Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtų bausmių sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmetus nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato E. J. apeliacinius skundus.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo E. S. prašymas, kuriuo jis prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus ir sušvelninti paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas (prašymas) tenkintinas iš dalies

Pagal formuojamą teismų praktiką, Teisėjų tarybos rekomendacijas bei vadovaujantis operatyvumo, aiškumo, ekonomiškumo principais, visais atvejais vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, gavęs prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, turi peržiūrėti ne tik vėliausiai priimtą nuosprendį, bet ir kitų teismų tam pačiam asmeniui priimtus nuosprendžius bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, be nuteistojo prašomo peržiūrėti nuosprendžio, peržiūrėtinas ir minėtas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis.

Nuteistojo E. S. prašymas grindžiamas 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-192.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. turtas baudžiamąja prasme yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelės vertės, kai turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, bei labai didelės vertės, kai turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių ekonominių socialinių dydžių. Šių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2008, Nr. 2K-64/2011, Nr. 2K-1-697/2019).

Kaip jau minėta, E. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 258 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme (kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams) ir jam skirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje (pagal 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį), 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir tuo pačiu peržiūrėti E. S. už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių.

Iš 2022-10-14 nuosprendžio turinio matyti, kad E. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (1 nusikalstama veika). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystės) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau nei bausmių rūšys, nei jų dydis nesikeitė, todėl perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį pagrindo nėra, tuo pačiu nėra pagrindo ir švelninti už šių nusikalstamų veikų padarymą E. S. paskirtų bausmių.

Minėtu nuosprendžiu E. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, t. y. laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 30 d. 23.00 val. iki 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val., pro neužrakintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsibrovė į šios bendrovės rūsį esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė R. L. priklausantį turtą t. y. televizorių „Samsung“ - 500 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Asus ZenBook“ 350 Eur vertės, fotoaparatą „Nikon D5200“ su dėklu - 290 Eur vertės, SD atminties kortelę - 10 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. L. 1150 Eur turtinę žalą, be to pagrobė M. Ž. priklausantį turtą t. y. projektorių „Otha D05E“ su valdymo pulteliu ir maitinimo laidu – 200 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. Ž. - 200 Eur turtinę žalą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė kyla kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL. Kaip jau minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumą, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu galioja nustatytas 50 Eur minimalus gyvenimo lygis (MGL). Šiuo atveju nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pagrobus svetimą 1350 Eur (1150 + 200 Eur) vertės turtą, atitinka 27 MGL dydžio sumą, todėl E. S. padaryta nusikalstama veika ir po įsigaliojusių BK 190 straipsnio pakeitimų yra nesunkus nusikaltimas, nes pagrobto turto vertė viršija 10 MGL ir neviršija 400 MGL. Atsižvelgiant į tai, minėta E. S. nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija nesikeičia ir E. S. teisinė padėtis nešvelnėja.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pagrobė svetimą 200 Eur vertės turtą. Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos padarymo metu minimalus gyvenimo lygis (MGL) buvo nustatytas 50 Eur. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobus svetimą 200 Eur vertės turtą, atitinka 4 MGL dydžio sumą, todėl E. S. padaryta veika ir po įsigaliojusių BK 190 straipsnio pakeitimų yra nusikalstama, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, tačiau vertintina nebe kaip nesunkus nusikaltimas, o kaip baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, E. S. minėta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Perkvalifikavus veiką į baudžiamąjį nusižengimą ir įvertinus nuosprendyje nurodytas aplinkybes, svarbias bausmės individualizavimui, E. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė keistina į 45 parų arešto bausmę. Perkvalifikavus veiką į baudžiamąjį nusižengimą, paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo, tačiau iš nuosprendžio matyti, jog viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), taigi, esant labai skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (pagal BK 11 straipsnio nuostatas), bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. S. teisinė padėtis pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį nešvelnėja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. teikimą (prašymą) dėl bausmės sušvelninimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nustatytą E. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės nekeisti.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.