Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. (L.) D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. (L.) D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 29 d. (pagal žymą ant voko) padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą padavė praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašė atnaujinti praleisto termino bei nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad jis apie skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą sužinojo tik 2019 m. sausio 2 d., todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena, vadovaujantis minėto ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2019 m. sausio 21 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. praleidęs įstatyme nurodytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Akcentuotina, kad teismo sprendimo apskundimo termino pradžia skaičiuotina ne nuo tada, kai asmuo gauna sprendimo kopiją, o nuo sprendimo paskelbimo dienos.

ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas ir turėtų būti atnaujintas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2019 m. sausio 2 d., kai sprendimo apskundimo terminas buvo iki 2019 m. sausio 21 d., nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui atnaujinti praleistą sprendimo apskundimo terminą savo iniciatyva, konstatuojant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas pradiniame atskirajame skunde suformulavo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau šis prašymas nenagrinėtinas, nes toks prašymas turėjo paduotas pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas ir nesprendžiamas apeliacinio skundo priėmimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. (L.) D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.