balčiūnui (dėl priverstinio vykdymo išlaidų išieškojimo); 7) G. P. (pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-871-831/2011); 8) AB „Šiaulių bankui“ (pagal Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-925-503/2022); 9) A. M. (pagal Marijampolės 6-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. 155); 10) AS Aktiva Portfolio (pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2068-1028/2023, pagal Plungės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1048-514/2023); 11) antstoliui Laurynui Lukšiui (dėl priverstinio vykdymo išlaidų išieškojimo), - po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis vieno atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdytinomis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynis eurus 28 ct. (7,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du šimtus penkiasdešimt du eurus 50 ct. (252,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminių mokesčių) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt tris eurus 33 ct. (123,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų (antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovei išlaidų) atlyginimo valstybei – mokama/išieškoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke ar kt. finansų įstaigoje, įmokos paskirtis – už antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.