Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-852-459/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-17
Bylos Nr.: e2A-852-459/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-02419-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: J. G.

Kategorijos

2.5.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.5.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.5.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-852-459/2016Teisėja Nijolė Bagdonienė (S) Proceso Nr. 2-43-3-02419-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.4; 2.5.39.1; 2.5.39.2.5.5; 3.3.1.18.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 238,20 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5911470, pagal kurią buvo apdrausta automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu tretiesiems asmenims padarytą žalą. 2015-06-18 Šilutėje įvykio metu buvo apgadintas automobilis „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už padarytą žalą yra atsakingas „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 238,20 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-915-385/2015 pripažino, kad automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G. kliudė stovintį automobilį „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po įvykio išvažiavo. Teismas pripažino, kad nesurinkta duomenų, jog J. G. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir tai yra pagrindas nutraukti administracinės bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.4 punktai įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasišalino iš įvykio vietos). Nors ir nėra nustatyta tyčinė atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str., 6.270 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-02-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog šiuo atveju bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko jo automobilio susidūrimas su kitomis transporto priemonėmis. Analizuodamas atsakovo paaiškinimus, užfiksuotus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje bei atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus: nėra duomenų, kad kieme būtų manevravęs neatsargiai, skubėdamas, greitai išvykęs iš kiemo. Priešingai, jis manevravimo metu išlipo įsitikinti, koks tarpas tarp automobilių, grįžo iškart iš sutuoktinės sužinojęs, kad apgadino automobilius. Atsakovo išvykimo iš kiemo negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. prasme net ir dėl neatsargumo, nes atsakovas nesuvokė, kad įvyko koks nors susidūrimas su kitomis transporto priemonėmis. Todėl, teismo vertinimu, nėra įstatyme nustatytos išimties, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą sumą grąžintų asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nors atsakovas ir buvo išteisintas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos administracinėje byloje, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei kilti nėra būtina įrodyti, jog asmuo veikė tyčia. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvyko vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Tyčia šiuo atveju nenustatyta, tačiau akivaizdu, jog atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 straipsnį ir neiškvietė policijos, o tai suponuoja atsakomybę pripažinus paprastąjį neatsargumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nors atsakovas ir sukėlė eismo įvykį, tačiau to nežinodamas nesąmoningai iš įvykio vietos nuvažiavo, t. y. atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos nėra tyčinis. Visiškai nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, jog nepaisant to, kad nėra tyčinės atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, atsakovas privalo grąžinti draudiko sumokėtas sumas dėl padarytos žalos, kadangi pasišalino iš įvykio vietos ir neiškvietė policijos. Atsakovas nežinojo, jog įvyko eismo įvykis, nematė ir negirdėjo, jog kažkas atsitiko, todėl išvažiavo iš aikštelės, kurioje laikė transporto priemonę, t. y. atsakovas neturėjo galimybės pranešti apie įvykį policijai, nes nesuvokė, jog toks įvykis įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-06-18 (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininkas - atsakovas J. G., vairavęs „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 238,20 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką. Kaip savo reikalavimo teisiniu pagrindu remiasi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Taigi šioje byloje vertintina, ar yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą - pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, padarė išvadą, jog atsakovo išvykimo iš kiemo negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, net ir dėl neatsargumo. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-915-385/2015 J. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 28 Eur bauda už tai, kad 2015 m. birželio 18 d. 8.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė automobilius „NISSAN ALMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant atsakovo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime padaryta išvada, kad visi automobiliai apgadinti nežymiai, todėl J. G. galėjo nejausti automobilių tarpusavio kontakto. Nenustatyta jokių kitų priežasčių, kurios leistų manyti, kad jis turėjo tikslą pasišalinti iš avarijos vietos nepranešęs policijai. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad automobilių apgadinimai nežymūs. A. S. (A. S.), per langą stebėjęs manevruojantį automobilį, nenurodė, kad girdėjo garsų smūgį, o tik nurodė, kad matė, kaip automobilis bando išvažiuoti, vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, kažką pasižiūrėjo ir vėl įlipo. J. G. paaiškinime ir pats nurodė, kad buvo išlipęs iš automobilio pažiūrėti, kaip išvažiuoti ir kiek yra vietos. Vertindamas įvykio aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį į J. G. amžių (jis yra gimęs 1947 metais) bei į prie atsiliepimo pateiktus medicininius išrašus, kuriose nurodyta, kad ligonį vargina pablogėjusi klausa, beveik negirdi kaire ausimi. Įvertinęs duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų mastą bei pobūdį, teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog minėtų automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl to vairuotojas privalėjo jį pajusti arba išgirsti.

Šių teismų nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovas nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis. Ieškovė duomenų, paneigiančių šias teismų nustatytas aplinkybes, nepateikė. Be to, vertinant atsakovo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, darytina išvada, jog atsakovo elgesys šiuos standartus atitiko. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas kieme būtų manevravęs neatsargiai, skubėdamas, greitai išvykęs iš kiemo - priešingai, manevravimo metu jis išlipo įsitikinti, koks tarpas tarp automobilių, grįžo iškart iš sutuoktinės sužinojęs, kad apgadino automobilius. Ieškovės teiginys, jog atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 straipsnį ir neiškvietė policijos, o tai suponuoja atsakomybę pripažinus paprastąjį neatsargumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog atsakovas negalėjo iškviesti policijos, nes, kaip nustatyta, nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau jo elgesys pripažintinas pakankamai atidžiu ir rūpestingu bei nesudarančiu pagrindu konstatuoti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto nei tyčia, nei dėl neatsargumo.

Taigi, nenustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstai atmestas.

Ieškovė teigia, jog šiuo atveju taikytina apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika: Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1037-826/2015, buvo konstatuota, jog pripažinus, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį nepranešė policijai, atsakovui taikytina atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kolegija pažymi, jog faktinės nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Byloje, kurioje priimta nutartimi ieškovė remiasi kaip precedentu šioje byloje, buvo konstatuota, jog atsakovė neįvykdė pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos ir už tai atsakovei buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi dar administracinėje byloje atsakovei buvo taikyta atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos. Kadangi šios bylos ir bylos Nr. e2A-1037-826/2015 ratio decidendi skiriasi, nėra pagrindo šioje byloje remtis byloje e2A-1037-826/2015 pateiktais teisės aiškinimais.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 284 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas