- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- eI-6157-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00791-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Ekopakuotė“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Viačeslavas Pavlovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Ekopakuotė“ atstovui – advokatui Viačeslavui Pavlovui (Viačeslav Pavlov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ekopakuotė“ skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Ekopakuotė“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) leisti pareiškėjo 2014 m. pelno mokesčio deklaracijoje priskirti kreditorinį reikalavimą bankrutavusiam AB bankui Snoras (toliau – Snoras) sudarančią 612 862,37 Lt sumą (toliau – ginčo suma) prie leidžiamų atskaitymų kaip beviltišką skolą (toliau – skundas).
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nesutinka su VMI 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. (32.40-PM)RM-1930 (toliau – ginčijamas sprendimas) pareiškėjui pateiktu atsisakymu minėtą ginčo sumą leisti priskirti prie leidžiamų atskaitymų kaip beviltišką skolą. Pareiškėjas nurodo, kad pirkėjams pardavė prekes ir iš pirkėjų gavo pajamas už parduotas prekes. Pajamos, pasak pareiškėjo, buvo gautos pinigais ir pervestos į pareiškėjo sąskaitą, buvusią Snoro banke. Visa tai atsispindėjo 2011 m. pelno mokesčio deklaracijoje. Dalį 2011 m. gautų pajamų, t. y. 612 862,37 Lt, pareiškėjas prarado dėl Snoro veiklos sustabdymo. Teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimą, Snoras oficialiai tapo pareiškėjo skolininku šiai pinigų sumai. Jei ši ginčo suma nebūtų laikytina pajamomis, tai ji be pagrindo buvo įtraukta į 2011 m. pelno mokesčio deklaraciją ir apmokestinta pelno mokesčiu. Pareiškėjas nesutinka su VMI nuomone ginčijamame sprendime, kad ginčo suma gali būti priskirta tik neleidžiamiems atskaitymams kaip „neįprastinės įmonės veiklai sąnaudos“. Pareiškėjas pažymi, kad jokių neįprastinių veiksmų, nesusijusių su jo įmonės pajamų uždirbimu, jis nebuvo atlikęs. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir turėtų įpareigoti VMI priskirti minėtą ginčo sumą 2014 m. pelno mokesčio deklaracijoje prie leidžiamų atskaitymų. Priešingu atveju, pareiškėjas nurodo neteksiantis galimybės susigrąžinti mokesčio permoką. Situacija, kai kreditorinio reikalavimo įtraukimas į apmokestinamas pajamas nėra kvestionuojamas, o vėliau šios sumos jau nepripažįstamos pajamomis, lemia tai, kad yra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) įtvirtinti principai (lygybės, teisingumo ir kt.).