Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį dėl atsakovų T. D., M. G., M. G. ir E. S. G. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus T. D., M. G., M. G. ir E. S. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas pagal 2016-01-13 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 14241 nuosavybėn perėmė 44.30 kv. m. dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo nuosavybės teisė įregistruota viešajame registre (2016-01-22). Atsakovai T. D. bei M. G. kartu su nepilnamečiais vaikais M. G. ir E. S. G. faktiškai be teisinio pagrindo gyvena ieškovui priklausančioje nuosavybėje ir tokiu būdu varžo ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovų M. G., M. G., E. S. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovai į raginimus išsikraustyti iš buto nereaguoja, toliau naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) išvadoje nurodė, kad institucijos atstovai lankėsi atsakovų šeimoje ir surašė atitinkamus dokumentus (2015-01-22 Aktas nr. A715-409/15(2.13.2.12-AD15), 2015-04-15 aktas nr. A715-2125/15(2.13.2.12-AD15). Skyriaus specialistai išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų, kad atsakovai netinkamai vykdytų tėvų pareigas, šeima nėra įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą. Apsilankymo metu M. G. patikino, kad iškeldinimo atveju vaikais pasirūpinti galės.

Taip pat išvadoje nurodyta, kad iškeldinimo atveju tėvams neturint galimybės nepilnamečiams vaikams suteikti kito gyvenamojo būsto, skyriui tenka pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais tol, kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą.

Atsakovei M. G. ieškinio ir teismo pranešimo nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka – įteikiant asmeniškai. Atsakovėms M. G. ir E. S. G. adresuoti procesinei dokumentai įteikti jų įstatyminei atstovei M. G.. Atsakovui T. D. procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Būsto paskolų draudimas“. Butas įgytas pagal 2016-01-13 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 14241. Atsakovai T. D. bei M. G. kartu su nepilnamečiais vaikais M. G., E. S. G. faktiškai be teisinio pagrindo gyvena ieškovui priklausančioje nuosavybėje. Atsakovų M. G., M. G., E. S. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovai į raginimus išsikraustyti iš buto nereagavo, toliau naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe.

Ieškovas prašo atsakovus T. D., M. G., M. G. ir E. S. G. iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip ieškinyje nurodo ieškovas, atsakovai jo turtu naudojasi be teisinio pagrindo ir taip varžo ieškovo teises.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad savo pažeistas teises gina, reikšdamas negatorinį ieškinį.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 str.) ar negatoriniu (CK 4.98 str.) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas bei 2016-01-13 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 14241, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į minėtą butą.

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

Aplinkybę, kad atsakovai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, skyriaus išvada. Taip pat pažymėtina, kad Atsakovų M. G., M. G., E. S. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaip nurodo ieškovas, atsakovai naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo, jų nesieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, o ieškovo teisės varžomos, nes jis negali butu naudotis savo nuožiūra. Atsakovai neginčijo šių aplinkybių, nepateikė teismui įrodymų, kad jie turi teisę naudotis kito asmens, t. y. ieškovo, nuosavybe (CPK 178, 185 str.). Kaip nustatyta anksčiau, ieškovo nuosavybė į turtą įregistruota 2016-01-13. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovams jau nuo 2016-01-13 turėjo būti žinoma, kad jie naudojasi nekilnojamuoju turtu be teisinio pagrindo. Tarp šalių nėra susiklosčiusių nuomos ar kitų sutartinių santykių dėl naudojimosi ginčo butu, todėl atsakovai, be teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, kadangi ieškovas savo nuožiūra butu negali naudotis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovas yra aptariamo turto savininkas ir jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos atsakovų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus bei nepilnamečius vaikus iš ieškovui priklausančio buto (CK 4.37, 4.98 str.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsakovai patys turi rūpintis savo ir nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimu, o ne perkelti šią pareigą kitam asmeniui, šiuo atveju ieškovui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 185 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų T. D. ir M. G. ieškovo naudai priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. G. (duomenys neskelbtini) M. G. (duomenys neskelbtini) ir E. S. G. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (j. a. k. 110076079) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.