Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-96-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A15.-96-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00885-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Grąžinti bylą iš naujo tirti.
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Nukentėjusysis
V. S.
Pažeidėjas
V. T.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-96-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00885-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant nukentėjusiajam V. S.,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T.,nedalyvaujant transporto priemonės savininkui R. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė K. G. 2019 m. spalio 31 d. V. T. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-21608-2019 pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad V. T. 2019 m. rugsėjo 27 d. 21.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į namo sieną. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir namo siena, kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET 9, 126, 128 ir 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo protokolą bei prie jo pateiktą medžiagą grąžino administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinai gauta administracinių nusižengimų byla ROIK: 19107045551, kurioje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė K. G. 2019 m. gruodžio 16 d. V. T. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-25472-2019 pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad V. T. 2019 m. rugsėjo 27 d. 21.25 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jos nėra niekada įgijęs, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į namo sieną. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir namo siena, V. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nurodyta, kad tokiais veiksmais V. T. pažeidė KET 9, 126, 128 ir 222 punktų reikalavimus.

Nukentėjusysis V. S. teisme parodė, kad į jo namą sieną įvažiavo automobilis, dėl ko įskilo dvi namo sienos plytos, namo siena po įvykio liko išpurvinta, kieme palikta stiklų. Jam padarytą žalą jis vertina 300-400 Eur. Šios žalos jam niekas neatlygino, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam kiemo nesutvarkė, sienos nenuvalė.

Administracinio nusižengimo protokolas ir prie jo pateikta medžiaga grąžintina jį surašiusiai institucijai.

Administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi protokole nurodyto nusižengimo esmė ir veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, kad teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (2017 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-522-810/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą V. T. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį. Protokole, pažeidimo esmės skiltyje nurodyta, jog V. T. 2019 m. rugsėjo 27 d. 21.25 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jos nėra niekada įgijęs, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į namo sieną. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir namo siena, V. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Tačiau teismas, susipažinęs su nagrinėjama administracinių nusižengimų byla, nustatė, jog prie bylos duomenų yra pateiktas 2019-10-08 nutarimas Nr. 40-ANR_N-5361-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK:19106197346, iš kurio matyti, kad V. T. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019-09-27 21.20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs.

Kaip matyti, 2019-10-08 nutarimu V. T. nubaustas už administracinį nusižengimą, padarytą tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, su ta pačia transporto priemone, kaip ir teismui perduotoje administracinių nusižengimų byloje. Taip pat ypač svarbu ir tai, jog asmuo 2019-10-08 nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai tuo tarpu teismui perduotoje administracinio nusižengimo byloje V. T. kaltinimas suformuluotas taip pat dėl to, jog V. T. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės.

Pažymėtina, kad egzistuoja non bis in idem principas, kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje bei ANK 2 straipsnio 5 dalyje, 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei EŽTT praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, Nr. 2K-219-693/2016, EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, tiek Konvencija, tiek ir Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nedraudžia vykdyti dviejų procesų dėl tos pačios veikos, tačiau yra draudžiamas pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas ir nubaudimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas jam taikant sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-183-648/2017).

Be to, ANK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tikslinga spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo byloje 2019-10-08 priimto nutarimo Nr. 40-ANR_N-5361-2019 panaikinimo, nes teismui sprendžiant klausimą dėl V. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 423 str. 1 d., kai V. T. jau nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d., galimai būtų pažeistas non bis in idem principas.

Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-12 nutartyje buvo nurodyti trūkumai, dėl kurių protokolas su prie jo esančia medžiaga buvo grąžinti jį surašiusiai institucijai. Šia bylą teisme gavus pakartotinai, buvo nustatyta, jog ne visi nutartyje nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Nors automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. G. nurodė, kad dėl jo apgadinto automobilio pretenzijų jis neturi, tačiau formuluojant kaltinimą V. T. pagal ANK 426 str. 1 d., nėra nurodyta, kokia tiksliai žala padaryta namo, į kurį V. T. galimai įvažiavo, savininkui/savininkams. Be to, teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. T. galimai pažeidė KET 9, 126, 128 ir 222 punktų reikalavimus, tačiau KET 126 punktas reglamentuoja, kokio atstumo turi laikytis vairuotojai nuo kitų transporto priemonių tam tikrais atvejais, o šioje byloje nėra duomenų, jog V. T. būtų nesilaikęs saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir būtų atsitrenkęs į kitą transporto priemonę.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, administracinio nusižengimo byloje tikslinga peržiūrėti V. T. suformuluotą kaltinimą, išspręsti klausimą dėl V. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo Nr. 40-ANR_N-5361-2019, jį įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą, surinkti reikiamus įrodymus, atlikti kitus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtinus procesinius veiksmus, kad asmuo tiksliai žinotų, kuo jis yra kaltinamas ir galėtų tinkamai ruoštis savo teisių gynybai. Todėl byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai išvardintiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

V. T. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį, grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė