Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 40 MGL (2 000 Eur) bauda, nustatant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 4 dalies 4 punktu, konfiskuotas D. R. individualiai įmonei priklausantis automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2022 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki šios transporto priemonės konfiskavimo, o po to – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės J. R. žinion, nustatant minimalų laidavimo terminą, be užstato; sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą; panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, D. R. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį bei paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės bei jos paskirtį įgyvendinančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suderinamos tarpusavyje bei pakankamos taisomai veikti nuteistąjį.

Dėl rašymo apsirikimo

5. Šios nutarties 2.1. punkte apelianto nurodytas netikslumas nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisėjų kolegijos vertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Iš tikrųjų, kaip teisingai pastebi apeliantas, aktualia nusikalstama veika jis nesukėlė autoįvykio, nepadarė žalos savo ar kitų eismo dalyvių turtui. Kita vertus, iš apylinkės teismo motyvų matyti, jog teismas šioje nuosprendžio dalyje analizavo tik D. R. padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šios normos dispozicija nenumato jokių konkrečių padarinių požymio. Todėl esamas netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimo klaida ir šia nutartimi ištaisomas, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nurodytą aplinkybę: „<...> tokiu būdu jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir, sukėlęs autoįvykį, padarė realią žalą tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui.“

Dėl laidavimo

6. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą minimaliam terminui, be užstato. Argumentuoja, jog sutuoktinės J. R. reputacija yra nepriekaištinga, o tai, kad D. R. anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu, nesudaro pagrindo spręsti, jog nėra laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019, 2K-142-697/2022). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

8. Nagrinėjamu atveju D. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra jo sutuoktinės J. R. prašymas perduoti D. R. jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi D. R. atitinka kai kurias iš nurodytų laidavimo taikymui sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju D. R. negalimas BK 40 straipsnyje nustatyto teisinio instituto – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taikymas, nes jis neatitinka visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų. Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes, jog D. R. 2020 m. sausio 8 d. buvo nubaustas už vairavimą neblaiviu, kai nustatytas lengvas apsvaigimas (0,78 promilės), ir dėl to neteko teisės vairuoti iki 2021 m. sausio 9 d. ir iki 2022 m. balandžio 29 d., t. y. aktualios veikos padarymo dienos, nebuvo šios teisės nustatyta tvarka susigrąžinęs. Įvertinęs ankstesnio nubaudimo už vairavimą neblaiviu aplinkybę ir kartu motyvuodamas tuo, kad prašymą būti laiduotoja pareiškusi J. R. pagal pareigas D. R. individualioje įmonėje yra pavaldi D. R. ir pastarajam net dvejus su puse metų pavyko nuo jos nuslėpti, kad jis neturi teisės vairuoti, o 2022 m. balandžio 29 d. ji apskritai nesuprato, kad D. R. stipriai apsvaigęs ir gali ją ir sūnų nuvežti į parduotuvę, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad D. R. be jokių rimtų priežasčių nepasirūpino teisėtu būdu susigrąžinti teisės vairuoti, tačiau vis tiek vairavo, būdamas jau baustas už vairavimą apsvaigus ir iš to nepasimokęs, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perduotas pagal laidavimą jis toliau rūpestingai laikysis įstatymų ir tikrai nedarys nusikalstamų veikų. Ši išvada leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos vienos iš būtinų sąlygų laidavimo institutui taikyti. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, jog yra pagrįstų abejonių, ar D. R. sutuoktinė išties yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris gali sulaikyti brandaus amžiaus sutuoktinį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. R. neatitinka būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, todėl apeliacinio skundo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas. Sutuoktinė J. R., būdama laiduotoja, negalėtų daryti teigiamos įtakos sutuoktiniui D. R., ji nėra jam autoritetas, nes nei anksčiau, nei dabar nesustabdė jo nuo šiurkštaus, pavojingo, priešingo teisei elgesio kelyje. Kadangi D. R. neatitinka minėtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nėra pagrindo vertinti, ar egzistuoja kitos laidavimo taikymo sąlygos, ir dar išsamiau analizuoti laiduotojo tinkamumo klausimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones

10. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši procesinė taisyklė yra taikoma sprendžiant, ar yra sąlygos sumažinti vienu trečdaliu būtent bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalies). Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalyje). Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesikeičia.

11. Sistemiškai aiškinant nurodytas bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostatas, darytina išvada, kad apelianto prašymas taikyti aptartą procesinę taisyklę ir sutrumpinti kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą yra juridiškai ydingas, negalimas, todėl atmestinas. Beje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė D. R. taikyta ne maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – nustatytas mažesnis nei vidurkis – 2 metų teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai argumentavo ir byloje esančiais duomenimis pagrindė šios baudžiamojo poveikio priemonės būtinumą, vertindamas ją bausmės paskirties, apibrėžtos BK 41 straipsnyje, kontekste. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Dėl turto konfiskavimo

12. Apeliantas teigia, kad automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti konfiskuotas, kadangi yra sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

13. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. R. automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Taigi šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad automobilio savininkas – valdytojas – yra D. R. individuali įmonė, o individualios įmonės savininko (D. R.) turtas nėra atskirtas nuo įmonės turto, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, už šios nusikalstamos veikos padarymą šis automobilis, kaip nusikaltimo priemonė, gali ir turi būti konfiskuojamas.

15. Teisėjų kolegija papildo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis). Jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-676/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-237/2011).

16. Be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. D. R. vairavimo neblaiviu faktas pasikartojo praėjus vos metams ir keliems mėnesiams po to, kai jis įgijo teisę susigrąžinti teisę vairuoti po aptarto vairavimo neblaiviu 2020 m., o toks jo elgesys pasiekė baudžiamojo įstatymo ribas. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad D. R. iš ankstesnio teisės pažeidimo nepasimokė, net nesistengė susigrąžinti teisę vairuoti. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikyta tinkamai, automobilio konfiskavimas atitinka šios priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.

17. Visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, pašalinant apylinkės teismo nurodytą aplinkybę, jog „<...> tokiu būdu jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir, sukėlęs autoįvykį, padarė realią žalą tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui.“